TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilinės dujos žiemą užduoda galvosūkių

2014 02 18 6:00
Automobilinėms dujoms šiuo metu taikomi reikalavimai atitinka europinį standartą, tačiau jie ne tokie griežti kaip prieš dešimtmetį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Suskystintas automobilines dujas naudojančių mašinų vairuotojai per šalčius, kai temperatūra buvo nukritusi gerokai žemiau nulio, plūste plūdo į servisus. Jie skundėsi, kad nors dujų balione netrūksta, įranga naudotis neįmanoma: davikliai rodo, kad dujų tiekimas sutrikęs, ir sistema perjungia mašiną į benzino režimą.

„Kiekvieną šaltą dieną į mūsų servisą atvažiuodavo po 20-30 automobilių, kurių dujų įranga neveikė, mano nuomone, vien tik dėl naudojamų dujų kokybės. Jau aštuonerius metus kiekvieną žiemą - ta pati problema. Tos dujos, kurios parduodamos Lietuvos degalinėse, per šaltį nespėja garuoti tiek, kad balione būtų išlaikytas normalus slėgis. Šaltą rytą mašina nuvažiuoja tik kelis kilometrus, kol sunaudoja per naktį balione prigaravusias dujas, tada sistema perjungiama naudoti benziną - lyg balione nebūtų dujų, nors šis pilnas. Kai lauke pakyla temperatūra, baigiasi visos problemos“, - stebėjosi vieno sostinėje veikiančio automobilių serviso vadovas, pats penkiolika metų montuojantis automobilinę dujų įrangą.

Gadina įrangą

Pasak specialisto, gali būti, kad prastos kokybės suskystintos dujos kur kas greičiau sugadina ir automobilių dujų įrangą, baliono reduktorių – išsilydo jo membranoje esanti guma. „Jeigu šimtą tūkstančių kilometrų turinti tarnauti įranga atlaiko tik keliolika tūkstančių kilometrų, problema akivaizdi. Sumontuojame brangiausią dujų įrangą už 8 tūkst. litų ir manome, kad ji veiks puikiai, bet nuvažiavus 10 tūkst. kilometrų tenka pusę įrangos išmesti. Nusiunčiame sugedusias jos dalis gamintojams, nes turėtų galioti garantija, o jie mums atsiunčia sąskaitą už ekspertizę ir sako: „Vyrai, pilkit normalias dujas“, - pasakojo dujų įrangos meistras.

Pasak pašnekovo, problemų dėl dujų įrangos vairuotojams kyla be išimties tik žiemą. "Tenka keliauti po Europą, tad galiu pasakyti, kad problemų kyla įsipylus dujų Lietuvoje ir Lenkijoje. Važiuojant toliau į Vakarus problema dingsta“, - neslėpė jis.

Mišinio sudėties nebetikrina

Dujų įrangos montuotojai, pardavėjai ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) specialistai pripažįsta, kad viena galimų problemos priežasčių gali būti ne visada kokybiškos automobilinės dujos, kurias vairuotojai perka degalinėse. Nors Lietuvoje galioja europinis parduodamų suskystintų dujų kokybę reglamentuojantis standartas LST EN 589:2008+A1:2012, pasak LŽ kalbintų specialistų, 2006 metų pradžioje reikalavimai ir tyrimo metodai automobilinėms dujoms buvo pakeisti taip, kad dujų kokybę apibūdinantys rodikliai galėtų plačiai varijuoti.

„Pagal senąjį standartą buvo numatyta, kad mišinį sudarytų 50 proc. butano ir mažiausiai 50 proc. propano dujų, jo (propano – red.) kiekis ypač svarbus žiemą. Propanas dega geriau. Vakaruose savaime suprantama, kad mišinyje būtų net 70-80 proc. propano, o pas mus gali būti ir 30 procentų. Pakaktų grąžinti bent 50 proc. propano reikalavimą, nes tai tikrai nėra daug. Dažnai dujų pardavėjai to ir laikosi, tačiau dažnai – tai ne visada. Kadangi tai nėra numatyta standarte, daro, kaip nori - nėra niekur įrašytas propano skaičius. O visur deklaruojamas oktaninis skaičius, nors ir koks būtų mišinys, lengvai pasiekiamas. Pakaktų ministerijos sprendimo, kad grįžtume prie to reikalavimo, kas buvo anksčiau, negudraudami“, - kalbėjo VNMPI Paslaugų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Leopoldas Konopackas.

Kaip teigia degalų chemines savybes išmanantys specialistai, dėl didesnio propano procento mišinyje (ne mažiau kaip 40 proc.) parduodamos dujos tampa gana kaloringos, visiškai sudega, lengviau paleidžiamas variklis, ypač žiemą. Vartojant tokias kokybiškas dujas pastebimas didesnis variklio galingumas, yra ilgesnis jo bei dujų įrangos naudojimo laikas.

Kaip pažymėjo L.Konopackas, dažniausiai pasitaiko vartotojų skundų dėl netinkamo į balioną degalinėje pripilto dujų kiekio, tačiau tai nagrinėja Valstybinė metrologijos tarnyba. Kol prieš aštuonerius metus nebuvo atsisakyta tikrinti frakcinę automobilinių dujų sudėtį, inspektoriai retkarčiais užfiksuodavo parduodamų dujų sudėties neatitikimų. Standartas vėliau buvo keliskart tikslinamas, bet nebeatsirado reikalavimo tikrinti propano ir butano santykį bei keletą kitų svarbių kokybės rodiklių. L.Konopackas pridūrė, kad jeigu būtų grąžinti griežtesni automobilinių dujų kokybės reikalavimai, VNMPI nekiltų didelių problemų patikrinti rodiklius.

Žiemą pasitaiko ir vasarinių degalų

Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos valdybos pirmininko Regimanto Jonaičio teigimu, Lietuvoje dujų kokybė neatitinka kainos – ji esanti iš tiesų prasta. „Dujų kokybę lemia ne vien propano ir butano santykis, yra gerokai daugiau svarbių dalykų. Į Lietuvą galima įvežti gana prastos kokybės dujas, ir viskas bus gerai. Bet tos dujos, jas patikrinus, greičiausiai, mano nuomone, neatitiktų ir tų deklaruojamų standartų. Standartai išplėsti ir net jų dujos neatitinka. VMNPI galėtų patikrinti, galbūt reikėtų patikrą dažniau daryti, kad atitiktų bent popieriuose, ko reikalaujama. Iš principo padaryti tai nesudėtinga, bet Lietuvoje yra keli žaidėjai, nuo kurių tai priklauso. Kiekviena degalinė dujas atsigabena skirtingais keliais, nebūtinai perka iš Mažeikių gamyklos. Būta nusiskundimų, buvo patikrinta, bet rezultatas gautas toks, kad, žodžiu, kokios dujos yra, tokių ir reikia“, - interesų kovą įžvelgė R.Jonaitis. Pašnekovas pridūrė, kad išvengti papildomų problemų su dujų įranga žiemą automobilių savininkams padėtų ir atidesnė profilaktinė įrangos priežiūra.

Septynių suskystintomis naftos dujomis prekiaujančių degalinių tinklą valdančios bendrovės „Valstina“ vadovas Robertas Gutauskas pastebėjo, kad kiekvienos gautos dujų partijos kokybės parametrai svyruoja. "Mes, mažmenininkai, savo bazės neturime. Didžiausia parduodamų dujų dalis pas mus atkeliauja iš bendrovės „Orlen Lietuva“. Gauname kiekvienos prekių partijos sąskaitas, važtaraščius ir kokybės pažymėjimą. Ką gamintojas pagamina, tuo ir prekiaujame, čia mes negalime daryti įtakos. Jie, aišku, išlaiko standartus. Neturime galimybių patikrinti automobilių dujų sudėties. Bet būna, kad vasarą gauname dujas, kurių tankis - kaip žieminių dujų, o žiemą pasitaiko tankis, artimas vasarinėms dujoms“, - aiškino R.Gutauskas.

Kokybė padidintų dujų savikainą

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daivutė Jokšienė pabrėžė, kad pagal standartus yra reglamentuojamas suskystintų naftos dujų oktaninis skaičius, kuris priklauso nuo frakcinės sudėties. Tačiau Lietuvoje nereikalaujama, kad būtų nurodyta jų frakcinė sudėtis. Priklausomai nuo tiekėjo, kokybės sertifikate šis rodiklis yra pateikiamas arba ne. D.Jokšienė teigė, kad LNPPĮA narių degalinėse parduodamos tik kokybiškos suskystintos automobilinės dujos, kuriose propano santykis esą ne mažesnis nei 50 procentų.

„Tačiau tikrai negalima teigti, kad dėl visų vairuotojams kylančių problemų kaltas tik pernelyg mažas propano kiekis dujų mišinyje. Dujų kokybę lemia daugybė parametrų - oktaninis skaičius, vandens ir vandenilio lygis dujose, sieros kiekis, garų slėgis ir pan. Propano ir butano santykis turi įtakos šalto variklio paleidimui dėl garavimo intensyvumo savybių. Ne mažiau svarbu yra automobilinės dujų įrangos priežiūra. Jeigu įranga būtų prižiūrima pagal techninius reikalavimus, daug nepatogumų būtų išvengta šaltuoju metų laiku“, - aiškino D.Jokšienė.

LNPPĮA prezidentės manymu, propano ir butano mišinys šiuo metu galiojančiuose standartuose yra nustatytas tinkamai, kad užtikrintų normalų variklio darbą. „Visada yra galimybė kelti tiekėjams kitokius reikalavimus, nei numatyta standarte, tačiau tai didina produkto savikainą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad buitinėms dujoms, lyginant su automobilinėmis, yra taikomas skirtingo dydžio akcizas, tai gali būti viena problemos priežasčių: galbūt kai kurie vairuotojai pila į mašinas pigesnes, bet netinkamos kokybės dujas“, - pabrėžė D.Jokšienė.

LŽ paprašytas pakomentuoti, koks šiuo metu propano ir butano santykis suskystintose automobilinėse dujose, kurias gamina „Orlen Lietuva“, šios bendrovės viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis atsakė: „Orlen Lietuva“ nėra atsakinga už visas Lietuvoje parduodamas automobilines dujas. Nesame sulaukę jokių savo klientų skundų dėl dujų sudėties ar kitų jų savybių.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"