TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilio išpirkimas - su priemoka

2012 10 10 8:45
LŽ archyvo nuotraukos/Naujo automobilio trokštantys žmonės vis rečiau naudojasi išperkamąja nuoma, nes bijo patekti į sutarčių spąstus.

Daugeliui tautiečių vienintelė galimybė įsigyti naują automobilį - pasinaudoti išperkamosios nuomos bendrovių paslaugomis. Tačiau tai reiškia, jog keletą metų vairuosi svetimą mašiną mokėdamas įmokas, o kai ją grąžinsi savininkui, gali tekti dar gerokai primokėti arba veltis į teisminį ginčą.

Tiek ilgalaikės nuomos paslaugas teikiančios bendrovės, tiek jų klientai vieni apie kitus turi ką papasakoti. Šias paslaugas teikiančias įmones šiurpina klientai, kurie prieš grąžindami nuomotą mašiną iš jos "netyčia" išsiima vieną kitą geresnį daiktą arba ją  kaip kuiną nuvaro.

Tuo tarpu jų klientai, priešingai - skundžiasi, kad juos drožte drožia išperkamosios nuomos įmonės: reikalauja iš klientų primokėti už tai, kad rinkoje naudotų mašinų kainos dabar labai kritusios. Konfliktų nuolat kyla, bet kliento ir įmonės jėgos per ginčą dažnai būna nelygios.

Klientai vengia skolų

Išperkamosios nuomos įmonės LŽ tvirtino, kad pastaruoju metu privatūs pirkėjai itin retai nusprendžia įsigyti naują automobilį ilgalaikės nuomos būdu, o atėjus laikui jį grąžinti beveik nebepasitaiko bandymų atsikratyti nuniokotos transporto priemonės.

Įsigyti automobilį išsimokėtinai galima dviem būdais - pasirinkus veiklos nuomą, kai pavažinėjus 3-5 metus transporto priemonė nepereina pirkėjo nuosavybėn, bet turi būti grąžinta į automobilių saloną, arba išperkamosios nuomos būdu, kai išmokėjęs visą sumą asmuo tampa mašinos savininku. Pirmąjį būdą paprastai renkasi įmonės, antrąjį - privatūs asmenys.

Bendrovės "SEB lizingas" generalinio direktoriaus pavaduotoja Jurgita Černickienė tvirtino, jog net 99 proc. per šią bendrovę išperkamų automobilių įsigyja įmonės.

Vis dėlto bendrovė stengiasi išvengti kontakto su klientu sutarties pabaigoje ir grąžinamo automobilio apžiūrą patiki gamintojo atstovams.

J.Černickienė tikino, kad apie 90 proc. klientų neprieštarauja aptikus trūkumų. Tačiau ji nepaaiškino, kaip sekasi spręsti nesutarimus su tais 10 proc. klientų.

"Swedbank" banko atstovas Saulius Abraškevičius patvirtino, kad tyčinį grąžinamo nuomoto automobilio sugadinimą labai lengva pastebėti. "Tyčinio sugadinimo atveju - kai mašinoje trūksta daiktų, kurie yra komplektacijos dalis - nesunku būtų įrodyti, kad tai tyčinė veikla. Pavyzdžiui, grąžintoje įmonei mašinoje nėra navigacijos prietaiso, dingusi magnetola ir vertingi lieti ratlankiai", - vardijo jis ir patikino, kad esant aiškiems nusikaltimo požymiams bankas kreipiasi į policiją.

Tačiau kliento atsakomybė esą išlieka ir netyčia sudėvėjus mašiną. "Kai nėra tyčinių sugadinimų, remdamiesi Civilinio proceso kodeksu prašome klientą padengti nuostolius. Ginčų būna retai, ir ne tiek dėl automobilio būklės, kiek dėl jo vertės. Priminsime, kad vertę nustato kvalifikuoti turto vertintojai, - sakė S.Abraškevičius ir dar patikslino: - Jeigu yra neūkiško mašinos naudojimo požymių, pvz., išklerusi jos važiuoklė, tai gali mažinti automobilio rinkos vertę. Tai tampa svarbu įmonei, nes vėliau parduodant tokį automobilį patiriama nuostolių."

Lietuvos bankų klientų asociacijos ir advokatų profesinės bendrijos "Triniti" narys Laurynas Vaičekauskas patvirtino, kad ginčai dėl automobilio vertės yra dažniausiai kylantis nesklandumas grąžinant automobilį. Ypač dažnai nesusipratimų pasitaiko, jei transporto priemonė grąžinama prieš sutartą laiką, neišmokėjus visos sutartyje nurodytos sumos.

Mat net grąžinęs idealios būklės mašiną žmogus gali likti įmonei skolingas. Pavyzdžiui, jei nuomos sutartyje buvo numatyta, kad jai pasibaigus automobilio vertė liks 40 tūkst. litų, bet realiai rinkoje jį dabar pavyksta parduoti tik už 25 tūkst. litų, likusius 15 tūkst. litų tenka padengti automobilį naudojusiam ir sąžiningai jį prižiūrėjusiam klientui.

Jei automobilis grąžintas veiklos nuomos sutarčiai nepasibaigus, skirtumas tarp buhalterinės vertės ir realios kainos lieka dar didesnis.

"Automobiliai - gana specifinė prekė. Naujas automobilis per pirmus metus labai stipriai atpinga, o įmokos išdėstomos tolygiai, taigi kelerių metų mašinos buhalterinė vertė gerokai viršija realią rinkos kainą", - aiškino teisininkas.

Kovoje lieka vienas

Teisininkai pažymėjo, kad klientai ginčijasi dėl bemaž kiekvieno grąžinamo automobilio vertės, tik ne visi ryžtasi įrodinėti savo tiesą, nes vienintelis būdas tai padaryti - kreiptis į teismą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas aiškino, kad tarnyba negina išperkamosios nuomos bendrovių paslaugomis nepatenkintų klientų. Pasak jo, nuo šių metų pradžios jie turi kreiptis į finansines institucijas prižiūrintį Lietuvos banką. Jei nesutarimai kilo ne dėl įmokų dydžio ar kitų su pinigais susijusių problemų, o dėl skirtingo žmogaus ir įmonės požiūrio į automobilio būklę, belieka teisybės ieškoti teisme.

"Tokie ginčai sprendžiami teismuose, nes automobilis - tai ne batai ar rankinė. Reikia žiūrėti į sutartinius įsipareigojimus, kiekviena sutartis skirtinga", - tvirtino jis.

Pirmosios gairės

Automobilio vertės nustatymas rūpi ne tik išperkamosios nuomos bendrovei ir pirkėjui, bet ir automobilių pardavėjams, nes paprastai automobiliai perkami veiklos nuomos sąlygomis ir pavažinėti grąžinami į saloną.

Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pamėgino šiek tiek palengvinti dvišalius santykius sudarydama natūralaus ir nenatūralaus automobilių nusidėvėjimo įvertinimo atmintinę.

Pasak LAA generalinio direktoriaus Mindaugo Beišio, tokią atmintinę nuspręsta parengti po automobilių niokojimo bangos, kuri kilo smogus krizei. Tuomet išsimokėti nebegalintys "lizinginių" automobilių šeimininkai iš mašinos išimdavo viską, kas tik įmanoma, ratlankius bei padangas pakeisdavo į prastesnius ir nudrengtą, iškomplektuotą automobilį atiduodavo išperkamosios nuomos bendrovei.

"Klientai žino, kad automobilį reikės grąžinti, bet naudoja jį nesusimąstydami. Jie mano, kad kokią mašiną grąžins, tokią salonas ir priims. Bet natūralu, kad automobilį reikia prižiūrėti, kaip numatyta garantijos taisyklėse, atlikti periodinę apžiūrą. Visi supranta, kad gali atsirasti nedidelių įbrėžimų ar pan., bet piktybinių nudėvėjimų negali būti", - tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, atmintinė buvo parengta pagal estų pavyzdį, kad praėjus veiklos nuomos laikotarpiui arba prireikus sutartį nutraukti klientai žinotų, kokios būklės automobilį reikia grąžinti.

Jei mašina apgadinta, jos šeimininkui negali būti taikomos jokios baudos - vienintelė jo prievolė turėtų būti automobilį suremontuoti arba sumokėti remontui reikalingą sumą. Tačiau iš tikrųjų problemos dažniausiai taip paprastai neišsprendžiamos.

Skola niekur nedingsta

Pasak L.Vaičekausko, pasirašydami išperkamosios arba veiklos nuomos sutartį žmonės dažnai nesupranta, kad jų atsakomybė neapsiriboja tik įmokų mokėjimu ir automobilio saugojimu. "Žmonės įsivaizduoja, kad automobilį nuomojo, grąžino ir niekam nebeskolingi. Bet skirtumą tarp neišmokėtos likutinės vertės ir automobilio pardavimo rinkoje kainos visada reikia grąžinti", - pabrėžė L.Vaičekauskas.

Pasak pašnekovo, įmonės šį kabliuką rečiai pražiūri, bet privačius pirkėjus staiga atsiradusi skola kone visada nustebina. Net jei pasibaigus veiklos sutarčiai ar nutraukus išperkamosios nuomos sutartį grąžinamas puikios būklės ir pernelyg nenuvertėjęs automobilis, klientui vis tiek gali tekti papurtyti piniginę ir sumokėti už mašinos valymą, saugojimą, kol ji bus parduota kitam klientui.

Tiesa, jeigu nutinka priešingai ir grąžinta transporto priemonė naujam klientui parduodama brangiau nei jos buvusi buhalterinė vertė, ankstesniam jos naudotojui nekliūva nė lito. "Pasitaiko, kad baigiantis išperkamosios nuomos sutarčiai lieka nebedaug, pvz., 10 tūkst. litų, bet pirkėjas nebesugeba atsiskaityti ir privalo grąžinti transporto priemonę įmonei. Ją perėmusi įmonė gali mašiną parduoti ir už 100 tūkst. litų, kaip dažnai būna su vilkikais, kurie rinkoje išlaiko savo vertę ir po kelerių metų naudojimo. Išperkamosios nuomos įmonės klientas neatgauna jokios dalies iš atsiradusio pelno, bet jei įmonė patirtų nuostolį, privalėtų jį padengti", - dėstė teisininkas.

Žiūrinčiam iš šalies tokios pelno ir nuostolių dalybos atrodo visiškai neteisėtos, tačiau L.Vaičekauskas patvirtino, kad įmonės turi teisę taip elgtis. Pasak jo, net jei įmonės tokių sąlygų neįtrauktų į sutartį, Civiliniame kodekse yra numatyta galimybė įmonei išsireikalauti nuostolius iš kliento, tačiau prievolės dalytis pelnu nėra, todėl žmogui belieka susitaikyti su primestomis sąlygomis arba atsisakyti svajonės važinėti nauju automobiliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"