TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilio randus gydo profesionaliai

2014 09 09 6:00
Automobilio dažytojo amatas – neturėdamas profesionalių įgūdžių kokybiškai darbo neatliksi. LŽ archyvo nuotrauka

Savo automobilį prižiūrinčiam ir tausojančiam vairuotojui net smulkus kėbulo įbrėžimas ar išlindusi rūdis sugadina nuotaiką. Tokiems "randams" naikinti galima pasitelkti ir lokalaus dažymo priemones.

Saugant automobilį nuo subraižymų patariama imtis ne tik "gydomųjų", bet ir prevencinių priemonių. Vienas patikimiausių būdų - apklijuoti kėbulą apsaugine plėvele. Ji, pasak tokios prevencinės priemonės pardavėjų ir naudotojų, nėra pigi, tačiau patikimai saugo kėbulo dažus nuo ultravioletinių spindulių, todėl šie neblunka, taip pat nuo įbrėžimų bei rūgštinės kilmės dėmių. Naujoviška geros kokybės plėvelė puikiai prisitaiko prie automobilio formų - nepatyrusi akis jos nė nepastebės, be to, yra idealiai skaidri ir glotni. Tiems, kurie nori, kad automobilis labiau blizgėtų, plėvelė taip pat gali būti naudinga.

Teigiama, jog labai dažnai mašinos nukenčia prie prekybos centrų. Nors aikštelės gana erdvios, pasitaiko vairuotojų, kurie savo automobilius stato kuo arčiau kitų transporto priemonių ir dureles atveria taip, tarsi jie ten būtų vieni. O kur dar likimo valiai palikti parduotuvių vežimėliai. Automobiliai subraižomi ir į stulpelius, jei laiku jų nepastebima, ką jau kalbėti apie chuliganus ar gamtos išdaigas.

Nelygumus "masažuoja" iš vidaus

Kai ant vienos mašinos detalės yra ne daugiau kaip trys įbrėžimai, savo amatą išmanantys ir tinkamus įrankius turintys automobilių dažytojai gali pasiūlyti lokalinio dažymo paslaugą. „Dažniausiai automobilį tenka dažyti po avarijos arba šiam praradus prekinę išvaizdą, kai dėl aplinkos poveikio ir senumo atšoka arba suskeldėja gamykliniai dažai. Paprastai stengiamasi apsiriboti tik reikiamų detalių perdažymu, nes dažyti visą mašiną – nepigus malonumas. Kai kuriais atvejais tai gali kainuoti brangiau už patį automobilį. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad už savo darbo kokybę atsakantys ir konvejerio principu nedirbantys meistrai automobilį dažo iki dešimties dienų. Šiais laikais netrūksta apsukruolių, kurie žada tai padaryti per tris keturias dienas. Greito rezultato pageidaujantys automobilių savininkai galiausiai lieka nusivylę, o broką tenka taisyti", - kalbėjo automobilių dažymo centro meistras Aurimas Rapolas.

Jei norima sutaisyti nedidelį įlenkimą, kuriame nėra aštrių kampų ir nenubyrėję dažai, nebūtina pulti remontuoti automobilio - detalę nuimti, visą valyti, gruntuoti ir dažyti. Tokiu atveju, anot A. Rapolo, įlenkimui ištiesinti galima panaudoti tinkamus įrankius, o "randui" užmaskuoti – specialius pieštukus.

Pažeidimus padeda išryškinti speciali lempa. Manometru išmatuojamas dažų sluoksnis ir palyginamas jų skirtumas pažeistoje bei sveikoje vietose. Nustatoma, kur yra įlenkimas, ir pažymimos jo ribos. Metalas pažeidimo vietoje dažniausiai šiek tiek susibanguoja, tad bangoms išlyginti ir naudojami specialūs pieštukai. Specialiais ilgesniais ir trumpesniais, skirtingai išlenktais lyginimo instrumentais bei muštuvais automobilio skarda "masažuojama" tol, kol pavyksta visiškai panaikinti nelygumą iš vidinės pusės. Tada paviršius poliruojamas.

„Visada lyginame tik iš vidaus. Jei reikia lyginti stogą, nuimame jo apvadą, tačiau kitais atvejais automobilio detalių neardome – tai lokalus darbas. Kuo smulkesni įlenkimai, tuo smailesnius įnagius imame, o didesni įlenkimai tiesinami bukesniais įrankiais. Taip remontuojant kėbulą nepažeidžiami ir nesutrūkinėja dažai, todėl detalės nereikia dažyti iš naujo. Be to, remontas užtrunka tik keletą valandų - laikas priklauso nuo įlenkimo dydžio ir sudėtingumo“, - paaiškino A. Rapolas ir pridūrė, kad toks lokalinis taisymo būdas gali būti taikomas ne visais atvejais. Jeigu įlenkimas gilus, o metalas per daug ištemptas, visiškai jo atitaisyti neišeis ir teks dažyti.

Išlenda darbo brokas

Prireikus perdažyti detalę arba visą automobilį, pirmiausia būtina nuvalyti senuosius dažus ir rūdis. Tai būtina daryti visais atvejais, antraip kokybiškai naujais dažais padengti skardos nepavyks. Jeigu yra rūdžių ar nuskilusių dažų, meistras turi viską nuvalyti iki blizgančio metalinio paviršiaus. Jei dažoma tik viena vieta, valoma ne visa detalė, o ta vieta, kurią reikia glaistyti. Jeigu tvarkomas mažas įlinkimas, taip pat galima nevalyti vietos, kur dažų sluoksnis nėra pažeistas.

„Vieta, kurioje matyti rūdžių, apdorojama rūdžių rišikliu. Tepamas glaistas, tačiau jis nėra būtinas, kai paviršius lygus ir tinkamas dažyti. Reikia nepamiršti sumaišyti glaisto su kietikliu, kitaip jis nesustings. Vėliau glaistas šlifuojamas, jeigu reikia, ir užpurškiamas gruntas. Jei būtų dažoma be jo, per dažus matytųsi visi nuglaistyto paviršiaus nelygumai. Gruntas juos paslepia ir užtikrina geresnį dažų sukibimą su paviršiumi. Galiausiai purškiami dažai, o prireikus - ir lakas. Beje, negalima pamiršti, kad nedažomos detalės turi būti uždengtos“, - tvirtino LŽ konsultavęs A. Rapolas.

Jei kuris nors iš etapų praleidžiamas arba atliekamas nekokybiškai, labai greitai išlenda prasto darbo brokas. Pavyzdžiui, po kurio laiko nudažytoje vietoje atsiranda pūslių. Tai reiškia, kad buvo blogai nuvalytas ir paruoštas paviršius arba pradėta dažyti neišdžiūvus kitoms medžiagoms, palikta rūdžių, į glaistą neįdėta kietiklio ar pan.

Ne sieną nutepti

Kaip rodo praktika, automobilį reikia dažyti tik specialioje dažymo kameroje, kurioje užtikrinamas tinkamas patalpų vėdinimas, dažų ir kitų medžiagų džiovinimas, o dažomas automobilis saugomas nuo dulkių.

„Po dažymo kameroje, jeigu ir lieka kokių nors menkų trūkumų, juos nesunkiai paslepia lakas. Vėliau automobilį reikia poliruoti. Didelių trūkumų nepaslepia nei lakavimas, nei poliravimas. Kur dažyti ir kaip, žinoma, sprendžia kiekvieno automobilio šeimininkas. Tačiau kokybiškas automobilio dažymas nėra lengvas darbas. Apie šio amato subtilybes galima kalbėti valandų valandas, tai ne sieną dažais nutepti“, - savo nuomonę išdėstė meistras.

A. Rapolas pabrėžė, kad dar didesnio kruopštumo dėl detalių smulkumo reikalauja motociklo dažymas. Jį ir paruošti užtrunka ilgiau, ir dažų sunaudojama daugiau, nors yra mažesnis už automobilį. Taip nutinka todėl, kad motociklo detales tenka šveisti ir valyti rankomis, o purškiant dažus daug jų pasklinda į šalį. Lako irgi reikia daugiau, poliruoti lenktus ir siaurus paviršius taip pat gerokai sunkiau negu plačias automobilio skardas. Visa tai lemia didesnę kainą, nes motociklus kokybiškai dažyti galinčių ir apsiimančių profesionalų net didžiuosiuose miestuose yra vienetai.

„Jeigu jau nusprendėte dažyti savo transporto priemonę ir norite kokybės, ieškokite tokio dažytojo, kuris turėtų bent dažymo kamerą. Garažuose dirbančių meistrų darbu ilgai nesidžiaugsite“, - patikino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"