TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilio skysčius reikia pakeisti laiku

2014 11 04 6:00
Lauko temperatūrai artėjant prie minuso, langų plovimo skystį į žieminį reikia pakeisti nedelsiant.  LŽ archyvo nuotrauka

Lapkritį atšalus orams prireikia pakeisti ne tik padangas, bet ir kai kuriuos automobilio skysčius. Skysčių keitimas, atrodytų, paprasta procedūra, kuriai nereikia ypač gerų įgūdžių, tačiau daug vairuotojų atlikti ją laiku pamiršta. Kai kurie dar ir pridaro klaidų, kurios esant minusinei temperatūrai tampa automobilių gedimo priežastimi ir reikalauja papildomų išlaidų.

„Nematomas valytuvas“ – iš nanodalelių

Žiemą ypač svarbu tai, ką pilame į langų ir žibintų apiplovimo bakelį. Trumpos dienos, užsnigti keliai, minusinė temperatūra – tokiomis sąlygomis automobilio langai turi būti švarūs, o geros kokybės langų plovimo skystis tikrai vertinamas.

„Pačios naujoviškiausios žieminės langų plovimo priemonės yra gaminamos nanodalelių pagrindu. Toks skystis ant valomo stiklo nepalieka žymių. Be to, dėl sudėtyje esančių hidrofobinių dalelių, vanduo, patenkantis ant priekinio stiklo, subėga į lašelius ir nubėga nuo lango. Gamintojai tokią skysčio savybę dažniausiai įvardija kaip nematomą valytuvą. Be to, nanodalelės užpildo mikroskopinius stiklo nelygumus ir sudaro paviršiuje idealiai lygią apsauginę plėvelę“, - paaiškino automobilių plovimo cheminių priemonių specialistas Alfonsas Klimantavičius.

Jo teigimu, norintieji taupyti kartais renkasi įvairius langų skysčių koncentratus, tačiau juos tenka patiems praskiesti. Praskiedus minimalia reikalaujama vandens proporcija, koncentratai neužšąla net esant 60 laipsnių šalčiui. Žinoma, tokia temperatūra galima Arkties regione, todėl Lietuvoje pakanka skiesti koncentratą tiek, kad jis būtų veiksmingas 25 laipsnių temperatūroje.

„Patarčiau pirkti jau paruoštą skystį, nes gamintojas tikrina savo produkto kokybę ir už ją atsako. Be to, gaminant naudojamas kokybiškas vanduo, iš kurio pašalintos kalkės. Jis labai svarbus, nes apsaugo apiplovimo skysčio bakelį nuo apkalkėjimo. Kalkės itin kenkia plovimo sistemai, nes kaupiasi ant bakelio sienelių, yra ant dugno ir galiausiai užkemša purkštukus. Koncentruotus stiklų ploviklius geriau naudoti tik tada, kai artėja labai stiprūs šalčiai ir nesate tikras dėl ploviklio kokybės“, - sakė A. Klimantavičius.

Skystis privalo išlikti skysto pavidalo iki nurodytos kristalizacijos temperatūros. Bet nereikėtų pamiršti, kad net ir kokybiškiausias skystis esant žemai temperatūrai tirštėja. Kai temperatūra ypač žema, ploviklis gali sutirštėti, o seno siurbliuko tarpinės smarkiai susitraukti, todėl dings slėgis ir skysčio nepavyks užpurkšti. Jei nenorite, kad stiklas apšaltų, ant jo atsirastų baltų juostų, niekada nepurkškite ploviklio ant šalto stiklo, o kiekvieną rudenį pakeiskite valytuvus į naujus.

Painioja litrus ir kilogramus

Paprastai daugelis vairuotojų tik atėjus šaltiems orams susirūpina aušinimo sistemos darbu ir, esant reikalui, puola keisti aušinimo skystį į žiemai skirtą. Kuo skubiau susirūpinti aušalo keitimu reikia tiems, kurie vasarą į automobilio variklio aušinimo sistemą dėl vienų ar kitų priežasčių buvo pripylę vandens. To nerekomenduojama daryti apskritai, nes vanduo, skirtingai nei kokybiškas antifrizas, neturi tepimo savybių, reikalingų tam, kad aušinimo skysčio siurblys būtų ilgai naudojamas.

„Vadovaujantis gamintojų nustatomu maksimaliu terminu, aušinimo skystis galėtų būti keičiamas tik kas penkerius metus. Tačiau esame Šiaurės Europoje, kur vasaros ir žiemos temperatūrų amplitudė labai smarkiai skiriasi, tad ir aušalas kur kas greičiau drumsčiasi, tampa ne toks efektyvus. Nenorintys gadinti variklio automobilių savininkai turėtų antifrizą keisti kas dvejus, maksimaliai – kas trejus metus“, - patarė automobilių mechanikas Rokas Makšimas.

Joks reglamentas nenurodo, kokia spalva antifrizą dažyti – todėl spalva jį renkantis iš esmės nieko nereiškia. Svarbiau atkreipti dėmesį, kokių markių automobiliams tinka būtent tas aušinimo skystis. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausioms vokiškoms ir japoniškoms mašinoms rekomenduojamas G12 arba G12+ antifrizas.

Įsigijus automobilį ir profilaktiškai jame pakeitus aušinimo skystį, vėliau derėtų nuolat pilti tą patį. Antikorozinių cheminių medžiagų (inhibitorių), kurių skirtingi gamintojai deda į aušinimo skystį, būna įvairiausių ir nežinia, kaip jos reaguos tarpusavyje: ar ims putoti, ar tiesiog praras savybes, o sistema ims rūdyti. Pigesnį produktą pagaminti norintys gamintojai griebiasi ir kitų triukų. Kartais vartotoją gali suklaidinti ant pakuotės nurodomi skaičiai - būtina atkreipti dėmesį, ar antifrizo kiekis nurodytas litrais, ar kilogramais. Pirkdami 4 kg antifrizo, gausite puslitriu mažiau skysčio, nei pirkdami 4 l pakuotę.

Keičia visoje sistemoje

Ir žiemą, ir vasarą itin svarbūs efektyviai veikiantys stabdžiai. Neprižiūrima stabdžių sistema anksčiau ar vėliau gali tapti skaudžių nutikimų kelyje priežastimi. Objektyviai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinėmis priemonėmis, tačiau gyvenime dažniausiai tenka pasitelkti vizualią apžiūrą.

„Šiuolaikiniuose automobiliuose yra naudojami glikoliniai stabdžių skysčiai. Stabdžių skystis turi būti skaidrus, vienalytis, be nuosėdų. Yra ir profesionalams skirti prietaisai, kuriuos naudojant stabdžių skysčio būklę galima įvertinti pagal virimo temperatūrą, drėgmės lygį. Kadangi skystis sistemoje necirkuliuoja ratu, tai skysčio būklė bakelyje gali skirtis nuo to, kuris stovi stabdžių cilindruose. Bakelyje, kontaktuodamas su oru, skystis absorbuoja drėgmę, o stabdžių mechanizmuose – ne. Tačiau ten skystis įkaista iki aukštos temperatūros, todėl savybės prastėja greičiau. Stabdžių skysčio papildymas po remonto darbų nekeičia situacijos į gera, nes didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi. Taigi kai ateina laikas, būtina pakeisti stabdžių skystį visoje sistemoje“, - paaiškino R. Makšimas.

Anot mechaniko, stabdžių skystis keičiamas dviem būdais, kurių dažnai savarankiškai, taupydami pinigus autoserviso paslaugoms, imasi ir patys automobilių šeimininkai. Pirmuoju atveju, atidarius hidraulinių stabdžių sistemoje esančius nuleidimo vožtuvus ir išleidus stabdžių skystį, supilamas naujas. Tuomet spaudant stabdžių pedalą, skystis pumpuojamas į cilindrus.

„Prieš pradedant tokį keitimą, reikia nepamiršti ant kiekvieno nuleidimo vožtuvo užmauti žarnelės, kuria stabdžių skystis nuleidžiamas į tam skirtą indą, nes patekęs ant padangų, dažytų ar lakuotų paviršių glikolis juos ėsdina“, - sakė R. Makšimas.

Antrasis būdas, kuriuo keičiamas stabdžių skystis, – pildyti bakelį iš eilės pumpuojant kiekvieną stabdžių sistemos sekciją. Tokiu būdu iš sistemos išstumiamas senasis skystis , sistema neišsausėja ir oro išleisti nereikia. Tačiau tikimybė, kad sistemoje liks ir seno skysčio, labai didelė. Be to, keičiant skystį tokiu būdu naujo skysčio sunaudojama daugiau nei pirmuoju. Taip yra todėl, kad išstumiant lauk seną skystį didelė naujo stabdžių skysčio dalis susimaišo su juo ir netinka toliau naudoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"