TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilių dujoms - lupikiški akcizai

2012 04 18 6:03

Kai benzino kainos siekia rekordines aukštumas, žmonės galėtų rinktis pigesnes automobilines dujas. Tačiau vartotojus atbaido valdžios pasirinkto stulbinamai didelio akcizo išpūsta jų kaina.

Lietuvoje kilus vairuotojų protestams dėl nevaldomai brangstančio benzino, valdžia griebiasi paskutinės galimybės - žada mažinti šių degalų akcizą. Tačiau savo premijoms mokesčių mokėtojų pinigus švaistantys valdininkai nė neužsimena apie galimybę sumažinti akcizą, taikomą automobilinėms dujoms, nors Lietuvos valdžia jį lupa pustrečio karto didesnį, nei reikalauja Europos Sąjunga (ES).

Brangiau nei turtinguose kraštuose

Automobilinių dujų (naftos dujų ir dujinių angliavandenilių) akcizas Lietuvoje siekia net 1050 litų už toną, nors ES numatytas minimalus akcizo mokestis - vos 125 eurai (432 litai) už toną. Didesnis nei Lietuvoje suskystintų naftos dujų, skirtų naudoti automobiliuose, akcizas taikomas tik turtingose valstybėse - Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Visose kitose ES šalyse jis bene perpus mažesnis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius stebėjosi tokia padėtimi: "Visoje Europoje, išskyrus Lietuvą, skatinama naudoti šios rūšies degalus. Jau esame kalbėję apie tai, kad dujų akcizas per didelis, tačiau valdžia neplanuoja jo mažinti."

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad mokesčio lengvata taikoma vien gamtinėms dujoms. Bet šalyje šiomis dujomis prekiauja tik viena bendrovė ir važinėja vos keletas joms pritaikytų transporto priemonių. "Labai keista, kai vienai įmonei suteikiama lengvata, o didžioji dalis vartotojų negauna jokių nuolaidų", - svarstė L.Vosylius.

Kaina atspari svyravimui

Dujų kainos šiuo metu irgi pasiekusios aukštumas. Sausio pradžioje, kai litras A95 markės benzino kainavo vos per 4,5 lito, o dyzelinas nesiekė nė šios ribos, už litrą dujų reikėjo mokėti beveik tiek pat, kiek dabar - apie 2,38 lito. Vėliau benzinas ir dyzelinas pradėjo nesustodamas brangti, o dujų kaina "stovėjo" iki vasario vidurio, kol ėmė kristi.

Visą kovo mėnesį dujų kaina, neskaitant nedidelių svyravimų, laikėsi apie 2,32 lito už litrą. Tačiau balandžio pradžioje automobilinės dujos vėl pradėjo brangti ir mėnesio viduryje pasiekė šių metų rekordą - perkopė per 2,4 lito ir gali kilti toliau.

Nors dujos vis tiek kainuoja perpus mažiau negu benzinas, vairuotojai neskuba pulti prie pigesnių degalų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" duomenimis, vos 13,76 proc. lengvųjų automobilių yra įmontuota dujų įranga. Vien benzinu varoma beveik triskart daugiau automobilių - 37,89 procento. Likusi dalis - populiariausiais degalais, dyzelinu, varomos transporto priemonės.

Gudruoliai rizikuoja susprogti

Brangstant benzinui buvo galima tikėtis, kad tradiciniai degalai užleis vietą automobilinėms propano-butano dujoms, bet jų paklausa ne itin padidėjo. Pernai traukėsi ir benzino, ir dujų rinkos, nors pastaroji nukentėjo ne taip smarkiai. Benzino praėjusiais metais parduota 342,1 mln. litrų - 9,7 proc. mažiau nei 2010-aisiais, kai vairuotojai nupirko 378,8 mln. litrų šių degalų. Automobilinių dujų pernai parduota 198,5 mln. litrų, 7,6 proc. mažiau nei 2010 metais - tada šis skaičius siekė 214,8 mln. litrų.

Kaip rodo visų metų statistika, dujos jokio pranašumo neįgavo, tačiau žvelgiant į paskutinio praėjusių metų mėnesio duomenis, kai benzino rinka susitraukė 19,2 proc., o dyzelino - net 28,3 proc., dujų rinkos padėtis nebeatrodo tokia prasta. Be to, turint galvoje benzinu ir dujomis bei vien benzinu varomų automobilių santykį, akivaizdu, kad dujomis varomų mašinų vairuotojai nuvažiavo gerokai didesnį atstumą ir neturėjo savęs pernelyg varžyti.

Gali būti, jog proporcijų skirtumą padengė ir nelegaliai parduodamas benzinas. Tačiau, kaip pažymėjo L.Vosylius, vairuotojai rado būdą neteisėtais degalais papildyti ir dujų bakus. "Stebime tendenciją, kad mažėjant automobilinių dujų paklausai didėja buitinių dujų pardavimas - joms akcizas netaikomas. O abejų dujų sudėtis labai panaši, todėl žmonės taupydami rizikuoja - pasigamina sujungimo įtaisus ir perpila pigesnes neakcizines dujas iš buitinių balionų į automobilių balionus", - aiškino pašnekovas.

Skinasi kelią į miestus

Dėl tokio vairuotojų elgesio automobilinėms dujoms niekaip nepavyksta atsikratyti "varguolių degalų" etiketės. Provincijoje dujų įranga aprūpinta dauguma benzininių mašinų, o į prašmatnius automobilius ją įmontavę vairuotojai stengiasi piltis dujas nuošalesnėse vietose, kad tik kas nors nepamatytų.

Tačiau nėra jokio pagrindo gėdytis naudoti dujas, nes jei automobilyje sumontuota kokybiška įranga, jos niekuo nenusileidžia benzinui. Dujų degalinių darbuotojai jau pastebėjo, kad vis daugiau vairuotojų užsuka įsipilti šių degalų.

"Egas" automobilinių dujų degalinių tinklą valdančios bendrovės "Vilokta" vadybininkė Dalia Ankėnaitė patvirtino, kad susidomėjimas dujomis ir jų paklausa didėja. Pasak jos, požiūris į dujas kaip į antrarūšius degalus vis labiau blėsta. "Anksčiau daug kas manė, kad naudoti dujas pavojinga, jos smirdi, tačiau tai netiesa. Bet kokios rūšies degalai gali sukelti problemų įvykus avarijai arba kai sistema nesutvarkyta. O dujos pavojingumu neišsiskiria", - tikino D.Ankėnaitė.

Pasak pašnekovės, dujos pelnė prastą reputaciją dėl nevykėlių įrangos montuotojų kaltės. "Reikia investuoti į tinkamą dujų įrangą. Dažnai žmonės, bandydami sutaupyti, perka ją nenaują, iš vieno automobilio permontuoja į kitą. Daugelis nė neįsitikina, ar įranga tinka tam modeliui, nepasidomi meistrų kvalifikacija, o paskui skundžiasi, kad automobilis su dujomis prasčiau važiuoja", - aiškino D.Ankėnaitė.

Degalinių tinklo "Alauša" generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja Lendrina Budreikaitė taip pat patvirtino, kad dujų paklausa didėja, bet tai labiau siejo su sezoniškumu, nes kasmet pavasarį ir vasarą žmonės daugiau keliauja. Pasak jos, dujų perkama visur - ir didmiesčiuose, ir mažuose miesteliuose. Tačiau provincijoje, kaip pastebėjo "Vakoil" degalinių tinklo rinkodaros vadovė Eglė Šamšonaitė, šių degalų vis dar parduodama daugiau negu didžiuosiuose miestuose.

Kokybės paieškos - apgraibomis

Dujų kokybė nėra skirstoma pagal visuotinai suprantamą žymėjimą kaip, tarkime, benzinas - į 95 ir 98 markės, bet ne visose degalinėse jos vienodos. Automobilinėmis dujomis Lietuvoje prekiauja ne vienas didmenininkas, todėl degalinės nėra priverstos šios rūšies degalus pirkti būtinai iš gamyklos "Orlen Lietuva", jie neretai importuojami ir iš gretimų valstybių. Kai kuriose degalinėse galima rasti ir ne vienos rūšies dujų.

D.Ankėnaitė teigė, jog degalinių tinklas, kuriam ji atstovauja, siūlo dviejų rūšių dujų - įprastų ir pagerintų priedais. Šios truputį brangesnės, bet, anot pašnekovės, jomis galima nuvažiuoti toliau, taigi vartotojams suteikiama galimybė rinktis.

Daugelyje didžiųjų degalinių tinklų parduodamos dujos neturi jokio kokybę apibūdinančio pavadinimo ar numerio ir vadinamos tiesiog dujomis, todėl vairuotojui tenka pačiam išbandyti, ar degalai kokybiški, arba tiesiog pasikliauti pardavėju. L.Vosylius patikino, kad nei pagal kvapą, nei pagal išvaizdą dujų kokybės neįmanoma nustatyti. Vienintelis būdas nusipirkti gerų degalų - rinktis patikimas degalines.

Tačiau atidesni vairuotojai gali pasiteirauti, koks automobilinių dujų mišinyje propano ir butano santykis. Kuo didesnė propano dalis, tuo geriau mišinys dega. Bet grynos propano dujos sudegtų per greitai, todėl įmaišoma sunkesnio ir pigesnio butano.

Kokybiškame automobilinių dujų mišinyje turėtų būti apie 80 proc. propano, tačiau degalinės tikslių proporcijų neskelbia, nors ne viena savo interneto svetainėje giriasi neapibrėžtai "didesne" propano dalimi nei kitur.

Tikslias proporcijas atskleidė tik "Vakoil" rinkodaros vadovė. Pasak E.Šamšonaitės, jos atstovaujamo tinklo degalinėse parduodamos dujos turi apie 83 proc. propano, o dujų mišinio oktaninis skaičius siekia 95. Anot pašnekovės, dalyje kitų degalinių parduodamuose mišiniuose yra tik 40-50 proc. propano, tačiau konkrečių prekybos vietų ji neįvardijo.

Kalbėti apie benziną madingiau

Milžinišką automobilių dujų akcizą nustatę valdininkai mieliau renkasi pliusus, agituodami mažinti benzinui taikomą tarifą. Šiuo metu Lietuvoje jis siekia 1500 litų už 1000 litrų ir taip pat gerokai viršija ES nustatytą minimalų 359 eurų (1240 litų) akcizą už 1000 litrų benzino. Tačiau mūsų valstybėje šiai degalų rūšiai nustatytas tarifas neišsiskiria iš visos Europos konteksto, priešingai, jis yra mažesnis nei vidutinis.

Minimalų akcizą taiko tik dvi šalys - Rumunija ir Kipras.

Žinoma, vairuotojams būtų labai malonu, kad ir Lietuvoje nuo benzino kainos būtų nupurtyta kuo daugiau mokesčių, tačiau gali būti, jog net sumažinus akcizą skirtumas nusėstų ne vairuotojų, o degalų pardavėjų sąskaitose.

Prieš savaitę Seime po pateikimo buvo pritarta Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma sumažinti benzino akcizą. Iki birželio šis projektas bus svarstomas komitetuose.

FM komentaras: apie mažinimą negalvoja

Finansų ministerija (FM) LŽ patvirtino nesvarstanti galimybės mažinti automobilių dujų akcizą, nepaisant akivaizdaus skirtumo nuo aplinkinių šalių. Pasak FM atstovo Giedriaus Šniuko, akcizas galutinėje kainoje "lemia toli gražu ne viską".

Jis pripažino, kad palyginti su kaimynėmis Estija, Latvija ir Lenkija, Lietuvoje taikomas akcizas yra 29 centais didesnis už minėtų šalių vidurkį, tačiau degalinėse skirtumas tiesiogiai esą neatsispindi. Estijoje ir Latvijoje litrui dujų taikomas 0,33 lito mažesnis akcizas nei Lietuvoje, tačiau Latvijoje dujos esą pigesnės 0,26 lito, o Estijoje - 0,34 lito brangesnės.

"Taip yra todėl, kad nuo 2009 metų, kai Lietuva padidino dujų akcizą, prekybininkai neperkėlė akcizo visa apimtimi į kainą, o sumažino savo taikomus antkainius. Dėl to Lietuvos vairuotojai už automobilių dujas moka mažiau, nei vidutiniškai dujos kainuoja ES ir nedaug brangiau (arba lyginant su Estija - net pigiau) nei kaimynėse šalyse", - aiškino pašnekovas.

FM turėjo ir daugiau argumentų, pateisinančių milžiniško akcizo automobilinėms dujoms taikymą. Vienas jų, kad šiuo metu automobilių dujų ir benzino kainų santykis degalinėse yra vienas mažiausių per pastaruosius ketverius metus - 47 proc., o prieš akcizo tarifo padidinimą 2008 metų gruodžio pabaigoje esą siekęs apie 60 procentų.

Padidinus akcizo tarifą suskystintoms automobilių dujoms, biudžetas kasmet gauna apie 80 mln. litų daugiau pajamų. Be to, neva kaip ir dyzelino atveju, nėra garantijų, kad visą naudą iš akcizo sumažinimo gautų galutinis vartotojas.

Prieš akcizo padidinimą 2008 metais buvo surinkta 84,9 mln. litų akcizo už suskystintas automobilių dujas, o 2011-aisiais ši suma siekė 161,1 mln. litų. 2010 metais į biudžetą šio akcizo įplaukė 167,8 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"