TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilių rinką menkino registravimo pinklės

2014 09 09 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo liepos 1-osios įsigaliojusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos vis dar kelia sąmyšį. Gali būti, kad jos netgi turėjo įtakos blogiems rugpjūčio mėnesio naujų automobilių registravimo rezultatams.

Rugpjūtį Lietuvoje buvo įregistruota mažiausiai šiais metais naujų automobilių – 1083. Rinka vos per mėnesį susitraukė net 32,3 proc., nes liepos registracijos "derlius" – 1192 naujos mašinos. „Nemanau, kad automobilių registravimo apsunkinimas būtų lemiama priežastis, dėl kurios praėjusį mėnesį buvo įregistruota mažiau automobilių. Blogesnius nei kitus mėnesius registracijos rezultatus galėjo lemti, pavyzdžiui, ir tai, jog rugpjūtis yra atostogų metas. Tačiau sunku paneigti, kad nuo liepos 1 dienos pasikeitusi registracijos tvarka galėjo būti viena iš priežasčių, lėmusių blogesnį rugpjūčio rezultatą“, - sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva.

Pataisų pinklėse

Prieš porą mėnesių įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, vėliau atsiradusių sunkumų dėl naujų automobilių registracijos nepajuto tik tos įmonės, kurios Lietuvoje atstovauja Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems gamintojams ir iš jų tiesiogiai gauna mašinas. Tuo metu importuotojai, perkantys trečiosiose šalyse pagamintas transporto priemones iš partnerių Bendrijos valstybėse, jau kuris laikas junta aštrius naujos tvarkos nagučius.

Naujosios įstatymo pataisos numato, jog norėdamos registruoti Lietuvoje iš partnerių įsigytas naujas mašinas bendrovės privalo įrodyti, kad importo procedūras atliko tinkamai.

Norėdami įrodyti, jog importuojant automobilį į ES buvo sumokėti muito mokesčiai, o procedūros atliktos tinkamai, Lietuvos naujų automobilių pardavėjai privalo kreiptis į importą vykdantį partnerį, gauti iš jo importo deklaraciją ir pateikti valstybės įmonei „Regitra“.

Automobilių registrą administruojanti valstybės įmonė „Regitra“ įsitikinti užsienio dokumentų tikrumu pati negali, todėl yra priversta kreiptis į Muitinės departamentą, o šis – į kitos šalies muitininkus, o tada ilgai laukiama atsakymo. Procedūra gali trukti net iki poros mėnesių – lygiai tiek atidedamas automobilio pardavimas ir jo registravimas.

Rugpjūtis buvo antras mėnuo, kai galioja naujoji tvarka. Gali būti, jog būtent šiam mėnesiui ir teko atidėjimų pikas, o dėl to, bent jau teoriškai, gali blogiau atrodyti ir naujų automobilių registravimo statistika.

Tiesa, LAA skelbia lyg ir sutarusi su „Regitra“, kad naujam kitose ES šalyse pagamintam ir per partnerius Bendrijoje įsigytam automobiliui įregistruoti turėtų užtekti garantinio rašto. Tačiau apie tai buvo pranešta tik prasidėjus rugsėjui.

Perpardavėjų gudrybės

Rokas Knyva: "Sunku paneigti, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojusi sunkesnė nei anksčiau registracijos tvarka galėjo būti viena iš priežasčių, lėmusių blogesnį rugpjūčio rezultatą.“ / LŽ archyvo nuotrauka

„Regitra“ pripažįsta, jog garantinis raštas teisiškai viso labo prilygsta garbės žodžiui. Sąžiningą registraciją vis tiek pardavėjai turės patvirtinti iš kitų šalių gautais oficialiais dokumentais. Nauja tvarka naujų automobilių pardavėjams kartais yra skausminga, nes dėl ilgo dokumentų tikrinimo jie nesuspėja įvykdyti savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų klientams.

Beje, prekiautojai naudotomis mašinomis jau seniai rado išeitį. Iki 2009-ųjų balandžio automobilių dokumentuose, išduotuose Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ar kai kuriose trečiosiose šalyse, gali nebūti duomenų, kurių po liepos 1-osios reikalaujama Lietuvoje. Tokie duomenys yra transporto priemonės kategorija, jos svoris, variklio galingumas, sėdimųjų vietų skaičius.

Prieš įsigaliojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms problemų nekildavo – registruojant automobilį įmonėje „Regitra“ jos darbuotojai patys surašydavo trūkstamus duomenis. Tačiau nuo vidurvasario naudotų automobilių pardavėjams jau teko gudrauti, kad apeitų naujai įsigaliojusią tvarką.

„Vežame daug mašinų iš trečiųjų šalių. Tačiau pirmiausia su jomis aplankome ne „Regitros“ skyrių, o Latvijoje įsikūrusį jos atitikmenį. Latviai lengvai įregistruoja importuojamus automobilius, o trūkstamus duomenis lengvai įrašo. Vėliau problemų perregistruoti mašiną mūsų šalyje jau nekyla: jei mašina buvo įregistruota vienoje ES valstybėje, kitoje ją perregistruoti privalu automatiškai“, - dienraščiui LŽ pasakojo vienas Vilniaus naudotų automobilių pardavimo vadybininkas.

Žada palengvinimų

LŽ klausė vilniečio, kas būtų, jei mašiną be prašomų duomenų jo atstovaujama įmonė atsivežtų į Lietuvą ir stengtųsi įregistruoti taip, kaip to reikalauja įstatymai. „Tokiu atvejų tektų atlikti mažiausiai dvi technines ekspertizes ir gauti atitikties sertifikatus. Vienam automobiliui gauti tokį sertifikatą kainuoja tūkstančius. O jeigu būtume verčiami tokius sertifikatus gauti visoms į Lietuvą įvežamoms mašinoms, greičiausiai atsidurtume prie bankroto ribos“, - sakė verslininkas.

Tiesa, LŽ pašnekovas pripažino, jog automobilius į Lietuvą gabenant per Latviją padidėja sąnaudos. Be papildomo kaimynams sumokamo registracijos mokesčio, procedūroms iki galo atlikti dar prireikia ir papildomo laiko. Atsiranda ir papildomų išlaidų degalams.

Tačiau, LŽ žiniomis, dalis trečiosiose šalyse pagamintus naujus automobilius importuojančių bendrovių irgi vis labiau įsitikina, kad labiau apsimoka sekti naudotų mašinų perpardavinėtojų per Latviją pramintomis pėdomis, nei sąžiningai laikytis Lietuvos įstatymų. Nors niekas neabejoja naujų automobilių pardavėjų sąžiningumu (skirtingai nei naudotų) ir tuo, kad įveždami mašiną jie sumoka visus mokesčius, taip pat - ir muito, šie jau neva irgi yra pasiryžę sukti pirmos registracijos atlikti į Latviją.

Nuo ketinimų registracijos mokesčiais pildyti kaimynų biudžetą naujų automobilių pardavėjus dar gali sulaikyti mūsų valdžios veiksmai. Pasak vieno LAA vadovų R. Knyvos, Lietuvos valstybinės institucijos keblią pardavėjų padėtį jau supranta, todėl artimiausioje ateityje turėtų būti sprendžiama, kokių teisės aktų pakeitimų reikia, kad importuotojai ateityje nebepatektų į biurokratų žabangas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"