TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilių vagystes keičia apgavystės

2010 04 07 0:00
Tikėdamiesi gauti šimtus tūkstančių litų siekiančias draudimo išmokas sukčiai brangius, bet sunkiai rinkoje parduodamus automobilius tyčia apgadina arba tiesiog sudegina.
LŽ archyvo nuotrauka

Niūrios prognozės, kad sunkmečiu sparčiai daugės automobilių vagysčių, nepasitvirtino. Šios rūšies nusikaltimų pernai netgi sumažėjo. Mat ir vagys sunkmečiu neranda pirkėjų. Tačiau daugėja sukčiavimo atvejų - automobilių savininkai imituoja eismo įvykius, vagystes ar padegimus.

Praėjusių metų pradžioje policijos pareigūnai įspėjo, kad dėl sunkios ekonominės situacijos gali padaugėti automobilių vagysčių. Iš tiesų, pirmus kelis 2009 metų mėnesius Lietuvoje buvo fiksuojamas automobilių vagysčių padidėjimas. Tačiau vėliau situacija nurimo, o lengvųjų automobilių grobimų kreivė smuko žemyn. Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje pagrobta mažiausiai mašinų per pastarąjį dešimtmetį.

Vagys sumažino apsukas

Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo I valdybos II skyriaus viršininko Dariaus Zaso teigimu, kriminogeninė situacija transporto priemonių vagysčių srityje šiek tiek keičiasi - pagrobiama mažiau automobilių, tačiau fiksuojamas didesnis sukčiavimų bei inscenizuotų vagysčių skaičius.

"Nors ir sunkmetis, automobilių vagys iš tiesų sumažino apsukas. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo pagrobta 1570 automobilių - trečdaliu mažiau nei 2008-aisiais. Tiesa, vagių mėgstamiausių mašinų trejetukas nesikeičia jau bene dešimtmetį - nusikaltėlius labiausiai vilioja "Volkswagen", "Audi" ir BMW automobiliai", - LŽ pasakojo D.Zasas.

Kaip ir ankstesniais metais, pernai vagys dažniausiai kėsinosi į 12-16 metų senumo automobilius. Tokios transporto priemonės juodojoje rinkoje vis dar turi didžiausią paklausą. Pernai netrūko ir naujų bei prabangių mašinų vagysčių, tačiau tokie automobiliai sudaro itin menką visų pavogtų transporto priemonių dalį.

D.Zaso teigimu, sumažėjęs automobilių vagysčių skaičius nereiškia, kad nusikaltėliai metė savo amatą. Pasikeitus ekonominei situacijai pasikeitė ir pačių nusikaltimų pobūdis. "Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės pavogtus automobilius tapo sunkiau realizuoti. Nusikaltėliai savo grobį dabar bando parduoti Baltarusijoje arba Azijos šalyse. Tuo metu vietos rinkoje ėmė populiarėti sukčiavimai - inscenizuotos automobilių vagystės, tyčiniai padegimai, apgadinimai ir panašiai. Visa tai daroma siekiant gauti draudimo išmoką", - LŽ teigė kriminalinės policijos pareigūnas.

Sukčių baubas - ekspertai

Draudimo bendrovės padažnėjusius sukčiavimo atvejus stebi jau trečius metus iš eilės. Neteisėtai pasisavinti bandoma draudimo išmoka vidutiniškai svyruoja nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. litų. Tačiau draudikai pastebi, kad pastaruoju metu sukčiavimui ryžtamasi ir dėl gerokai mažesnių sumų.

"Esame užfiksavę ne vieną atvejį, kai didelės vertės, bet sunkiai parduodami automobiliai yra tyčia apgadinami ar net deginami, tikintis gauti draudimo išmoką. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojas, besibaigiant sutarčiai su lizingo bendrove, patiria eismo įvykį, atsiima draudimo išmoką, bet automobilio neremontuoja ir, atėjus terminui, grąžina lizingo bendrovei apgadintą mašiną. Kartais sukčiai siekia neteisėtai pasipelnyti jau po eismo įvykio bandydami pakeisti draudimo sąlygas. Tačiau ekspertų žinios, patirtis ir kontrolės sistemos padeda identifikuoti tokius nusikaltimus ir laiku užkirsti jiems kelią, neleidžiant sukčiams pasipelnyti", - LŽ pasakojo bendrovės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis.

Pavasarį draudikai pastebi dar vieną tendenciją - keletą skirtingos kilmės automobilio apgadinimų bandoma registruoti kaip vieną įvykį. Anot M.Žilionio, pavasarį kas trečias registruojamas įvykis būna būtent toks.

Tikėjosi ketvirčio milijono

Bendrovės "Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis neslėpė, kad visos draudimo bendrovės ir Lietuvoje, ir Europoje susiduria su fiktyviais įvykiais, kurių metu siekiama gauti nepagrįstas draudimo išmokas. "Atvejų, kai sukčiaujant siekta gauti draudimo išmoką, pernai šiek tiek padaugėjo. Tačiau tokius sukčiavimo atvejus išaiškinti nėra sudėtinga. Paprastai bandymas apgauti draudimo bendrovę atskleidžiamas dar pirminiame etape, kuomet tikrinamas automobilio apgadinimų ir įvykio aplinkybių atitikimas", - LŽ akcentavo N.Giedraitis.

Draudikų teigimu, nors neteisėtai pasisavinti bandoma draudimo išmoka vidutiniškai svyruoja apie 40 tūkst. litų, pasitaiko ir tokių atvejų, kai sukčiai iš draudimo bendrovių bando išvilioti kur kas didesnes sumas. "Praėjusiais metais vienas klientas sudegino savo visureigį. Patirta žala siekė ketvirtį milijono litų. Tai buvo bene didžiausias, tačiau nepavykęs bandymas pasipelnyti", - pasakojo N.Giedraitis.

Naivumas ir kvailumas

Ne visi bandymai pasipelnyti inscenizavus eismo įvykį ar vagystę sukčių būna gerai ar bent neblogai apgalvoti. Pasitaiko ir kvailų, ir kurioziškų atvejų. Kadangi automobilį paslėpti nėra paprasta, "išradingiausiais" galima vadinti tuos vairuotojus, kurie bando gauti išmoką už neva pavogtą transporto priemonę. Su šiais fiktyviais įvykiais dažnai būna susijusios ir pačios absurdiškiausios situacijos. Pavyzdžiui, vienas draudimo bendrovės klientas pranešė policijai, kad neva pavogtas jo automobilis. Tačiau kriminalistai greitai suuodė apgaulę. Netrukus paaiškėjo, kad automobilio šeimininkas pats nuvežė mašiną į sąvartyną ir savo vardu pasirašė pridavimo dokumentus. Ši žiopla klaida vairuotojui "uždirbo" baudžiamąją bylą.

Dar vienas automobilio šeimininkas naiviai tikėjosi pasipelnyti paslėpdamas savo mašiną šieno kupetoje ir vėliau pranešdamas policijai apie transporto priemonės vagystę. Po šiaudais slėptą neva pagrobtą automobilį atsitiktinai užtiko praeivis ir apie tai pranešė policijai.

Bendrovės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovui M.Žilioniui įsiminė kurioziškas atvejis, kai jaunuolis atvažiavo į automatinę automobilių plovyklą nuplauti tėvo vardu registruoto automobilio ir per vėlai prisiminė, kad nenusuko automobilio išorinės antenos. Vaikinas greitai šoko iš mašinos, tačiau plovyklos prietaisai jau buvo pradėję suktis ir sulaužė atidarytas vairuotojo dureles, o vaikiną nuo galvos iki kojų apipylė plovimo putomis. "Registruodamas įvykį jaunuolis iš baimės teigė, kad dureles nulaužė pravažiuojantis automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Mūsų ekspertai iš karto nustatė, jog priežastis yra kita. Istorija baigėsi tuo, kad tikrąją priežastį sūnus atskleidė tėvui, o šis tą pačią dieną atvyko pas mus ir viską papasakojo", - vieną iš kurioziškesnių atvejų prisiminė M.Žilionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"