TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilių versle - mūšis dėl skaidrumo

2012 07 25 7:34
LŽ archyvo nuotrauka/Lietuvos policija dažniausiai perka "Volkswagen" ir "Škoda" automobilius, o neseniai įsigyti japoniški "Mitsubishi" visureigiai tėra reta išimtis.

Valstybės vardu vykdomi naujų automobilių viešieji pirkimai yra neskaidrūs, pritaikyti dažniausiai vienos markės mašinoms. Tuo įsitikinusi į lemiamą kovą dėl pirkimų skaidrumo pakilusi Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovybė.

Verslininkų kantrybė baigėsi mėnesio pradžioje, kai sostinei priklausanti viešoji įstaiga (VšĮ) "Vilnius veža" paskelbė konkurso pirkti 100 taksi automobilių sąlygas.

Paskui dėl galbūt neskaidraus būsimo pirkimo LAA išplatino spaudos pranešimą, kuris, tiesa, sprogusios bombos efekto nesukėlė. Galbūt taip atsitiko dėl palyginti mažos pirkimų vertės? Juk ką reiškia naujų automobilių pirkimas už kelis milijonus litų, palyginti su tais, kurių vertė - šimtai milijonų?

Tačiau Vilniuje įsiplieskęs taksi automobilių pirkimo trileris yra įdomus daugeliu atžvilgių. Pirmiausia tuo, jog bene pirmąkart Lietuvos istorijoje patys verslininkai detaliai atskleidžia, kaip šalyje valstybės vardu perkant mašinas manipuliuojama viešųjų pirkimų rezultatais, jų sąlygas specialiai pritaikant vienam pardavėjui.

"Nesame teisėsaugos institucija ir neturime šimtaprocentinių įrodymų, kad konkurso sąlygos specialiai buvo sukurtos būtent tos, o ne kitos markės automobiliams įsigyti. Bet tam tikri požymiai leidžia daryti prielaidas, kurios liudija būsimą pirkimą galėjus būti neskaidrų. Prie tokios išvados priėjome į krūvą susirinkę keletas verslininkų iš įvairių naujų automobilių gamintojų atstovybių ir atidžiai išnagrinėję paskelbtas pirkimo sąlygas", - kalbėdamas su LŽ žurnalistu tvirtino LAA prezidentas Petras Ignotas.

Manipuliuojant viešųjų pirkimų sąlygomis Vilniui kaip taksi automobilius ketinta įbrukti šimtą "Volkswagen Touran".

Pirmenybė "Volkswagen"?

Pasak P.Ignoto, jis ir drauge su juo "Vilnius veža" paskelbto konkurso sąlygas atidžiai nagrinėję verslininkai nė per nago juodymą neabejoja, kad sąlygos buvo sukurtos vienai konkrečiai automobilio

markei. "Ta markė laimi daugumą viešųjų pirkimų konkursų Lietuvoje", - kirto LAA prezidentas.

Tuo tarpu asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys nuėjo dar toliau - jis įvardijo net automobilio modelį, kuris lyg ir turėjo tapti pagrindine "Vilnius veža" taksi mašina. M.Beišio nuomone, ja greičiausiai būtų tapęs dyzelio varomas vienatūris "Volkswagen Touran".

Kodėl buvo prieita tokia išvada? Paviešintose "Vilnius veža" konkurso sąlygose buvo skelbta, kad konkursui siūlomi lengvieji automobiliai privalo būti ekologiški (išmesti ne daugiau kaip 130 g/km anglies dvideginio), aukšti, patogūs ir talpūs, priklausyti vidutinių vienatūrių klasei. Be to, jų ratų bazė neturi būti mažesnė nei 2650 mm.

Internete pasirodė spėliojimų, kad pastarąjį parametrą atitinka "Volkswagen Touran", "Opel Zafira", "Renault Scenic" ir "Grand Scenic". Tačiau "Opel" ir "Renault" neva konkurse negali dalyvauti dėl per didelės taršos - konkurso sąlygose reikalaujama, kad ji neviršytų 130 g/100 km ribos.

Todėl esą konkurse būtų nubyrėję visi be išimties pretendentai, išskyrus vieną. Tai "BlueMotion" modifikacijos "Volkswagen Touran". Neva tik jis atitinka visus kriterijus, kuriuos sukūrė VšĮ "Vilnius veža" savininkės Vilniaus savivaldybės sudaryta specialioji viešųjų pirkimų komisija.

Paklydimai esmės nekeičia

Kita vertus, akivaizdu, kad internete pateikti duomenys dėl automobilių modelių nėra visai tikslūs. Vis dėlto abejoti dėl kritikos konkurso sąlygų kūrėjams nėra nė menkiausio preteksto.

VšĮ "Vilnius veža" direktorius Rolandas Statulevičius norėjo primygtinai įtikinti LŽ žurnalistą, kad pranešimas spaudai, kurį išplatino LAA, tėra asociacijos vadovų siekis dykai pasireklamuoti. Tiesa, pašnekovas neaiškino, kuriam galui P.Ignotui ir M.Beišiui prireikė savireklamos. Užtat Vilniaus savivaldybės įstaigos vadovas mielai atskleidė, kad neva "asociacijos pareiškimas absoliučiai neatitinka tikrovės", nes esą konkurso sąlygas galėjo atitikti net 6-7 vienatūriai.

"Tiesa, kai kurie jų nėra parduodami Lietuvoje. Bet tai ir nėra labai svarbu, nes konkursas atviras, o jame gali dalyvauti visos Europos Sąjungoje registruotos firmos", - kalbėjo R.Statulevičius.

Vėliau jis LŽ redakcijai atsiuntė automobilių modelių sąrašus, kurie, viešosios įstaigos vadovo teigimu, galėjo dalyvauti "Vilnius veža" organizuotame konkurse.

Pasak R.Statulevičiaus, reikalavimus neabejotinai būtų atitikę "Opel Zafira 2.0 CDTI Ecotec Start/Stop", "Renault Grand Scenic Energy, dci, S&S", "Citroen Grand Picasso", "Peugeot 5008", "Ford C-MAX", "Volkswagen Touran" ir B klasės "Mercedes-Benz".

LŽ nuomone, du modeliai - "Renault" ir "Peugeot" - atkrinta iš karto, nes neparduodami Lietuvoje. O užsienio importuotojai vargu ar dalyvautų Lietuvoje vykstančiame konkurse, per kurį rengiamasi nupirkti vos šimtą mašinų.

Maža to, R.Statulevičius kažkodėl nurodė tris modelius, atstovaujančius "Citroen", "Ford" ir "Mercedes-Benz" markėms, kurie visiškai neatitinka konkurso reikalavimų. "C-MAX" ir B klasė - dėl to, kad jų yra daug mažesnė nei nurodyta pradinėje specifikacijoje ratų bazė, o "Grand Picasso" - todėl, jog bent jau mūsų šalyje nėra prekiaujama tokia jo versija, kuri atitiktų taršos reikalavimus.

Be "Volkswagen Touran", konkurse lyg ir galėtų dalyvauti "Opel Zafira 2.0 CDTI Ecotec Start/Stop". Tačiau čia išlenda dar vienas keistumas. Vakar tinklalapyje "opel.lt" nebuvo visiškai jokios informacijos apie šį modelį, kaip nebuvo jos ir beveik visų šios markės vokiečių gamintojų atstovų tinklalapiuose. Gerą žinią dėl to, kad Lietuvoje prekiaujama šia galbūt dar net šalies nepasiekusia "Opel" versija, yra paskelbusi tiktai bendrovė "Autodina". Tai įmonė, kurioje anksčiau yra dirbęs pats R.Statulevičius. Todėl kyla pagrįstų įtarimų - ar tik informacija apie minėtą opelį nebuvo įdėta po to, kai LAA pakėlė skandalą?

Tokiu atveju nelieka nė menkiausio pagrindo abejoti, kad rengiant konkurso sąlygas greičiausiai buvo numatytas tik vienas konkretus nugalėtojas.

Keista ir dar dėl vieno dalyko. Asociacijai vos pareiškus savo įtarimus galbūt dėl neskaidraus "Vilnius veža" konkurso, jo organizatoriai net nebandė ginčytis. Konkursas buvo staigiai sustabdytas, o jo reikalavimuose ratų bazės ilgis pretendentams buvo pailgintas iškart 5 milimetrais. Ar taip nebuvo stengtasi užgesinti skandalo, šiam tik spėjus žiežirbas paskleisti?

P.Ignotas sako, kad automobilių viešųjų pirkimų skaidrumas niekam nerūpi.

Reikalavimuose - kuriozai

Automobilių pasaulio žinovams seniai nėra jokia paslaptis, kad didžioji dauguma valstybės institucijų, įstaigų ar valstybei priklausančių akcinių bendrovių metų metus perka tiktai joms patinkančias konkrečios markės mašinas.

Tai kelia įtarimų, jog viešųjų pirkimų konkursų sąlygos yra kuriamos taip, kad nepageidaujami pardavėjai net nedrįstų pagalvoti apie galimybę laimėti ten, kur jau "vietos užimtos" iš anksto.

Seniai žinoma, jog, tarkim, policininkai važinėja beveik vien tik "Volkswagen", "Škoda" ir "Opel" markės mašinomis. Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra pamėgusi pikapus "Mitsubishi L200". O Aplinkos apsaugos agentūra visuomet dažniausiai perka rusiškus visureigius "Niva". Ir taip toliau.

Šiandien apie galbūt neskaidrius viešuosius automobilių pirkimus jau atvirai kalba ir LAA vadovai. "Išties tai yra problema. Valstybėje apskritai viešieji pirkimai nėra labai gerai sureguliuoti, ypač tai akis ima badyti tada, kai valstybės vardu perkamos techniškai įmantrios prekės. Tarp tokių yra ir automobiliai", - kalbėdamas su LŽ žurnalistu dėstė P.Ignotas.

LAA prezidentas net nebandė slėpti, kad nemažai atvejų konkurso sąlygos kuriamos konkrečiam pardavėjui. "Jūs net sunkiai įsivaizduojate, kokių kuriozų įterpiama į konkurso reikalavimus, kad tik laimėtų užsakovui patinkanti įmonė. Pavyzdžiui, vieno konkurso sąlygose teko matyti reikalavimą, kad automobilių rankenėlės būtų tam tikros spalvos. Labai sunku suprasti, kokią įtaką automobilio važiavimo savybėms gali turėti rankenėlės pasirinkimas, net jei jos būtų auksinės?" - retoriškai klausė P.Ignotas.

Tarnyba apsimeta kurčia

LAA prezidentas sakė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri įpareigoja valstybės vardu pirkti prekes tiktai vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, nėra bloga. Tačiau, P.Ignoto nuomone, ne visur šis kriterijus tinka. Valstybės vardu įsigyjant automobilius šis kriterijus taip pat nėra geriausias.

Pagal tas kainas, kurios pasaulio automobilių rinkoje galioja dabar, išeitų, kad geriausias automobilis valstybinėms įstaigoms yra maždaug 9 tūkst. litų kainuojanti pigiausia planetos mašina "Tata Nano", kuri gaminama Indijoje. Ją varo motociklams tinkantis motoras, o kėbulas pagamintas lyg iš plastmasės, lyg iš faneros. Laimė, "Tata Nano" kol kas nėra registruotas Europos Sąjungoje, nes neatitinka net menkiausių saugumo reikalavimų.

"Asociacija mano, jog maža automobilio kaina perkant viešųjų pirkimų aukcionuose, žinoma, yra svarbu. Tačiau egzistuoja ir kitas viešųjų pirkimų būdas, kai pagrindiniu kriterijumi yra didžiausios ekonominės naudos kriterijus, galintis padėti valstybei sutaupyti kur kas daugiau pinigų, nei įsigijus kokį nekokybišką pigų automobilį.

Pavyzdžiui, mes siūlome, kad perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos atsižvelgti į tai, kokios yra tos ar kitos mašinos eksploatacijos išlaidos garantiniu laikotarpiu, kiek ji sunaudoja degalų šimtui tūkstančių kilometrų nuvažiuoti, o svarbiausia - kokia bus to ar kito automobilio liekamoji vertė po to, kai baigsis jos garantinis laikas", - dėstė P.Ignotas.

LAA prezidento tvirtinimu, liekamoji vertė yra tas kriterijus, dėl kurio valstybė galėtų labai daug sutaupyti. "Ne paslaptis, jog įvairiems automobiliams ji labai skirtinga. Juk, tarkime, "Honda" liekamosios vertės net iš tolo nepalyginsi su ta, kuri atsiranda tam tikrą laiką panaudojus kai kurių kitų gamintojų mašinas, nors pradinė jų pardavimo kaina dažnai būna vienoda. Tačiau valstybei grąžinus atgal į rinką panaudotas mašinas su didesne likutine verte, mokesčių mokėtojams sugrįžtų nepalyginti daugiau pinigų", - skaičiavo pašnekovas.

P.Ignoto teigimu, LAA ne kartą kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), siūlydama keisti automobilių pirkimus reguliuojančius norminius aktus, taip pat konkrečiai nurodydama galimus viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimus. Tačiau iki šiol, asociacijos vadovo tvirtinimu, visos jo vadovaujamos organizacijos iniciatyvos atsimušdavo lyg žirniai į sieną.

"Suprantu, kai tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas atsisako susitikti su automobilių verslininkais, kad kartu aptartumėme Viešųjų pirkimų įstatymo spragas. Tarėmės pasimatyti vasarą, vėliau Ž.Plytniko iniciatyva susitikimas buvo atidėtas rudeniui. Galbūt pareigūnas išties laiko neturi. Tačiau mums keista, kai visiškai nereaguojama į konkrečius mūsų signalus. Esą tarnyba tikrina tik tas įmones, kurios jai pačiai atrodo rizikingiausios", - piktinosi P.Ignotas.

Teisinasi darbuotojų stygiumi

VPT atstovė Aušra Pocienė patvirtino, kad išties į automobilių verslininkų signalus nebuvo reaguota. "Pažiūrėkite, kiek mažai pas mus dirba darbuotojų ir koks mums tenka milžiniškas darbo krūvis. Todėl išties tikriname tik tas įmones, kurias pagal galiojančias vidaus taisykles nustatome kaip pačias rizikingiausias. Gali būti, kad automobilių pardavėjų tarp jų nėra", - spėliojo pašnekovė.  

Antra vertus, matyti, kad tarnyba ne visuomet viską gali. Vos prieš kelis mėnesius ji bandė pažaboti "Volkswagen" automobiliais Lietuvoje prekiaujančią Norvegijos bendrovę "Moller Auto". Pasirodo, 2010 metais ši bendrovė buvo nubausta daugiau kaip 800 tūkst. litų bauda už kartelinį susitarimą. Nuobauda užtraukia ir dar vieną sankciją - Konkurencijos tarnybos bausta bendrovė trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Tačiau "Moller Auto" dalyvavo 1,7 mln. litų vertės valstybės įmonės Registrų centro skelbtame konkurse ir netgi jį su partneriais laimėjo. Tačiau kai iš bendrovės buvo pareikalauta nutraukti galbūt neteisėtą sutartį, ji pasinaudojo spraga Civiliniame kodekse, kuriame nurodoma, jog sutarčiai nutraukti reikalingas ir pačios tiekėjos, kitaip sakant, norvegų įmonės, sutikimas. "Volkswagen" atstovė nutraukti sutarties nesutiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"