TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilius išlaiko ir vaikai

2013 03 19 7:51
Romo Jurgaičio nuotrauka/Iš naudotų automobilių dažnai bėga teršalai, kurių didelė dalis patenka į vandens telkinius.

Europos Sąjungos (ES) gyventojai kasmet išleidžia vidutiniškai po 750 eurų (2,6 tūkst. litų) automobiliams, nesvarbu - turi juos ar ne. Pasak mūsų šalies automobilių ekspertų, Lietuvoje ši suma netgi turėtų viršyti ES vidurkį.

Europos aplinkos apsaugos komisija atliko tyrimą, kuris padėjo nustatyti tiesioginį ryšį tarp išlaidų automobilių priežiūrai ir nuostolių, kuriuos jie daro aplinkai. Remiantis ekspertų skaičiavimais, kiekvienas iš 27 ES šalių automobilių kasmet kainuoja 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst. litų) daugiau, nei jo naudotojas sumoka draudimo įmokų, akcizų, kelių mokesčių ir kt. Jeigu padalytume šią sumą ne tik vairuotojams, bet ir vaikams bei suaugusiems Europos gyventojams, kurie niekuomet nesėdėjo prie vairo, išeitų jau minėta pustrečio tūkstančio litų kaina. "Jei žmonės žinotų, kiek iš tikrųjų kainuoja jų išvyka nusipirkti duonos ar iki vaistinės, kitą kartą pagalvotų, ar verta paleisti variklį dėl tokios smulkmenos", - rašo Komisijos tyrimo išvadas paskelbęs Belgijos portalas LaLibre.be.

Neseniai savo naujausią ataskaitą paskelbė ir Europos aplinkos agentūra (EAA). Joje atskleidžiama, kokiu būdu nevairuojantys europiečiai gali prisidėti prie automobilių išlaikymo. Iš agentūros ataskaitos matyti, kad daugiausia lėšų nuplaukia per sveikatos apsaugą.

Trikdo sveikatą ir gamtą

EAA teigimu, Europoje prie intensyvaus eismo kelių gyvenantys žmonės ypač kenčia nuo per didelės oro taršos. Net 44 proc. ES pakelėse įrengtų oro kokybės matavimo stočių 2010 metais užfiksavo kenksmingą azoto dioksido lygį, viršijantį teisės aktuose nurodytą ribinę vertę. Daugiau negu trečdalyje (33  proc.) šių vietų viršytas leistinas kietųjų dalelių lygis. Šie teršalai kenkia širdies kraujagyslių sistemai, plaučiams, kepenims, blužniai ir kraujui.

Sunkius sveikatos sutrikimus, agentūros teigimu, gali lemti ir transporto priemonių keliamas triukšmas. EAA ataskaitoje daroma išvada, kad didžiausiuose Europos miestuose trys iš penkių gyventojų kenčia nuo naktį automobilių skleidžiamo triukšmo. Šis poveikis gali sukelti psichikos ir psichologinių problemų.

Automobilių išmetamas anglies dioksidas skatina vadinamąjį šiltnamio efektą, dėl to daugėja tokių gamtos anomalijų kaip sausros arba vėtros, kurios trukdo normaliai išauginti derlių, pridaro nuostolių žmonių, bendrovių ir valstybių turtui. Savo lėšų dalį atima ir automobiliuose panaudotų teršalų, detalių, pavyzdžiui, padangų, naikinimas. ES teritorijoje tai dažniausiai finansuojama iš viešųjų finansų.

Visai su automobiliais nesusijusių piliečių kišenės mašinoms išlaikyti yra patuštinamos ir perkant prietaisus valyti vandeniui, į kurį labai dažnai patenka automobiliniai teršalai, ir įsigyjant oro valymo įrenginius ar panašiai.

P.Ignoto teigimu, net 40 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių nėra priskiriami jokiam ekologiniam "Euro" automobilių taršos standartui.

Grėsmės židinys - nenauji automobiliai

LŽ šnekinti automobilių ekspertai ir valstybinių institucijų atstovai teigė neturintys informacijos apie tai, kad mūsų šalyje Europos aplinkos apsaugos komisija būtų dariusi tyrimus. "Dėl automobilio išlaikymo, kiek yra žinoma, specialūs tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, nes sunku būtų parinkti vienodą vertinimo terpę - seni automobiliai prižiūrimi vienomis sąlygomis, nauji - kitomis, todėl jų palyginti realiai neįmanoma", - tvirtino Susisiekimo ministerijos (SM) atstovas Ričardas Slapšys.

"Galutiniam vidutiniam skaičiui gauti reikalingas ypač kruopštus ir galbūt ilgas tyrimas. Palyginti greitai įmanoma apskaičiuoti, kiek kainuoja, pavyzdžiui, tam tikros markės ir modelio, tam tikro senumo automobilio išlaikymas per metus. Tačiau Lietuvoje registruota apie 2 mln. lengvųjų mašinų. Daugumos jų pagaminimo metai ir markė, ir modelis labai skiriasi", - SM atstovui pritarė portalo Autoplius.lt, reguliariai atliekančio automobilių rinkos tyrimų apžvalgą "Barometras", plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Tiesa, LŽ pašnekovas užsiminė apie "Barometro" atliktą tyrimą. "Nustatėme, kad įsigijus 20 tūkst. litų ir daugiau kainuojantį lengvąjį automobilį jo išlaikymas atsieis dvigubai daugiau, nei žmogus išleistų važinėdamas taksi. Visai kita kalba, jei reikia važinėti iš vieno miesto į kitą. Tada taksi paslaugos, žinoma, viršys išlaidas, skiriamas automobiliui, - teigė LŽ pašnekovas.

Vis dėlto kalbėdamas su LŽ žurnalistu Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas spėjo, kad išlaidos automobiliui išlaikyti mūsų šalyje gali būti netgi didesnės nei vidutiniškai ES. "Pirmiausia, aišku, reikia žinoti, kokia metodika naudojantis Europos aplinkos apsaugos komisija gavo savo skaičius. Nes mūsų šalyje tokių išlaidų lyg ir niekas neskaičiuoja. Pavyzdžiui, savo kainą turi kiekviena į atmosferą išmesta anglies dioksido tona. Tačiau kas dabar mūsų šalyje galėtų pasakyti, kiek kiekvienas automobilis to anglies dioksido išmetė? Kita vertus, mūsų automobilių parkas toks senas, jog beveik pusė Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių išvis nėra priskirti jokiam ekologiniam "Euro" standartui, ir nėra jokių duomenų, kiek jie išmeta anglies dioksido. Netgi jei oficialiai didelė dalis naudotų automobilių ir atitinka "Euro 1", "Euro 2" ar "Euro 3" normas, tai dar nieko nereiškia, nes jų dujų išmetimo sistemoje gali būti nupjauti katalizatoriai. Kas pasakys, kiek papildomai visi mūsų mokesčių mokėtojai sumoka už tokių mašinų eksploataciją?" - retoriškai klausė dienraščio pašnekovas.

P.Ignotas atkreipė dėmesį, kad paminėjo tiktai vieną naudotų mašinų bėdą. "O juk tokių bėdų dėl naudotų automobilių, kurie Lietuvoje yra vidutiniškai 14 metų senumo, - nors vežimu vežk", - sakė LAA vadovas.   

Europos aplinkos apsaugos komisija iš susidariusios padėties išeitį mato vieną - plėtoti žaliąjį transportą, pavyzdžiui, geležinkelių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"