TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobilius puola žiurkės

2014 11 25 6:00
Graužikai į automobilių salonus lengviausiai patenka per prarūdijusio kėbulo skyles. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nemaža dalis vairuotojų kalbas apie žiurkių apgraužtus automobilių laidus ir dėl to kylančius sunkumus, pavyzdžiui, užvedant transporto priemonę, vertina kaip anekdotus. Tačiau įsisukę į mašinos vidų graužikai kartais sugeba sukelti labai dideles nelaimes.

Įtariama, kad lapkričio pradžioje dėl graužikų pragraužtų automobilio „Mazda 626“ laidų sudegė ne tik Raseinių rajono Gylių kaimo gyventojo A. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) mašina, bet ir ūkiniai pastatai, kitas turtas. Pasak Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojo Andriaus Markelevičiaus, A. B. automobilis suniokotas neatpažįstamai. O prie išvados, jog gaisras kilo dėl graužikų kaltės, buvo prieita, kaip dienraščiui LŽ sakė pareigūnas, „atmetus visas kitas versijas“.

Atsargus elgesys negelbėjo

Gylių kaimo gyventojui padaryti nuostoliai – įspūdingi. Nors ugniagesiai į gaisro vietą atskubėjo negaišdami, A. B. prarado ne tik „Mazda 626“, bet ir malkinę, daržinę, tvarto, garažo ir sandėliuko stogus, garažo ir tvarto medines perdangas, apie toną šieno, tris tonas durpių briketų, apie 15 kub. m malkų, grandininį medžio pjūklą, žoliapjovę, automobilio padangas bei daug kitų įvairių ūkio reikmenų. Padarytus nuostolius žmogus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų.

Iškart po gaisro Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Giedrius Stonys vietos žiniasklaidai tvirtino, kad labai tikėtina, jog gaisras automobilio salono viduje kilo dėl trumpojo laidų jungimo, o laidus pažeisti galėjo graužikai, kurie artėjant žiemai braunasi į patalpas. Pareigūnas, aišku, pirmiausia turėjo omenyje peles ir žiurkes.

Nukentėjęs A. B. irgi pritarė tokiai prielaidai. Pasak jo, automobilis buvo techniškai tvarkingas, neseniai buvo atlikta jo privalomoji techninė apžiūra, todėl, be graužikų, daugiau kaltųjų lyg ir negalėjo būti. Maža to, vyras tvirtino, kad visą gyvenimą jis elgiasi labai atsargiai - baigęs dienos darbus ūkiniame pastate išjungdavo net elektros kirtiklį.

Graužikų sukelti gaisrai - nuostolingiausi

44 liepsnojantys automobiliai per metus – tiek vidutiniškai transporto gaisrų Lietuvoje paskelbė fiksuojanti vien Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“. Tiesa, savo pranešime žiniasklaidai draudikai atkreipia dėmesį, kad į statistiką yra įtraukiamos tik kasko draudimu pasirūpinusių vairuotojų nelaimės, todėl tikrieji automobilius niokojančių gaisrų mastai yra kur kas didesni.

Pasak „ERGO Insurance“, Lietuvoje, trejų metų duomenimis, rudenį fiksuojama ketvirtadaliu, o pavasarį net 40 proc. daugiau automobilių gaisrų nei vasarą. Draudikų teigimu, šiemet per pirmus devynis mėnesius užfiksuota apie 30 užsiliepsnojusių transporto priemonių – kiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau ir šalčio, kuriam atėjus pasipila gaisrai, šiemet buvo mažiau.

„ERGO Insurance“ neturi atskiros statistikos, iš kurios būtų aišku, kiek gaisrų sukelia graužikai. Greičiausiai tokių nelaimių tėra vienetai. Bet jos nukentėjusiems žmonėms itin skaudžios.

Teigiama, jog dažniausiai kibirkštis įsižiebia dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Pasak draudikų, iš gyvūnų gaisrus gali sukelti ne tik graužikai, bet ir katės. Bloga žinia yra ta, kad pelių ar žiurkių pragraužtų, kačių nagais nudraskytų laidų iškart nepastebėsi. Todėl ir dėl jų sukelto trumpojo elektros jungimo gaisras kyla niekam nematant. Tai pati didžiausia priežastis, kodėl gyvūnų sukelti gaisrai pridaro labai daug nuostolių.

„Automobilį dažniau pavyksta išgelbėti, jei gaisras įsižiebia šalia esant vairuotojui – dėl stabdžių gedimo, laiku nepastebėjus nuleistos padangos arba bandant automobilį užvesti. Žinoma, didžiausia žala fiksuojama tada, kai automobilis užsidega stovėdamas – retai kada pavyksta dūmus ar liepsną sustabdyti laiku“, - „ERGO Insurance“ pranešime cituojamas Audrius Pilčicas, draudikų bendrovės žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse.

Pasak „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo komunikacijos specialistės Rasos Ramanauskaitės, jos atstovaujamos įmonės žalų administravimo ekspertai savo praktikoje susiduria ir su keistesne žala. "Tarkime, Vokietijoje vieno mūsų klientų automobilio instaliaciją sugraužė kiaunės. Kitas įdomesnis atvejis – kai klientas, išvažiavęs atostogauti, automobilį paliko sodyboje, o grįžęs rado po automobilio variklio dangčiu susuktą širšių lizdą“, - dienraščiui LŽ atsiųstame raštiškame atsakyme dėstė R. Ramanauskaitė.

Per metus – 18 įvykių

Kur kas tikslesnius duomenis dėl graužikų padarytos žalos automobiliams pateikė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Matyt, tikslesnę statistiką ši įmonė turi ir dėl to, kad ilgus metus vienintelė šalyje draudė, kaip tikina ji pati, kasko draudimu klientų automobilius dėl nuostolių, patiriamų gyvūnams apgraužus mašinos elektros laidus ar kitaip apgadinus transporto priemonę.

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės ryšiams su visuomene Ingridos Žaltauskaitės, 2013-aisiais ir šiemet įmonė registravo po 18 įvykių, kada draudėjai prašė atlyginti graužikų jų automobiliams padarytą žalą. „Mes skaičiuojame kartu tuos atvejus, kai įlindę į automobilio vidų graužikai ką nors apgraužia, ir tuos, kada gyvūnai įlenda po variklio dangčiu pasišildyti ir užvedant automobilį žūsta, tačiau vis tiek pridaro vienokių ar kitokių nuostolių“, - tikino draudikų atstovė.

Graužikų padaryta vidutinė žala, kurią tenka atlyginti „Lietuvos draudimui“, siekia nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. „Dažniausiai graužikai apgraužia žibintų bei kitus laidus, prie kurių gyvūnai patenka sugraužę arba pragraužę plastikines mašinos detales. Turime vieną atvejį, kai graužikui (greičiausiai tai bus nedidelė žiurkė ar peliukas) pavyko pro salono filtrą patekti į saloną ir pragraužti sėdynes. Tiesa, automobilis buvo ilgai nenaudojamas“, - pasakojo I. Žaltauskaitė.

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės, didžiausia žala, kurią bendrovė atlygino klientams praėjusiais ir šiais metais dėl graužikų kaltės, siekė 4700 litų. „Tada buvo sugraužta automobilio „Hyundai“ laidų pynė“, - pažymėjo draudikų atstovė.

Jos tvirtinimu, dažniausiai žiurkės ir pelės sugraužia automobilių laidus šiems stovint garažuose ar palikus transporto priemonę netoli tokių vietų, kur gausu graužikų. Pavyzdžiui, netoli miško ar kitos atokesnės vietos. „Automobilis kurį laiką turi stovėti vienoje vietoje, kad graužikas spėtų jį apgraužti. Per kelias minutes toks įvykis vargiai įmanomas“, - atkreipė dėmesį I. Žaltauskaitė.

„Lietuvos draudimo“ ryšių su visuomene atstovės teigimu, įmonė atsisakytų padengti automobilio savininkui padarytus nuostolius, jei, pavyzdžiui, pats šeimininkas paliktų mašinoje šunį ar kitą gyvūną, ir šis apdraskytų saloną ar netgi sugadintų transporto priemonę. „Paprastai žalai atlyginti taikome tokį kriterijų: gyvūnas į automobilį pateko be savininko žinios ir ne dėl savininko aplaidumo, kitaip tariant, gyvūnas atsitiktinai ten pakliuvo“, - atkreipė dėmesį I. Žaltauskaitė.

Jaukas graužikams

Profesionalias graužikų naikinimo paslaugas teikianti bendrovė „Dezinfa“ atkreipia dėmesį, kad „didžiausi viską graužiančių gyvūnų būriai“ šiltesnių vietų pradeda ieškoti rudenį. Ir tai gali būti ne tik individualūs namai, sodybos, daugiabučiai namai, bet ir garažai ar kiti pastatai, kuriuose laikomi automobiliai. „Kiemuose ar kitose atvirose vietovėse stovinčios mašinos graužikus domina labai retai, nes ten temperatūra paprastai yra tokia pat, kaip ir lauke, dėl to kenkėjams paprasčiausiai nėra ką veikti“, - dienraščiui LŽ sakė biologas, „Dezinfos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.

Jo teigimu, nėra specialių priemonių, kurios saugotų automobilius nuo graužikų. „Mašinos nuodų maišeliais juk neapkrausi. Norint, kad graužikai automobilių nepultų, pirmiausia reikia, kad transporto priemonės stovėtų uždarose patalpose. Didelė transporto priemonių dalis ir stovi garažuose. Tada jau būtina patalpas saugoti nuo graužikų. Geriausia priemonė – jaukas, liaudyje populiariai vadinami spąstai. Žinoma, juos dera statyti tik ten, kur masiškai nevaikšto žmonės. Patalpa taip pat turi būti sandari – jos plyšiai užglaistyti betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis, kurių graužikai negali įveikti“, - pasakojo L. Grigaliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"