Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Autoservisų griūtis maskuoja nežinia

 
2017 05 10 12:10
Didžioji dauguma senų automobilių Lietuvoje yra remontuojami garažiniuose autoservisuose, bet šie po truputį nyksta.
Didžioji dauguma senų automobilių Lietuvoje yra remontuojami garažiniuose autoservisuose, bet šie po truputį nyksta. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Visuomenė neabejoja, kad kas jau kas, o autoservisai ir automobilių bei jų detalių prekybininkai dabar klesti. Tačiau visai kitoks vaizdas gali susidaryti žvelgiant į statistiką, anot kurios šių metų pirmąjį ketvirtį bankrutavo 100 proc. daugiau šio tipo juridinių asmenų nei 2015-ųjų sausį-kovą.

Iš pirmo žvilgsnio tuo sunku patikėti. 2017 metų sausio 1 dieną valstybiniame Kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota 1 614 040 mašinų, kurios vidutiniškai yra 15,4 metų senumo. Vien pernai Lietuvos autoparkas padidėjo 64 882 mašinomis, ir dauguma jų – toli gražu ne pačios naujausios. O juk niekam ne paslaptis, kad per mūsų šalį tranzitu keliauja tūkstančiai automobilių, kurie čia suremontuojami ir išvažiuoja toliau į Rytus. Lietuva garsėja išskirtiniu naujų ir senų lengvųjų automobilių registravimo santykiu, kuris pastaraisiais metais buvo maždaug 1 ir 20.

Tad darbo autoservisuose galėjo tik daugėti, kaip jo daugėjo ir mašinų pardavėjams. Dėl to ir šokiruoja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AATVNVT) „Lietuvos žinioms“ pateikti duomenys, kad per pirmus tris 2017 metų mėnesius žlugo 58 variklinių transporto priemonių ir motociklų didmenine bei mažmenine prekyba ir remontu užsiimančios įmonės, arba dvigubai daugiau nei pernai sausį-kovą (29). Tačiau pasakyti, iš kur atsirado tokia bankrotų griūtis, negali niekas – nei bankrotų administratoriai, nei jų veiklą prižiūrinti AATVNVT.

Nauja banga – po dešimtmečio

Daugėjo šios transporto sektoriaus veiklos juridinių asmenų bankrotų ir pastaraisiais metais, išskyrus 2016-uosius. AATVNVT duomenimis, 2013 metais bankrutavo 89, 2014 metais 102, 2015 metais 154 autoservisai ir mašinų bei jų detalių pardavėjai. Šioks toks „atokvėpis“ fiksuotas tik 2016-aisiais, kai buvo baigtos 129 bankroto procedūros šios kategorijos juridiniams asmenims. Iki tol didžiausias, net 317 proc. siekęs, autoservisų ir automobilių bei jų detalių pardavėjų bankrotų didėjimas buvo fiksuotas 2007–2008 metais, kada prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Daugiau šimtus procentų siekiančių bankrotų šuolių iki 2017 metų pirmojo ketvirčio fiksuota nebuvo.

„Lietuvos žinios“ pabandė išsiaiškinti, kokios to priežastys. Galbūt artėja nauja transporto priemonių remonto bei prekybos sektoriaus krizė? O gal vyksta didelė verslo koncentracija, kai neatlaikiusios didžiųjų spaudimo mažosios įmonės žlunga ir jų vietas užima stipresnės bendrovės? Kaip bankrotų lavina paveiks automobilių verslą? Tačiau paaiškėjo, kad tai nėra tokia didelė problema, kaip galima įsivaizduoti. Gali būti, jog automobilių prekybos ir remonto sektoriaus bankrotų priežasčių yra labai daug, bet tolesnei sektoriaus sėkmei tai jokio poveikio nedaro.

Lietuvoje daugumos autoservisų darbuotojų vidutinis užmokestis praėjusį kovą, "Sodros" duomenimis, svyravo nuo 330 iki 2100 eurų neatskaičius mokesčių.Romo Jurgaičio nuotrauka
Lietuvoje daugumos autoservisų darbuotojų vidutinis užmokestis praėjusį kovą, "Sodros" duomenimis, svyravo nuo 330 iki 2100 eurų neatskaičius mokesčių.Romo Jurgaičio nuotrauka

Žlugo pakeitę verslą

„Lietuvos žinios“ apklausė beveik visų Lietuvos apskričių didžiausias bankroto administravimo įmones ir kai kuriuos daug bylų administruojančius bankroto administratorius. Stebėtina, bet paaiškėjo, jog beveik nė vienas jų neadministravo „tikro“ autoserviso ar „tikro“ mašinų pardavėjo bylos. Dauguma šiuo metu bankrutuojančių šios kategorijos juridinių asmenų prieš pat žlugimą buvo pakeitę savo komercinės veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, viena kaip autoservisas veikusi Alytaus įmonė 2012 metais pakeitė savininką ir pradėjo prekiauti medicininiais reikmenimis, nors nusižengdama įstatymams oficialiai šios savo veiklos ir nedeklaravo. Verslui nepavykus, naujasis savininkas nutarė skelbti bankrotą.

Egidijus Šnaras, Šiauliuose dirbantis bankroto administratoriumi, dienraštį tikino, jog pastaraisiais metais išvis nėra girdėjęs, kad šiame mieste ir jo apylinkėse bankrutuotų bent vienas autoservisas ar automobilių bei detalių pardavėjas. „Tai gerai žinau“, – pažymėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovas. E. Šnaro teigimu, net jeigu koks nors jo kolega ir administruoja bankrutuojantį autoservisą ar automobilių pardavimu užsiimančią įmonę, toks bankroto administratorius vargu ar galės pateikti apibendrinamą išvadą, kodėl masiškai bankrutuoja dauguma sektoriaus įmonių. „Tai bus tik viena patirtis, iš kurios didelių išvadų nepadarysi“, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo ir kitų miestų didieji bankrotų administratoriai. Jie patarė kreiptis į AATVNVT, į kurią suplaukia bankrotų administratorių surinkta informacija apie bankrutavusias įmones, taip pat – ir apie bankrotų priežastis.

Tačiau valstybinės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos Metodologijos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Jūrienė atrėmė, kad ir bankrotų administratoriai nelabai stengiasi aiškindamiesi bankrotų priežastis. „Dažniausiai ataskaitose parašo, kad „priežastis nenustatyta“ arba „fiksuotas didelis apyvartinių lėšų trūkumas“, „fiksuotos didelės skolos“, ir tuo informacija baigiasi. Bet juk tai bankrotų pasekmės, o ne priežastys“, – tikino AATVNVT atstovė.

Automobilių prekybos ir remonto sektoriaus bankrotų priežasčių gali būti labai daug, bet tolesnei sektoriaus sėkmei tai jokio poveikio nedaro.

Paskatino gresiančios sankcijos?

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), kuris įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, šiemet jau bus taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 3000 eurų – už metinių finansinių ataskaitų pateikimo tvarkos pažeidimą. Daugybė dešimtmečius neveikiančių įmonių vadovų metų metus nesirūpino deklaracijomis, o dabar toks aplaidumas gali kirsti per kišenę. Išeitis – užsiimti varginančiu deklaravimu, likviduoti įmonę arba skelbti jos bankrotą. Tačiau V. Jūrienė apie tokią autoservisų ir automobilių bei jų detalių prekybos veikla besiverčiančių įmonių bankrotų priežastį kalbėjo atsargiai. „2016 metų ataskaitose apie bankrutavusias įmones, kurių veikla buvo transporto priemonių ir motociklų didmeninė bei mažmeninė prekyba ir remontas, yra punktas, kuris rodo, jog apie 16 proc. žlugusių juridinių asmenų buvo įkurti prieš 20 metų. Galbūt tai ir gali liudyti, jog verslininkai bando atsikratyti našta tapusių neveikiančių įmonių. Tačiau panaši statistika buvo fiksuota ir visais ankstesniais metais“, – teigė AATVNVT darbuotoja.

Pasak V. Jūrienės, kol kas apibendrintai kalbėti apie tai, kodėl 2017 metų pirmąjį ketvirtį bankrutavo tiek daug autoservisų ir automobilių bei jų detalių prekybininkų, nėra galimybių. Todėl valdininkė visiškai nepaneigė ir prielaidos, kad metinę jų bankrotų krušą galėjo paskatinti ir gresiančios sankcijos už deklaracijų neteikimą Registrų centrui. „Ataskaitos iš bankroto administratorių atplauks tik trečiąjį ketvirtį, tada ir galima bus kalbėti. Dabar turime tik nedidelę dalį ataskaitų, o kai kuriose jų parašyta, kad, pavyzdžiui, vienas ar kitas autoservisas žlugo dėl „netinkamo vadovo“, „netikėto mokesčių sistemos pokyčio“, vėlgi – „apyvartinių lėšų trūkumo“. Tačiau sunku ką nors apibendrintai pasakyti iš to nedidelio ataskaitų skaičiaus“, – sakė „Lietuvos žinių“ pašnekovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"