TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Avaringumo šmėkla valdžios nebaugina

2010 10 06 0:00
Pastaruoju metu avaringumas Lietuvos keliuose beveik nustojo mažėti.
LŽ archyvo nuotrauka

Už saugų eismą atsakingos valstybinės institucijos dažnai giriasi sparčiai mažėjančiu avaringumu ir nutyli, kad situacija keliuose jau prastėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Specialistai ragina nedelsti ir imtis konkrečių veiksmų, bet valdžios atstovai susidariusios padėties nedramatizuoja.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose nuolat mažėjo. Šią vasarą Europos transporto saugos taryba net paskelbė, kad pernai pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių Lietuva nusileido tik Slovakijai ir užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje (ES).

Tačiau jau kurį laiką specialistai stebi pavojingą reiškinį - žuvusiųjų keliuose pastaruoju metu beveik nemažėja, o nuo vasaros pradžios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, daugėja sužeistųjų per eismo įvykius.

Drausminimo priemonės išsikvėpė

Saugaus eismo specialistai šių metų pradžioje įspėjo, kad džiaugtis sumažėjusiu avaringumu - dar per anksti. Nors 2008 metais sugriežtinus vairuotojų atsakomybę situacija keliuose ėmė gerėti, tačiau tai buvo tik vadinamųjų trumpalaikio poveikio priemonių efektas. Anot specialistų, šios priemonės iš tiesų duodą norimą rezultatą, tačiau jų trūkumas - trumpalaikis poveikis. Mat per kelerius metus eismo dalyviai prisitaiko prie griežtesnės tvarkos ir jos efektyvumas pradeda blėsti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Saugirdas Pukalskas LŽ sakė, kad pastaruosius keturis mėnesius augantis avaringumas rodo, jog prieš kelerius metus priimtos drausminimo priemonės išsikvėpė. Jo teigimu, panaši situacija susiklostė ir Latvijoje, kur priėmus tam tikras įstatymo pataisas staigiai kritęs avaringumo lygis po tam tikro laiko smogė dar didesne jėga. "Eismo saugumas yra ta sritis, į kurią būtina nuolat investuoti. Negalima atsipalaiduoti, nes visas ankstesnis indėlis nueis perniek. Dvejus metus avaringumas mūsų krašte mažėjo, bet stebuklas amžinai tęstis negali - reikia diegti naujas priemones. Juk iš 27 ES šalių pagal žuvusiųjų keliuose skaičių Lietuva geriau atrodo tik už Latviją, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją", - LŽ dėstė S.Pukalskas.

Komisija "užsnūdo"

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius nuogąstavo, kad už eismo saugą atsakingi valstybės pareigūnai pastaruoju metu pernelyg atsipalaidavo, o Valstybinė eismo saugumo komisija tiesiog "užsnūdo". Jis kritikavo ministrą pirmininką Andrių Kubilių, kuris oficialiai vadovauja Valstybinei eismo saugumo komisijai, kad šis, kaip numato įstatymas, neatsiskaito Seimui. Opozicijos lyderis priminė, kad pagal įstatymą komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per eilinę Seimo sesiją atsiskaito Seimui už komisijos darbą, tuo metu tokios ataskaitos šią kadenciją nebuvo nė vienos. "Per dvejus metus A.Kubilius dar nė karto Seimui neatsiskaitė ir jo neinformavo apie komisijos darbą. Gal jis tam neranda laiko? Noriu priminti, kad įstatymų privalo laikytis net ir Vyriausybės vadovas", - praėjusią savaitę kalbėjo A.Butkevičius.

Premjeras šiuos kaltinimus atmetė ir pareiškė, kad komisijos darbo rezultatus geriausiai atspindi statistikos rodikliai eismo saugumo srityje.

Daugėja sužeistųjų

Socialdemokratų lyderis neneigė matantis požymių, kad valdžios dėmesys eismo saugumui mažėja, o padėtis keliuose prastėja. Politiko teigimu, ne visi avaringumo rodikliai tokie geri, kaip įsivaizduojama. "Jei lygintume su praėjusiais metais, šiemet Lietuvoje eismo įvykių sumažėjo tik maždaug 7 proc., sužeistųjų - vos 2 procentais. Beje, pastarųjų daugėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Tai rimtas signalas ir būtina laiku į jį reaguoti", - pabrėžė A.Butkevičius.

Parlamentaras neslepia nusivylimo ir dėl to, kad pastaruoju metu gerokai sumenko už saugų eismą pasisakančios informacinės kampanijos apimtys. "Socialinės reklamos nebeliko, bent per televiziją ji beveik nebetransliuojama. O juk niekas nepaneigs, kad kraupūs reklaminių vaizdo klipų vaizdai ne vieną privertė susimąstyti apie savo veiksmus kelyje. Dabar visa tai pamiršta", - nusivylimo neslėpė A.Butkevičius.

Naujovių neatskleidžia

Saugaus eismo specialistai vienbalsiai tvirtina, kad prieš dvejus metus nedrausmingiems vairuotojams pradėtos taikyti griežtesnės baudos ir papildomos sankcijos pasitvirtino. Tačiau per porą metų vairuotojai prisitaikė prie trumpalaikių greitojo poveikio priemonių.

Susisiekimo ministerija neseniai pareiškė, jog ketina imtis naujų, net ir radikalių priemonių, kad avaringumas Lietuvoje toliau mažėtų. Tačiau LŽ paprašytas įvardyti, kokių veiksmų bus imtasi, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis konkretizuoti nepanoro. Jis tik užsiminė, kad konkrečių pasiūlymų kitų metų pradžioje pateiks Seimui. "Apie naujas priemones kalbėti dar ankstoka, kad vėliau nebūtų bereikalingų interpretacijų. Tačiau jau rengiama naujų eismo saugumo priemonių keliuose programa 2011-2015 metams. Tarp kitų priemonių Seimui bus siūloma peržiūrėti ir kai kuriuos su baudomis susijusius įstatymus. Manau, naujos drausminimo priemonės galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2012 metais", - LŽ sakė ministras.

Pasigenda ilgalaikės strategijos

Saugaus eismo mokymo asociacijos vykdomasis direktorius Gintaras Saldžiūnas įsitikinęs, kad už saugų eismą atsakingos valstybinės institucijos iš tiesų neturi jokio konkretaus plano, kaip toliau tęsti pradėtą saugaus eismo gerinimo politiką. Esą viskas tėra kalbų lygyje. Jis apgailestavo, kad Susisiekimo ministerija iki šiol nėra patvirtinusi ilgalaikės saugaus eismo strategijos, kurią įgyvendinus ateityje būtų galima pasiekti gerų rezultatų. "Tegul ministerija supažindina visuomenę, kokių permainų ir naujovių planuojama įdiegti saugaus eismo srityje. Tada būtų galima diskutuoti, kalbėti, tartis. Dabar situacija tokia, kad jokios strategijos ministerija neturi ir kalbos, neva jau rengiama naujų eismo saugumo priemonių keliuose programa, primena populistinius šūkius. Gaila, bet dauguma politikų saugaus eismo problemas prisimena tik tada, kai kelyje įvyksta kraupus įvykis, vėliau jų entuziazmas išblėsta. Sugriežtinti baudas ir pastatyti keliuose stacionarius greičio matuoklius nepakanka - tai tik dalis priemonių, bet jos nėra visagalės", - kalbėjo G.Saldžiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"