TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Aviacijos padangėje - įtakos dalybos

2011 05 11 0:00
Pigių oro vežėjų įsitvirtinimas Vilniuje koreguoja bendrovės "airBaltic" planus - įmonė jau atsisakė skrydžių į Dubliną, Londoną, Romą ir Paryžių, o netrukus nustos skraidinti keleivius ir į Kopenhagą.
"airBaltic" archyvo nuotrauka

Į Vilnių ir Kauną įžengusios pigių skrydžių oro bendrovės verčia konkurentus koreguoti savo skrydžių tvarkaraščius.

Šį pavasarį iš Vilniaus oro uosto pradėjusios skraidinti keleivius bendrovės "Ryanair" ir "Wizz air" jau privertė keisti planus senokai Vilniuje įsitvirtinusį oro vežėją "airBaltic". Sutapimas ar ne, tačiau ši oro bendrovė nuo gegužės 14 dienos nutraukia visus skrydžius iš Vilniaus į Danijos sostinę Kopenhagą ir tiesioginį susisiekimą iš čia siūlys tik dviem kryptimis - į Rygą bei Taliną.

Tai ne pirmas kartas šiais metais, kai ši oro bendrovė apkarpo skrydžių kryptis iš Lietuvos sostinės oro uosto. Dėl paaštrėjusios konkurencijos "airBaltic" nuo kovo 27 dienos atsisakė skrydžių į Dubliną, Londoną, Romą ir Paryžių.

Prieš kelias savaites bendrovė paskelbė, kad 7 reisai į Kopenhagą per savaitę yra pernelyg nuostolinga. "Be abejo, pigių skrydžių bendrovių atėjimas į Vilnių pakoregavo mūsų tvarkaraštį, tačiau jokios grėsmės neįžvelgiame, nes turime savo strategiją. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į keleivių srautą. Šiandien jis yra per mažas pagal esamą pasiūlą. Be to, įtakos turėjo ir veiklos perplanavimas - ji labiau orientuojama į populiarias vasaros sezono kryptis. Keleiviams, įsigijusiems minėtų reisų iš Vilniaus bilietus, siūlysime tinkamiausią kelionės alternatyvą", - LŽ sakė "airBaltic" viceprezidentas Tadas Vizgirda.

Prognozuoja maršrutų plėtrą

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė LŽ paneigė, esą veiklą oro uoste pradėjusios pigių skrydžių bendrovės stumia "airBaltic" iš Vilniaus. Tačiau ji pridūrė, kad, nepaisant, jog kai kurie maršrutai panaikinti, šią vasarą skrydžiams iš Vilniaus siūloma tik 11 proc. mažiau "kėdžių" nei rekordiniais 2008-aisiais, kai Vilnius turėjo patį geriausią oro transporto susisiekimą. "Šiuo metu iš sostinės oro uosto galima skristi 25 reguliariosiomis kryptimis, o vienąkart persėdant įmanoma pasiekti beveik kiekvieną pasaulio tašką. Dabar iš Vilniaus užtikrinamas geras skrydžių dažnis į svarbiausius Europos skrydžių centrus - į Kopenhagą galima skristi 3 kartus per dieną, į Frankfurtą, Helsinkį, Kijevą, Maskvą, Varšuvą - po du kartus per dieną, į Rygą - 7 kartus per dieną, į Amsterdamą, Stokholmą, Briuselį, Vieną - kasdien. Planuojame, kad skrydžių iš Vilniaus geografija toliau plėsis - tiek daugės krypčių, tiek didės skrydžių dažnumas", - LŽ akcentavo G.Vasiliauskaitė.

Nauda ar žala?

Nors krypčių daugėja, bendrovės "airBaltic" viceprezidentas T.Vizgirda pažymėjo, kad šiuo metu TVOU kuriama perteklinė pasiūla tais pačiais maršrutais, bet ne plečiama jų geografija, o tai, anot pašnekovo, itin svarbu plėtojant šalies turizmą. "Pigių skrydžių bendrovių veiklą Vilniuje vertiname dvejopai. Žvelgiant iš vartotojų taško, tai teigiamas postūmis, nes galima rinktis, tačiau tas, be abejo, sumažins tradicinių oro transporto įmonių susidomėjimą pagrindiniais krašto oro vartais", - pabrėžė T.Vizgirda.

Pašnekovas LŽ teigė neabejojantis, kad Lietuvai reikalingas oro vežėjas, kuris išplėtotų tranzitą tarp Rytų ir Vakarų. Esą tam nebūtinai reikia nacionalinio vežėjo, juolab kad šiandien Lietuva dar per maža tokį turėti. "Mes jau bene 5 metus kalbame apie tai, kad be tranzitinių skrydžių Lietuvos aviacija nepasieks aukštumų", - pridūrė T.Vizgirda.

Šiurpina paslaugų įkainiai

Dažnai iš Vilniaus į kitus kraštus keliaujantys lietuviai tapo ne tik oro bendrovių konkurencinės kovos liudininkais, bet ir priversti taikstytis su oro uoste veikiančių maitinimo bei kitas paslaugas teikiančių įmonių kainodaros politika. Mat ne vienas pastebi, kad atvykus į oro uostą reikia brangiai mokėti tiek už automobilio pastatymą, tiek ir už maistą kavinėse. "Kai atvažiuoju į Vilniaus oro uostą pasijuntu, tarsi gyvenčiau turtingoje valstybėje. Maža to, kad už mašinos pastatymą reikia mokėti bene brangiausiai sostinėje, bet ir kavinėje už virtų dešrelių porciją tenka ploti keliasdešimt litų", - viename interneto forume piktinosi internautas.

TVOU atstovė G.Vasiliauskaitė tvirtino, kad jų teritorijoje įvairias paslaugas teikia privatūs operatoriai, jie atrenkami konkurso būdu. Todėl oro uostas jų siūlomų paslaugų kainodarai įtakos neturi.

G.Vasiliauskaitė nesutiko ir su tuo, kad už automobilio statymą oro uosto teritorijoje renkama neadekvataus dydžio rinkliava. "Mums priklauso tik nedidelė dalis stovėjimo aikštelių prie keleivių terminalo. O daugelį kitų oro uosto prieigose esančių aikštelių valdo privatūs operatoriai ir jie konkuruoja tarpusavyje. Šią žiemą atlikome tyrimą ir nustatėme, kad automobilių stovėjimo šalia oro uosto vidutinės kainos yra žemiausios, palyginti su aplinkiniais Varšuvos, Rygos, Kauno ar Kopenhagos oro uostais", - pabrėžė TVOU atstovė.

Nepaisant deklaruojamo privalumo, TVOU teritorijoje esančiose stovėjimo aikštelėse valandai palikti automobilį kainuoja 5 litus, o už parą gali tekti pakloti ir 39 litus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"