TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Baltarusiai ir ukrainiečiai stabdo mašinų importą

2013 03 25 6:01
Gamintojo nuotrauka /Ukrainoje tikima, kad pakėlus naujų importinių automobilių muitą padidės vietinės gamybos mašinų, pavyzdžiui, "ZAZ Vida" paklausa.

Ukraina paskelbė nuo balandžio vidurio didinanti naujų automobilių muitus. Tačiau juos parduodantiems Lietuvos verslininkams daug svarbesni Baltarusijoje įvesti nauji apribojimai prekybai mašinomis.

Lietuvos statistikos departamento (SD) duomenimis, pernai mūsų verslininkai į kitas šalis reeksportavo lengvųjų automobilių už 1,8 mlrd. litų. Į Ukrainą išvežtų mašinų vertė buvo palyginti nedidelė - 10,7 mln. litų. O štai Baltarusijos fiziniai ir juridiniai asmenys iš Lietuvos verslininkų nupirko lengvųjų automobilių net už 552,6 mln. litų. Kaip rodo SD pateikti duomenys, pagal piniginę vertę daugiau mašinų nei baltarusiai iš Lietuvos išsivežė tik rusai - už 573,86 mln. litų. Todėl visiškai suprantama, kad į kiekvieną su šia sritimi susijusią įstatymų pataisą Baltarusijoje ir Rusijoje mūsų šalies automobilių verslo atstovai reaguoja labai jautriai.

Baltarusių valdžia pristabdė Lietuvos automobilių perpardavėjus jau 2012-ųjų pradžioje, kai įteisino vietos įstatymų pakeitimus, - pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestino ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų perkamas lengvąsias mašinas. Tada lietuviai skaičiavo praradimus: dar 2011-aisiais 1,4 mlrd. litų siekęs automobilių eksportas į Baltarusiją pernai smuko perpus.

Šiemet mūsų automobilių verslas sulaukė kitos kliūties. Gretimos šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka savo įsaku iki 25 tūkst. eurų (86,2 tūkst. litų) apribojo lengvųjų mašinų, kurios gali būti įsigyjamos kaip tarnybinis transportas, vertę.

Prezidento įsako vingrybės

Tiesa, kovo viduryje įsigaliojusiame įsake dėl tarnybinių automobilių įsigijimo tvarkos pabrėžiama, kad dokumento nuostatos taikomos tik Baltarusijos valstybės įstaigoms ir organizacijoms, taip pat valstybinėms įmonėms ir toms bendrovėms, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Tačiau šioje šalyje dirbantys užsienio verslininkai žino, jog būtent juridiniai asmenys ir nuperka didžiąją dalį naujų mašinų.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Baltarusijoje parduodami nauji importiniai automobiliai kainuoja gerokai daugiau negu jų analogai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybėse. Labiausiai juos pabrangina muito mokesčiai. Įskaičiavus muitą į automobilio kainą, naujas kompaktinės klasės modelis gali atsieiti tiek pat, kiek, tarkime, Lietuvoje vidutinės klasės mašina.

Grėsmė ir Lietuvos verslui

Oficialiai teigiama, jog Baltarusijos įstaigos, įmonės ir organizacijos, laikydamosi naujojo įsako dėl transporto pirkimo tvarkos, racionaliau naudos joms patikėtas valstybės lėšas, pavyzdingiau laikysis tarpusavio atsiskaitymų disciplinos. Be kita ko, reikalaujama, kad juridiniai asmenys, pareiškę norą įsigyti naują tarnybinį automobilį, negali būti skolingi darbuotojams, verslo partneriams ar valstybės biudžetui, taip pat privalo neturėti pradelstų skolų už valstybės vardu suteiktas bankų paskolas, elektros ir šilumos energiją.

Rinkos ekspertai neabejoja, kad siekiama ir kito tikslo - išstumti iš šalies ne Muitų sąjungos valstybėse - Rusijoje ar Kazachstane - pagamintus naujus automobilius. Rusiškos mašinos yra daug pigesnės už garsių pasaulio koncernų gamyklose surinktus automobilius, be to, Baltarusijoje jos neapmokestinamos nei PVM, nei muito mokesčiu.

Naudotais automobiliais prekiaujančių Lietuvos verslininkų apyvartai naujoji kaimynų tvarka vargu ar turės kokios nors įtakos, nes daugumos jų parduodamų mašinų kaina net ir Baltarusijoje labai retais atvejais siekia nustatytą 86,2 tūkst. litų ribą.

Tačiau ji gali skaudžiai atsiliepti mūsų valstybės įmonių grupės "Krasta", turinčios atstovybę ir Baltarusijoje, planams skverbtis gilyn į šios šalies rinką. Grupė prekiauja brangiais vokiškais BMW ir itališkais "Maserati", taip pat - "Fiat", "Alfa Romeo" automobiliais. Praėjusią savaitę "Krastos" atstovai atsisakė dienraščiui LŽ ką nors komentuoti apie galimą grėsmę jų verslui Baltarusijoje.

Specifinė rinka

Ukrainiečiai irgi paskelbė, kad jų šalyje nuo balandžio vidurio naujiems importuojamiems automobiliams bus taikomi didesni muitai. Dokumentą priėmusi Ukrainos tarpžinybinė komisija nusprendė: įvežamų naujų mašinų, kurių variklių darbo tūris yra nuo 1 iki 1,5 l, muito mokestis padidės 6,46 proc., turinčiųjų 1,5-2,2 l darbo tūrio motorus - 12,95 procento. Anot vietos ekspertų, naujų importinių automobilių kainas tai gali pakelti net 30 procentų.

Lietuvoje dėl ukrainiečių sprendimų ramūs ir naujų, ir naudotų automobilių pardavėjai. LŽ žiniomis, nė viena naujomis mašinomis Lietuvoje prekiaujanti bendrovė neturi savo atstovybės Ukrainoje. Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis irgi netiki, kad ukrainiečių priimti sprendimai gali turėti kokios nors įtakos jų verslui.

Penkios valstybės, į kurias lietuviai 2012 metais reeksportavo daugiausia automobilių pagal jų piniginę vertę.

Šalis    Eksportuotų mašinų vertė (mln. Lt)

1. Rusija    573,86

2. Baltarusija    552,64

3. Kirgizija    139,85

4. Tadžikistanas    137,41

5. Kazachstanas    91,92

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"