TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Baltijos valstybės susitarė dėl „Rail Balticos“

2014 06 18 14:22
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Trys Baltijos šalys pagaliau susitarė dėl bendros geležinkelio „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad sutartyje bus numatyta į transeuropinę vėžę įtraukti ir Vilnių.

„Baltijos šalių derybinių grupių atstovai susitarė dėl akcininkų sutarties nuostatų. Sutarta, kad bus numatyta, jog Vilnius sutartyje bus įtrauktas į vėžę“, - BNS sakė R.Slapšys.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad galutinį tašką derybose turėtų padėti premjerai, kurie ketina susitikti birželio 21 dieną.

„Manau, kad niekas nebeturėtų keistis, tačiau galutinį tašką turėtų padėti premjerų susitikimas. (...) Valstybės dėl detalių nebeturėtų kliudyti projektui, nes dėl esminių dalykų sutarta“, - BNS sakė R.Sinkevičius.

Pasak R.Slapšio, taip pat susitarta, jog šalys sieks Vilniaus prijungimą finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

„Vyriausybėms bus pristatytas sutarties projektas, jos savo nuožiūra vertins. (...) Taip pat dar reikės parengti pačios įmonės įkūrimo dokumentus, Latvija ir Estija turės įkurti įmones arba priimti sprendimą perduoti egzistuojančioms įmonėms bendros kompanijos akcijas“, - aiškino ministro atstovas.

„Tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo svarbiausių klausimų, yra svarbus momentas, atveriantis kelius tolesniems darbams, realiai įgyvendinant projektą“, – pranešime spaudai sakė R.Sinkevičius.

R.Slapšys sakė, kad pati akcininkų sutartis turėtų būti pasirašyta šią vasarą: „Dabar atsakyti vienareikšmiškai negaliu, bet nebus tempiama. Šią vasarą sutartis turėtų būti pasirašyta“.

R.Sinkevičius pirmadienį pranešė, kad Lietuva, Latvija ir Estija jau susitarė beveik dėl visų sutarties punktų, tarp jų ir Vilniaus prijungimo prie vėžės. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo finansavimo klausimas dar neišspręstas, nes tam reikia pakeisti kai kuriuos ES teisės aktus, kurie leistų maždaug 100 km ilgio trasos nuo Kauno iki Vilniaus statybą finansuoti iš europinių pinigų

Anot ministro, teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais.

Balandį trijų šalių susisiekimo viceministrai preliminariai susitarė, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalis, nutiesiant atšaką nuo Kauno iki Vilniaus.

Sausio pabaigoje Lietuvoje įkurt antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „Rail Baltica statyba“, kuri dalyvaus bendrame Baltijos valstybių europinės vėžės geležinkelio projekte „Rail Baltica“.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"