TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Bejėgiai ieškodami savų pinigų

2012 08 08 8:39
LŽ archyvo nuotraukos/Nukentėjusiesiems per audrą belieka nuryti karčią piliulę - tokių nuostolių neapsidraudusiems vairuotojams niekas neatlygins.

Kai eismo nelaimę sukelia žmogus, labai paprasta iš jo pareikalauti atlyginti padarytą žalą. Tačiau kai automobilį apgadina lyg iš dangaus nukritusios aplinkybės, savarankiškai rasti kaltuosius, galima sakyti, neįmanoma.

Kai niekuo dėto vairuotojo mašiną aplamdo ne kitas eismo dalyvis, o duobė, aštrus kelkraštis, užgriuvęs medis, variklio skyriuje įsiplieskusi liepsna ar kiti netikėti įvykiai, bet automobilis neapdraustas kasko, jo savininkui belieka nuryti karčią piliulę. Draudimo bendrovės, be abejo, siūlo nuo tokių įvykių apsidrausti, tačiau tik mažoji dalis lietuvių gali sau leisti brangią paslaugą, kurios prireikia retais atvejais.

Vieni nelaimės akivaizdoje

Neapsidraudę ir dėl infrastruktūros trūkumų ar kitų išorinių aplinkybių apgadinę automobilį vairuotojai ieškodami teisybės lieka vieni it pirštas. Jiems neprivalo pagelbėti nė viena valstybinė institucija. Padėti negali ir Transporto priemonių draudikų biuras - jo direktorius Algimantas Križinauskas LŽ aiškino, kad biuras gali kompensuoti nuostolius tik jei avariją sukėlęs vairuotojas buvo neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau jei dėl nelaimės kalta duobė, kompensacijos vairuotojui teks ieškotis pačiam.

Negana to, žalos atlyginimo sulaukti dažniausiai net teoriškai neįmanoma. Jei kaltininkas neaiškus arba užklupo stichija, žmogus lieka be nieko. Prieš porą dienų Lietuvos pajūrį nusiaubęs škvalas apgadino ir ne vieną automobilį. Vėjas vartė medžius, daužė kruša, tačiau force majeure sukeltų nuostolių neapsidraudusiems vairuotojams niekas neatlygins.

Atsakymas - "ne"

Reikšti pretenzijas galima tik įmonei ar įstaigai, kuri gali būti dėl žalos kalta, pavyzdžiui, jei automobilio važiuoklė apgadinta įvažiavus į nepažymėtą duobę, reikėtų kreiptis į gatvę prižiūrinčią bendrovę, o jei kėbulą įlenkė nukritusi plyta, žalą atlyginti galėtų pastato savininkas arba administratorius. Bet kuriuo atveju be teisininkų paslaugų apsieiti nepavyks, nes vargu ar bent viena įmonė sutiks be ginčų išmokėti pinigus.

Dažniausiai vairuotojai nukenčia nuo netikėtai atsivėrusių duobių gatvėse, bet netgi tokia gana standartiška situacija nesprendžiama paprastai. Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės "Grinda" vadovas Algimantas Vilūnas tvirtino kasmet sulaukiantis kelių dešimčių prašymų kompensuoti automobilio remonto išlaidas dėl įvažiavimo į duobę. Tačiau prašantiesiems pinigų dalyti neskubama. "Procedūra tokia - žmonės kreipiasi į įmonę prašydami kompensacijos. Paprastai atrašome, kad atlyginta nebus, ir siūlome kreiptis į teismą. Po tokio atsakymo atkrinta bent trečdalis prašytojų - greičiausiai norintieji pasinaudoti situacija ir nemokamai susiremontuoti anksčiau pažeistą automobilį", - pasakojo jis. Anot jo, kita besikreipiančiųjų dalis yra draudimo bendrovės, joms per ilgą procesą paprastai pavyksta prisiteisti pinigų sugrąžinimą. A.Vilūnas atskleidė, kad yra buvę keli atvejai, kai ir paprasti vairuotojai įrodė savo tiesą, tačiau tokių - vienetai.

Kaltininkų nėra

Jei kaltininkas aiškus, prašymus atlyginti žalą teikia ir draudimo bendrovės, jau išmokėjusios pinigus kasko klientams. Tačiau, pasak bendrovės "Lietuvos draudimas" Žalų išieškojimo ir tyrimo skyriaus vadovės Violetos Rimonienės, regresą įmanoma taikyti tik maždaug dešimtadaliui atvejų, nes ne visada pavyksta rasti priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų arba kaltės apskritai neįmanoma įrodyti. Tačiau jei galimybė susigrąžinti pinigus yra, draudikai nepasiduoda. "Surenkami visi dokumentai, patvirtinantys patirtą žalą, jos dydį, paties įvykio faktą, konkretaus kaltininko atsakomybę, ir siunčiama pretenzija atsakingam už žalą asmeniui arba jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jei nekyla ginčo, atsakingas už žalą asmuo arba jo draudikas padengia skolą. Jei ginčas kyla, tuomet yra derybų kelias, kai bandoma susitarti dėl patirtos žalos padengimo, ir teisminis kelias, kai procesas persikelia į teismą", - aiškino pašnekovė.

Deja, nukentėję vairuotojai neturi nei tiek daug patirties, kaip draudimo bendrovės, nei juos ginančių teisininkų komandos, todėl tenka kaltųjų ieškoti patiems. Draudimo bendrovės "If" Lietuvos transporto grupės vadovas Ernestas Goliančikas patarė, jog, pavyzdžiui, reikalaujant žalos atlyginimo iš gatves prižiūrinčios įmonės reikia pasirūpinti, kad įvykį būtų užfiksavusi policija, gauti bylos medžiagą, kurioje būtų nubraižyta eismo įvykio schema. Tada galima paprašyti savivaldybės suteikti informaciją, kas yra atsakingas už gatvės, kurioje įvyko įvykis, priežiūrą (arba kreiptis tiesiai į įmonę, jei ji žinoma) ir kreiptis dėl žalos atlyginimo, nusiteikus pratęsti teisybės paieškas teisme. Tačiau pašnekovas pripažino, kad tokiose situacijose nelengva net draudimo bendrovėms.

Teisininkų paslaugos per brangios

Sulaukti žalos atlyginimo užsienyje dar sunkiau, todėl beveik visi, nukentėję ten ne nuo kito vairuotojo, bet nuo infrastruktūros trūkumų ir neturintys draudimo, nuleidžia rankas. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė patvirtino, kad ministerijai neteko sulaukti pasiteiravimų dėl žalos tokiais atvejais atlyginimo. Pasak jos, tikėtina, kad ambasados sulaukia tokių skambučių, tačiau URM detalios informacijos apie tai neturi. Žalos atlyginimo užsienyje taip pat galima reikalauti per teismą, tačiau kokius dokumentus teks pateikti, nustato kiekviena valstybė atskirai. Tad apgadintą automobilį išvydęs vairuotojas pirmiausia turėtų fiksuoti incidentą policijoje ir tuomet pasidomėti svetimos šalies įstatymais arba iš karto kreiptis į vietinį teisininką. Ne paslaptis, kad lietuvių mėgstamose Vakarų Europos šalyse tokios paslaugos kainuoja nepaprastai brangiai, todėl žmonės net nepradeda ilgo ir brangaus proceso. Tai patvirtino ir LŽ skaitytoja Rasa. Vasaros pradžioje ji su draugais automobiliu keliavo po Italiją ir sustojusi aikštelėje paliko mašiną šalia uolėto skardžio. "Kai grįžome, radau uolos gabalą, įsmigusį į mašinos stogą, o pažvelgusi į uolas pamačiau, kad apsauginis tinklas visas skylėtas. Remontas kainavo tikrai nemažai, bet gaišti laiko besiaiškinant su vietiniais pareigūnais nesinorėjo. Kas iš to", - pasakojo mergina.

Rytų biurokratija

Keliaujant į Rytus teisybę rasti būna dar sunkiau. Ten pinigus sunku atgauti net draudimo bendrovėms, atlyginusioms žalą kasko apsidraudusiems klientams ir vėliau mėginančioms regreso tvarka susigrąžinti sumas iš nelaimės kaltininkų. Draudimo bendrovės "If" duomenimis, 2011 metais nepavyko atgauti pinigų dėl vidutiniškai 24 proc. visų kasko žalų, kurios buvo patirtos ne Lietuvoje, nors mūsų šalyje užfiksuota tik apie 4 proc. tokių nesėkmingo pinigų susigrąžinimo atvejų. Bendrovės atstovas E.Gončialikas tvirtino, kad labiausiai koją kiša ilgai trunkantys susirašinėjimai su kitų šalių policija ar draudimo bendrovėmis. "Ypač sunku pinigus atgauti iš asmenų, atsakingų už padarytą žalą, ar jų draudikų yra tuomet, kai įvykis nutinka Rusijoje. Šios šalies policija dažniausiai nesivargina atsakinėti į mūsų paklausimus, o joje veikiančios draudimo bendrovės visais atvejais reikalauja išversti dokumentus. Tai taip pat didina žalos susigrąžinimo išlaidas", - tvirtino jis. Pašnekovas pripažino, kad kartais skolos išieškojimo išlaidos dėl itin brangių advokatų paslaugų išauga tiek, kad nebelieka prasmės bandyti ją susigrąžinti.

Bendrovės "ERGO Lietuva" Regreso ir teisės skyriaus vadovas Darius Butvilavičius taip pat patvirtino, kad sudėtingiau žalos atlyginimo klausimus spręsti, kai eismo įvykis įvyksta ne Europos Sąjungos valstybėse, nes Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos biurokratai pretenzijas gali atmesti dėl paprasčiausių formalumų. Vairuotojui ten savarankiškai priversti kaltuosius atsakyti už žalą būtų nepaprastai sunku. Pašnekovas minėjo ir įdomesnių atvejų, pavyzdžiui, kai pretenzijas tenka reikšti dėl netinkamos elektros instaliacijos užsiliepsnojusio automobilio pardavėjui ar net gamintojui. Taip pat atgręžtinis reikalavimas gali būti taikomas tais atvejais, kai automobilis apgadinamas ar pavagiamas iš plovyklos, sudega remonto dirbtuvėse ar saugojimo aikštelėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"