TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Bejėgiai prie mašinos fakelo

2012 10 31 3:38
Be ugniagesių pagalbos vairuotojai paprastai neišsiverčia, nes ištikti streso nesugeba tinkamai pasinaudoti gesintuvais. /LŽ archyvo nuotraukos

Ugnis automobilį praryja bemat - pakanka 10-15 minučių, kad transporto priemonė būtų suniokota nepataisomai. Deganti mašina primena sceną iš veiksmo filmų, bet tai realus pavojus, nes kasdien Lietuvoje užsiliepsnoja po keletą automobilių, ir vairuotojams lieka tik bejėgiškai stebėti, kaip jų transporto priemonė virsta laužu.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje šiais metais ugniagesiams teko gesinti daugiau kaip 995 įvairių transporto priemonių gaisrus. Ugnis šiemet visiškai suniokojo 312 transporto priemonių, gaisruose jų buvo apgadinta per 820. Transporto priemonės liepsnojo ir vakar - Vilniaus rajone užsidegus automobilius vežančiam vilkikui apdegė ne tik pats krovininis automobilis, bet ir penki visiškai nauji BMW, trys iš jų sudegė nepataisomai.

Kodėl liepsnoja automobiliai?

Elektros instaliacijos gedimai transporto priemonėse sukėlė 468 gaisrus, dėl degalų tiekimo sistemos problemų kilo 103 gaisrai, dėl dujų įrangos gedimų - 41 gaisras, o dėl kitų įvairių priežasčių ugniagesiams teko gesinti dar 84 liepsnojančias transporto priemones.

Netikėtos nelaimės

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus direktorius Gintaras Paulauskas LŽ pasakojo, kad automobilių gaisrai dažniausiai kyla dėl trijų priežasčių, ir jos visos susijusios su žmonių abejingumu. Pagrindinė priežastis, sunaikinanti bemaž pusę užsiliepsnojusių automobilių, - trumpasis jungimas elektros sistemoje.

"Laikui bėgant laidų izoliacija sensta, trūkinėja ir ima vykti trumpasis jungimas. Iš pradžių atsiranda elektros nuotėkis, o vėliau izoliacija užsiliepsnoja ir ima degti viskas aplink", - aiškino jis. Antra pagal dažnumą priežastis - kiaura degalų sistema. "Jei žmogus važiuodamas pradeda jausti degalų kvapą ir nekreipia į jį dėmesio, laikui bėgant degalų gali užlašėti ant įkaitusio paviršiaus, pavyzdžiui, išmetimo kolektoriaus. Nuo jų užsiliepsnoja izoliacinės medžiagos ir automobilis ima degti", - aiškino pašnekovas.

Taip pat nemažai nelaimių įvyksta dėl neatsargaus elgesio, ypač rūkant automobilyje. Pasak G.Paulausko, gaisrai dažniau, nei galima pamanyti, kyla nuo į saloną įkritusių nuorūkų ar pelenų, mat cigaretė gali sukelti liepsną net praėjus valandai po jos numetimo.

Ugnis automobilį nepataisomai suniokoja vos per 10-15 minučių.

Pirmiausia - skambutis ugniagesiams

Pašnekovas pabrėžė, kad pajutus bet kokį šalutinį kvapą iš karto reikia stabdyti mašiną ir išsiaiškinti, iš kur jis sklinda. Smilkstančių laidų ar liepsnojančių degalų kvapas gana specifinis, taigi nesunku suprasti, kad degėsių kvapas sklinda ne iš aplinkos. G.Paulausko manymu, tiek daug automobilių gaisruose suniokojama todėl, kad vairuotojai nemoka jų gesinti.

"Išvydę ugnį žmonės sutrinka, purškia iš gesintuvo tiesiai į liepsną. Reikia pradėti gesinti nuo liepsnos šaltinio - tai arba degalai, arba mašinos detalės", - aiškino jis. Pasak specialisto, jei dega variklio skyrius, nereikia skubėti atidaryti variklio dangčio, nes staigus oro pliūpsnis tik paskatins liepsnas. Iš pradžių reikia dangtį šiek tiek pakelti ir per keletą sekundžių įpurkšti miltelių po juo, gesintuvą spaudžiant stipriai ir iki galo.

G.Paulauskas patarė išvydus liepsnas ar dūmus pirmiausia ne griebtis gesintuvo, o skambinti pagalbos telefonu 112 ir kviesti ugniagesius. "Mums labai svarbu laikas. Jei žmogus iš pradžių bando gesinti automobilį pats, ir tik nepavykus skambina ugniagesiams, būna prarastas labai svarbus laikas. Jei sulauktume skambučio iš karto, ugniagesiai galėtų greičiau išvažiuoti ir spėti užgesinti automobilį, kol jis dar visiškai nesudegė", - aiškino jis.

Patys neužgesina

Per šiuos metus tik apie 50 atvejų vairuotojams pavyko patiems užgesinti mašinas, dar neatvykus ugniagesiams, taigi pernelyg pasitikėti savo jėgomis nevertėtų.

Verta išbandyti

Pasak specialisto, jei pavyktų pamatyti vos įsižiebusią ugnį, užtektų privalomo 1 kg gesintuvo, tačiau geriau kaip atsargą automobilyje turėti didesnį 2 kg talpos gesintuvą su pripildymo galimybe. Jis patarė naudoti miltelių pripildytą gesintuvą ir rekomendavo įsigijus prietaisą išbandyti, kaip jis veikia.

"Kai žmogus mato degantį savo automobilį, jį ištinka stresas, visos žinios išgaruoja iš galvos. Pirmą kartą gali net nepavykti gesintuvo atidaryti. Saugumo jausmas ateina tik įsitikinus, kad mokėsite gesintuvu naudotis, nes degant automobiliui bus ne laikas pradėti skaityti instrukciją", - ironizavo pašnekovas.

Dauguma užsiliepsnojančių automobilių skaičiuoja ne pirmą dešimtį metų, bet nelaimės neaplenkia ir apynaujų automobilių, krovininių vilkikų. G.Paulausko manymu, daugumos gaisrų būtų galima išvengti, jei žmonės labiau prižiūrėtų savo automobilius. Pavojingi gedimai paprastai neatsiranda staiga, galima įtarti, kad laikas mašiną taisyti. Apie elektros sistemos gedimus akivaizdžiai praneša vis išsikraunantis akumuliatorius. Jei pakeistas jau naujas akumuliatorius per keletą dienų nusėda, greičiausiai kur nors sistemoje yra elektros nuotėkis, ir tik laiko klausimas, kada nuo laidų šokdama žiežirba įžiebs ugnį. Degalų kvapas arba po pastovėjusiu automobiliu telkšanti bala neabejotinai praneša apie degalų sistemos gedimą.

Dujų įranga - kaip bomba

Itin pavojingi automobilių su dujų įranga gaisrai, mat įkaitęs dujų balionas gali sprogti. Negana to, daugybės Lietuvos keliais važinėjančių mašinų įranga yra abejotinos kokybės. Automobilinės dujų įrangos serviso "Autodujos" savininkas Romanas Dovalis nenorėjo sutikti, kad dėl dujų įrangos gedimų išties kyla tiek daug nelaimių, bet jis pabrėžė, jog daugybėje automobilių dujos yra lyg tiksinti bomba.

"Pas mus dujų įrangos montavimo taisyklės labai liberalizuotos, ją gali montuoti bet kas. Prieš leidžiant eksploatuoti automobilį su naujai įdėta įranga jo niekur nereikia patikrinti, pirmą kartą jis bus patikrintas tik per techninę apžiūrą, o iki tol gali dvejus metus važinėti neaišku kokios būklės", - tikino pašnekovas.

Montuoja kas tik nori

Formaliai dujų įrangą montuojanti įmonė privalo išduoti pažymą, kad pakeitimai atlikti kvalifikuotai ir saugiai, tačiau mūsų šalyje tokią įrangą gali montuoti ir verslo liudijimą turintis žmogus. Be jokio valstybinio patikrinimo toks automobilis paleidžiamas į gatves, ir nors už darbų kokybę lieka atsakingas įrangą įmontavęs žmogus, nelaimės atveju iš "garažinio" meistro beveik neįmanoma išsireikalauti kompensacijos.

Taupymo kaina

Itin laisva galimybė montuoti dujų įrangą - ne vienintelis pavojus. Norėdami dar labiau sutaupyti nagingi senų automobilių šeimininkai nusiperka naudotą, neaiškios būklės dujų įrangą turguje ar pagal skelbimus ir patys ją montuoja į mašiną, o prieš techninę apžiūrą (TA) išsiima, kad niekam neužkliūtų.

Pasak R.Dovalio, daugiau atsakomybės turėtų prisiimti techninės apžiūros centrai, esą per apžiūrą nepakankamai dėmesio skiriama dujų įrangai tikrinti.

Pašnekovo manymu, nustatyti, kad gaisras kilo būtent dėl dujų įrangos problemos, labai sudėtinga. Tam esą reikalingi brangūs tyrimai, o Lietuvoje stinga kvalifikuotų specialistų priežastims nustatyti. "Jei degusiame automobilyje buvo dujų įranga, tai ir spėjama, kad dujos kaltos, nors ši įranga nėra tokia dažna gaisro priežastis. Jei automobilyje yra gedimų, kurie sukelia gaisrą, dujų įranga gali liepsnas paskatinti, bet ne sukelti", - patikslino pašnekovas. Jo manymu, problemų sukelia ne pati dujų įranga automobilyje, o tai, kad dauguma vairuotojų šia įranga nesirūpina ir važinėja nuolat rizikuodami. "Dujų balionuose yra dviguba apsauga. Jei vienas vožtuvas sugenda, visuomet yra antras. Kad abu elementai sugestų kartu - tai beveik neįmanoma", - sakė jis, bet pripažino, kad daugybė vairuotojų nemoka prižiūrėti dujų įrangos ir gali nepastebėti, jog vienas vožtuvas nebeveikia. Tuomet belieka laukti, kol suges ir antrasis. 

Negana to, abejotinos būklės mašinos keliauja iš rankų į rankas, o įsigyto automobilio savininkas ne visada žino, kaip prižiūrėti dujų įrangą. "Žmonės dabar pirma žiūri į kainą, o tik paskui į kokybę. Daugeliui nesvarbu nei kas, nei kaip įmontuota, svarbu, kad pigiau", - sakė R.Dovalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"