TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Bekelių chuliganų įstatymai netramdo

2012 08 08 7:30
Gamintojo nuotrauka/Pareigūnai neturi technikos galingais keturračiais siautėjantiems pramogautojams pavyti.

Galingais keturračiais motociklais važinėjantys vandalai niokoja valstybinius ir privačius miškus, ūkininkų pievas ir netgi pasėlius, tačiau juos sutramdyti nėra jokių galimybių. Tinkamos technikos neturintys pareigūnai chuliganų negali surasti, o netobula teisinė bazė tik skatina juos siautėti.

Vaizdingoje Molėtų rajono vietovėje šalia Labanoro girios gyvenanti pensininkė T.E. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) LŽ pasakojo, kad dėl nevaldomo keturratininkų siautėjimo nukentėjo moteriai priklausančioje žemėje esanti pamiškė. "Pavyzdžiui, šiemet ten pasodinome eglučių, tačiau motociklų vairuotojai jas ėmė ir nuvažinėjo", - dienraščiui nuoskaudą liejo moteris.

Molėtiškė tikino, kad problemos viena po kitos pradėjo kilti, kai šalia gyvenantis kaimynas išnuomojo jam priklausantį mišką keturratininkų pramogoms. Patogiausia ten patekti per moters žemę, bet pramogautojai nė nesivargino klausti T.E. leidimo.

Pensininkė ant keturratininkų gal smarkiai ir negriežtų danties, jei riedėdami per molėtiškės žemę keturračių motociklų vairuotojai laikytųsi tam tikros tvarkos. Tačiau važiuoja, kaip kam patinka, kaskart vis skirtingomis vėžėmis, todėl moteriai skaudu žiūrėti, kaip niokojami jauni medeliai, aviečių ir grybų gausi pamiškė bei drumsčiama šeimos ramybė.      

T.E. sakė, kad dėl nuvažinėtų eglučių nesikreipė į policiją. "O ką ir kaip skųsti? Keturratininkai pralekia lyg vaiduokliai, be jokių ženklų. Be to, su kaimynu pyktis irgi didelio noro neturiu", - pasakojo T.E.  

Nepagautas - ne vagis

Tačiau net ir pagavus keturračių vairuotojus niokojant gamtą, labai sunku juos nubausti.

Kupiškyje prieš keletą mėnesių nuskambėjo skandalinga istorija, kai vienas garsus šio miesto verslininkas su kompanija keturračiais motociklais siautėjo po valstybės saugomą gražų kampelį - šio miesto mariose nusidriekusį Uošvės pusiasalį.

Vandalai gamtą niokojo pavasario pradžioje, kai dendrologiniam parkui priskirtame pusiasalyje dar buvo pažliugę takeliai ir pievos. Tokiu atveju gamtai padaroma itin didelė žala, nes keturračių išmalamos provėžos būna labai gilios ir plačios.

Budrūs kupiškėnai apie siautėjančius chuliganus pranešė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD). Šis esą kreipėsi pagalbos į Kupiškio policininkus. Tačiau galiausiai, LŽ duomenimis, niekas nebuvo nubaustas. Policininkai teisinosi pažeidėjus galėję nubausti tik tokiu atveju, jei šie pareigūnams į rankas būtų pakliuvę tuomet, kai siautėjo. Kadangi nuvykus policininkams vandalų jau nebuvo, tai ir byla nebuvo pradėta.

Toks pasiaiškinimas kupiškėnus gamtos mylėtojus privertė stvertis už galvos. Jie teigia, kad jeigu šitaip ir toliau bus niokojamas unikalus Kupiškio marių gamtos kampelis, netrukus iš jo grožio gali likti tik gražus prisiminimas.

Miškų siaubas

Tačiau didžiausią galvos skausmą šėlstantys keturratininkai kelia miškininkams.

"Tai didelė visos Lietuvos miškų problema", - LŽ tvirtino Kauno miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Jermalavičius.  

Kokių didžiausių bėdų miškams pridaro bekelių chuliganai? Pasak J.Jermalavičiaus, dažniausiai keturračiais suniokojama miško paklotė. Rečiau galingais ratais išmalami miškų keliai bei miško kvartalus atskiriančios linijos. "Po to į mišką gali įvažiuoti nebent traktoriai. Žinoma, kad kelių ir linijų atkūrimas kainuoja didžiulius pinigus", - skundėsi miškų specialistas.

J.Jermalavičiaus nuomone, miškuose sugautus gamtą išniekinusius keturračių motociklų vairuotojus pagal įstatymą turėtų bausti Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (LAAA) pareigūnai. "Be administracinės baudos, jie gali priversti keturratininkus atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Bėda ta, kad pažeidėjus pagauti labai sunku. Į miškus ar pievas jie važiuoja tik labai galingais sunkiaisiais keturračiais, nes kitokiais nuo rudens iki pavasario paprasčiausiai įklimptų. Ir nei urėdai, nei aplinkosaugininkai neturi lygiavertės technikos, kad pažeidėjus pagautų", - tvirtino LŽ pašnekovas.          

J.Jermalavičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma į miškus užsukančių keturračių motociklų niekur nėra registruoti. "Tokia technika neturi valstybinių numerių, registracijos pažymėjimų, bekele važinėjantiems keturračių vairuotojams nebūtina turėti ir vairuotojo pažymėjimų. Todėl net ir sugavus pažeidėją jį sunku identifikuoti, nubausti", - stebėjosi miškininkas.

Kratosi atsakomybės  

Tačiau LŽ atliekant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo labai keistų dalykų. Taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas - policija ar aplinkosaugininkai - privalo gaudyti galingais keturračiais bekelėse gamtą darkančius vairuotojus.

Maža to, kalbėdami su LŽ žurnalistu minėtas miškų specialistas J.Jermalavičius ir netgi Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius aiškino, kad bekelių chuliganus privalo gaudyti LAAA pareigūnai, tačiau telefonu atsiliepusi šios valstybinės įstaigos atstovė tikino, kad tai - visiška netiesa.

Atsisakiusi prisistatyti agentūros darbuotoja tvirtino, jog tikrovėje Lietuvoje gamtą žalojančius keturratininkus tramdyti patikėta RAAD, kurio veiklą agentūra esą kontroliuoja tik labai formaliai. "Reaguojame, kai gauname skundų dėl netinkamos kurios nors departamento veiklos", - keistai agentūros vaidmenį prižiūrint lyg ir LAAA įtakos zonai priklausančius departamentus aiškino pareigūnė.

Paklausta apie vandalizmo gamtoje statistiką, agentūros atstovė tvirtino tokios neturinti. "Departamentuose galbūt tokia ir guli, bet mes tos informacijos negauname", - sakė pašnekovė.   

Šalyje veikia aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai - Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus. Nusiuntėme klausimus dviem regionams - sostinės ir laikinosios sostinės. Iš Kauno atsakymo kažkodėl taip ir nesulaukėme, o Vilniaus RAAD vardu atsakė šios įstaigos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Pavelas Liubkevičius.

Pareigūnas jokios pagautų ir nubaustų keturračių ar kitų panašių transporto vairuotojų statistikos nepateikė. Užtat be užuolankų tėškė, esą "vadovaudamiesi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis keturračių eismo kontrolės funkcijas privalo atlikti policijos pareigūnai".

Atsakingųjų neatsirado

Tačiau atsakomybės kratėsi ir policininkai. A.Samulevičiaus teigimu, jei kelių chuliganai važinėja bekelėse ir niokoja gamtą, juos privalo gaudyti aplinkos apsaugos pareigūnai, nes tai yra jų tiesioginė pareiga.

"Pagaliau mes neturime ir tokios technikos, kad galėtume prisivyti galingą sunkųjį keturratį motociklą ar kitą panašią techniką bekelėje. Kelių policija pašaukta prižiūrėti eismo bendro naudojimo keliuose. O jais turi teisę važinėti tiktai įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos transporto priemonės, sėdintieji prie jų vairo privalo turėti vairuotojo pažymėjimus. Jei, pavyzdžiui, keturračio vairuotojas neturi kurio nors dokumento, jam gresia susimokėti baudą nuo 100 iki 150 litų", - dėstė vienas kelių policijos vadovų.

Tačiau kodėl valstybinės institucijos gali lyg niekur nieko stumdyti atsakomybę viena nuo kitos, siuntinėti žurnalistą nuo Ainošiaus pas Kaipošių ir atgal? Esmė - tai keisti sunkiųjų keturračių registracijos brūzgynai. "Regitra" registruoja tiktai tuos keturračius motociklus, kurių galia neviršija 15 kilovatų (kW). Tokios galios technika nedarko gamtos, nes paprasčiausiai tuo laiku, kai gamta yra pažeidžiamiausia - nuo rudens iki pavasario, silpnesni keturračiai į bekelę vengia važiuoti, kad neįklimptų", - LŽ sakė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonardas Kęstutis Jasūdis.

Turtingųjų žaisliukai

Jo teigimu, miškus ir pievas darko daug galingesni, kartais net 40 kW galios keturračiai motociklai. Tokius teisę registruoti turi tiktai prie Žemės ūkio ministerijos veikiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras arba savivaldybių žemės ūkio skyriai.      

Centro Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų departamento atstovas Vytautas Navickas informavo, kad jo centro administruojamame registre yra registruoti 4059 sunkieji keturračiai motociklai. Daugiausia jų Kauno mieste (535), kiek mažiau - Vilniaus rajone (388). Tarp sunkiųjų keturračių populiariausios yra "Yamaha", "Polaris", "Kawasaki" ir "Honda" markės. Kai kurie jų gali pasiekti net 100 km/h ir didesnį greitį. Patys brangiausi monstrai kainuoja 40 tūkst. litų ir daugiau, todėl juos gali įpirkti tik dideles pajamas turintys piliečiai.

Pasak V.Navicko, net ir žinodamas apie niokojamą keturračių motociklų galią, centras negali uždrausti jų registruoti, nes tai daroma vadovaujantis šešerius metus galiojančiu žemės ūkio ministro įsakymu.

Tačiau dar blogesnę naujieną dienraščiui LŽ pranešė Panevėžyje sunkiuosius keturračius registruojančio vietos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Arvydas Paukštė. Jis teigė, kad jeigu galingo keturračio motociklo savininkas nenori jo registruoti, tai to daryti niekas jo ir neprivers. O miškai ir pievos gali būti niokojami net savadarbiais keturračiais, kurių vairuotojų sugaudyti išvis neįmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"