TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Bendra „Rail Baltica“ įmonė - spalio pabaigoje

2014 10 13 11:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Įsteigti bendrą įmonę kuo greičiau svarbu, nes iki 2016-ųjų būtina pateikti paraišką Europos Komisijai, kuri galėtų finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną.

„Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, - BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas teigė, kad Estija pasirengusi pasirašyti sutartį. Estija buvo paskutinė iš trijų valstybių, įsteigusi specialią bendrovę, kuri taps bendros įmonės dalininke. R.Ruudas patvirtino, kad ši bendrovė jau įsteigta.

Pasak Latvijos ministro, tikėtina, kad šių metų pabaigoje arba 2015 metų pradžioje bendra įmonė pateiks Europos Komisijai paraišką dėl „Rail Baltica“ statybų finansavimo: „Tai svarbus bendros įmonės uždavinys. Tai sudėtingas darbas, kuris turi būti atliktas per trumpą laiką“.

A.Matissas įsitikinęs, kad įmonei pavyks laiku pateikti paraišką.

„Mums negali nepasisekti, nes jeigu nepateiksime paraiškos šiame etape, turėsime konkuruoti su kitais projektais ir prarasime paskirtus pinigus“, - LNT televizijai teigė ministras.

Bendra įmonė „RB Rail“ veiks Rygoje. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau tikėjosi, kad sutartis bus pasirašyta rugpjūtį, vėliau ją planuota pasirašyti rugsėjį.

Dėl bendros įmonės akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas - Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Daugiausiai diskusijų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekte sukėlusi Vilniaus ir Kauno jungtis yra ekonomiškai naudinga ir kainuos apie 850 mln. eurų (2,935 mln. litų), parodė tyrimas.

Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs 850 mln. eurų. Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas išaugs - jungtis generuos papildomus keleivių srautus, o naudos ir kaštų santykis padidės.

„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, kas apima ne tik patį geležinkelį, bet ir susijusius projektus, kaip stočių modernizavimą ir kita“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Kakulis.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai. Anot jo, kol kas neaišku, ar Vilniaus-Kauno jungtis bus finansuojama iš 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos, ar vėlesnės.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"