TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Biodegalų dieta per „Lukoil“ vamzdelį

2015 03 19 6:00
Per metus Lietuvoje pagaminama apie 150 tūkst. tonų biodyzelino ir 20 tūkst. tonų maišymui su benzinu skirto etanolio. Europos Komisijos nuotrauka

Energetikos ministerija užsimojo įteisinti, kad nuo kito šaltojo sezono į Lietuvoje parduodamą 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną būtų privaloma įmaišyti 5 proc. biodegalų. Tokius ketinimus įtariai vertina ne tik degalų gamintojai ir pardavėjai, bet ir Lietuvos vežėjai. Šie baiminasi, kad žiemą biodyzelinas gali sugadinti brangią techniką. Rankas trina tik biodegalų gamintojai.

Nors kilo nepasitenkinimas, kaip LŽ patvirtino Energetikos ministerijos atstovė Ieva Petuškaitė, iš teisės akto projekto, kurį artimiausiomis dienomis Vyriausybei pateiks ministerijos specialistai, siūlymas arktinį dyzeliną privalomai skiesti biodegalais jau nedings.

„Esame įsipareigoję Europos Sąjungai (ES) iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energiją, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų. Pagrindinė šiuo metu atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą skatinanti priemonė yra privalomas biodegalų maišymas į benziną ir dyzeliną. Yra teisiniai įsipareigojimai ES ir negalime jų išvengti. Žinoma, tam dar turės pritarti Vyriausybė“, - sakė I. Petuškaitė.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos dalis 2013 metais transporto sektoriuje buvo 4,65 procento. Biodegalai sudarė 96 proc. atsinaujinančių išteklių energijos, o dar 4 proc. teko elektros energijai.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose yra nustatyta, kad į dyzeliną privaloma įmaišyti 7 proc. biodyzelino, išskyrus žiemos laikotarpį (nuo gruodžio 1 iki vasario 28 d.), kai į arktinį dyzeliną maišyti biodegalų neprivaloma. Bet į 95 markės benziną 5 proc. bioetanolio privaloma įmaišyti visus metus.

Mokslininkai vadina klystkeliu

„Kategoriškai nesutinkame, kad į arktinį dyzeliną būtų maišoma 5 proc. biodegalų. Lietuvos vežėjai jau yra patyrę nemenkų problemų, susijusių su dyzelino skiedimu biodegalais. Prieš keletą metų rudenį staigiai atšalus orams, dyzeline esantys biodegalai dėl aukštesnės ribinės filtruojamumo temperatūros užkimšdavo automobilių maitinimo sistemos filtrus, vežėjai masiškai kreipėsi į remonto įmones ir patyrė nemažų nuostolių dėl filtrų keitimo bei prastovų“, - nesenas praktines pamokas valdininkams siūlė prisiminti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas.

„Linavos“ atstovas įsitikinęs, kad bet koks įmaišytas biodegalų kiekis blogina dyzelino savybes, o šiuolaikiniai transporto priemonių varikliai, atitinkantys naujausią „Euro 6“ aplinkosaugos standartą, yra itin jautrūs degalų kokybei. Dėl naudojamų degalų atsiradus variklių gedimams, vežėjai gali netekti gamintojų suteikiamų gamyklinių garantijų.

Be to, biodegalai, sumaišyti su dyzelinu, didina galutinę produkto kainą, nes biodegalai yra brangesni, o akcizo lengvatos, jei naudojamas ne didesnis nei privalomas jų kiekis, netaikomos.

„Kodėl valstybė imasi ginti biodegalų gamintojų interesus, kenkdama transporto sektoriuje dirbančioms įmonėms? Įsipareigojimus ES reikia vykdyti, bet kam bėgti pirmiems prieš traukinį. Pagal biodegalų vartojimą ir taip esame tarp pirmaujančių valstybių. Daugelis ES šalių iki šiol nėra nė numačiusios priverstinio biodegalų maišymo. Keičiasi ir Europos Sąjungos politika dėl biodegalų naudojimo - vis daugiau mokslininkų tai vadina klystkeliu. Aplinkosaugos ateitis tikrai nepriklausys biodegalams. Vis plačiau naudojamos įvairios hibridinės technologijos, elektros varikliai, vandenilis, suslėgtos dujos“, - pažymėjo G. Ramaslauskas.

Fizikos dėsnių įstatymai nepakeis

Mažmeniniai degalų pardavėjai nuogąstauja, kad numačius, jog 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną privaloma maišyti su biodegalais, kils iššūkių sandėliuojant tokius degalus, mat ilgiau žemesnėje temperatūroje pastovėjus šiam mišiniui biodyzeliną sudarantis riebiųjų rūgščių metilo esteris (RRME) nusėda.

Bendrovės „Lukoil Baltija“ degalinių tinkle nuo šių metų 98E15 ir 98E25 etanolio ir benzino mišinius turi visiškai pakeisti E33 degalai, kuriuose bioetanolis sudaro 33 procentus. / LŽ archyvo nuotrauka

„Jokios ES direktyvos ar ministerijų iniciatyvos fizikos dėsnių nepakeis. Daugiausia problemų dėl dyzelino kokybės atsiranda pereinamuoju pavasario ir rudens laikotarpiu, o vartotojai dėl prastos degalų kokybės kaltina mus. Lietuvos biodegalų gamintojai tikina, jog naudojant kokybiškus biodegalus minėtų problemų nekiltų. Tačiau kontroliuoti, kokie biologiniai priedai naudojami naftos perdirbimo gamykloje, atsakingoms institucijoms kol kas nesiseka“, - karčių žodžių negailėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Mažmeniniai degalų pardavėjai, šalies transporto įmonės ir vairuotojai iki šiol prisimena atvejį, kai tuometinei „Mažeikių naftos“ bendrovei į dyzeliną primaišius nekokybiško, kaip tuo metu įtarta, iš tiekėjo Estijoje importuoto palmių aliejaus, kilo rimtų problemų daugeliui juo bakus pripildžiusių vairuotojų.

Kad gali labai skirtis biodegalų techniniai parametrai, pažymėjo ir LŽ konsultavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Jonas Matijošius. „Biodyzelino kokybė priklauso nuo to, iš kokių aliejų jis buvo gautas - labai skiriasi jo savybės, pradedant takumu, klampumu, cetaniniu skaičiumi ir šilumingumu. Tai, kad biodegalų kokybė gali skirtis, nereikia stebėtis, juk ir kiekvienai pagamintai dyzelino partijai atliekami kokybės tyrimai“, - sakė pašnekovas.

Mažeikiai praktikos neturi

Lietuvos biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas tikina, kad visus keliamus kokybinius reikalavimus atitinkantį Lietuvoje gaminamą RRME, liaudiškai vadinamą tiesiog rapsų aliejumi, galima maišyti ne tik į pirmos, bet ir antros klasė arktinį dyzeliną. „Šiaurės Europos šalys jį naudoja ir problemų nemato. Mūsų gamintojai eksportuoja biodegalus į Skandinaviją, juos parduodame ir „Orlen Lietuva“ gamyklai. Per metus Lietuvoje pagaminama apie 150 tūkst. tonų biodyzelino ir 20 tūkst. tonų maišymui su benzinu skirto etanolio“, - teigė M. Palijanskas.

Tačiau naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančios „ORLEN Lietuva“ specialistai LŽ teigė, kad bendrovė kol kas neturi praktikos maišyti arktinio dyzelino su RRME, todėl, Vyriausybė pritars Energetikos ministerijos siūlymui, negalėtų objektyviai garantuoti, jog šie degalai atitiks privalomuosius kokybės reikalavimus. Be to, degalai su biologiniais priedais turėtų būti suvartoti kuo greičiau. Jie bus ir brangesni.

„Skubėti nereikėtų, vertėtų atsižvelgti ir į geografinį veiksnį, kitų šalių praktiką. Lietuvos geografinė padėtis yra nelygintina su Vakaruose esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija. Lietuvoje ir labiau į šiaurę, t. y. Latvijoje, Estijoje, arktinis dyzelinas yra privalomas. O antai Lenkijoje arktinis dyzelinis neprivalomas. Be to, nei Latvijoje, nei Estijoje nėra reikalavimo maišyti RRME į degalus žiemą. Kol kas mūsų specialistai gali tik pakartoti tai, kas rašoma europiniuose standartuose, jog RRME maišymas esant žemai temperatūrai nėra pakankamai ištirtas“, - pabrėžė bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovas Mindaugas Linkaitis.

Mažeikių naftos bendrovės atstovo teigimu, tikėtina, jog iki 2020 metų rinkoje bus labiau prieinami technologiškai tobulesni biokomponentai. Juolab kad ir ES svarsto kitas alternatyvas, pavyzdžiui, elektros, biodujų naudojimą ir pan. „Suprantame ES siekį didinti biokuro dalį iki 10 proc. ES šalių transporto sektoriuje iki 2020 metų. Vis dėlto prieš priimant sprendimą RRME maišymas į arktinį dyzeliną žiemą turi būti moksliškai ištirtas ne tik laboratorijose, bet ir praktikoje“, - teigė M. Linkaitis.

Stambiausi Lietuvoje veikiančių degalinių tinklai „Statoil“ ir „Lukoil“ nevienodai vertina Energetikos ministerijos iniciatyvą.

„Mišiniams su didesniu biodegalų kiekiu šiuo metu nematome paklausos ir ekonominės perspektyvos“, - sakė Sigitas Raila. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Manome, kad šiuo metu numatytos biodegalų koncentracijos pakanka, o eksperimentuoti su arktinio dyzelino kokybiniais parametrais nederėtų. Privalomas biodegalų maišymas į arktinį dyzeliną taip pat keltų galutinę produkto kainą, o nuo to kentėtų transporto įmonių konkurencingumas. Lietuva jau dabar pirmauja ES pagal nustatytą privalomą biodegalų kiekį“, - sakė bendrovės „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila.

„Statoil“ jau kurį laiką nebeprekiauja ir bioetanolio bei benzino mišiniu E85. Šio produkto paklausa buvo minimali, todėl prekybos juo atsisakyta.

Šeimos verslas

Kitokios politikos dėl biodegalų laikosi bendrovė „Lukoil Baltija“, kurios degalinių tinkle nuo šių metų 98E15 ir 98E25 etanolio ir benzino mišinius turi visiškai pakeisti E33 degalai, kuriuose bioetanolis sudaro 33 procentus.

„Kaip naftininkas turėčiau būti prieš biodegalus, tačiau kaip Lietuvos patriotas palaikau vietinius žemdirbius ir gamintojus. Kam leisti uždirbti kitiems, jei patys Lietuvoje galime auginti, perdirbti ir vartoti? Geriau nebūna. Kol kiti tiesiog kalba, mūsų bendrovė savo išgalėmis palaiko vietinius gamintojus ir žemdirbius. Lietuvos biodegalų gamintojai gamina tikrai kokybišką produkciją. Patys tik iš Lietuvos gamintojų perkame ir savo degalų bazėse maišome, kad užtikrintume aukščiausią mišinio kokybę“ , - sakė „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius Ivanas Paleičikas.

Įdomiai patriotizmą iliustruoja detalė, jog antrą pagal dydį biodyzelino gamintoją Lietuvoje, Mažeikių rajone įsikūrusią gamyklą „Rapsoila“ valdo Paleičikų šeimai priklausanti bendrovė „Vaizga“.

„Vaizgai“ priklauso ir dalis į benziną maišomo bioetanolio gamyklos „Kurana“, įsikūrusios Pasvalio rajone, akcijų. "Kuranai" nuo praėjusių metų pabaigos vadovauja į generalinio direktoriaus pareigas paskirtas I. Paleičiko žentas Jurgis Polujanskas.

Lietuvos energetikos instituto (LEI) šalies energetikos sektoriaus perspektyvinėje plėtros analizėje skelbiama, kad „Kurana“ – viena iš dviejų stambiausių bioetanolio gamintojų šalyje. Tačiau praėjusį rudenį apie bankrotą paskelbus didžiausiai šalies bioetanolio gamyklai Šilutėje – „MG Baltic“ koncernui priklausančiai „Biofuture“, „Kurana“ tampa stambiausia ir vienintele šio tipo biodegalų gamintoja šalyje.

Tad su Paleičikų šeimos interesais gali būti siejama didžioji dalis biodegalų gamybos Lietuvoje, o šio verslo sėkmė ir perspektyvos Lietuvoje šiuo metu iš esmės priklauso nuo Energetikos ministerijoje atsirandančių projektų sėkmingo kelio Vyriausybės ir Seimo koridoriais.

Didžiausi bioetanolio gamintojai (pajėgumas per metus):

UAB „Kurana“ – 30 tūkst. t per metus

AB „Biofuture“ – 40 tūkst. t per metus (bankrutuojanti)

Didžiausi biodyzelino gamintojai (pajėgumas per metus):

UAB „Mestilla“ (priklauso AB „Linas Agro Group“) – 100 tūkst. t per metus

UAB „Vaizga“ – 30 tūkst. t per metus

Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas, 2014

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"