Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

Biodyzelinas - iš kavos tirščių

 
2008 12 24 0:00

Mokslininkai ir vėl stebina išradimais. Šį kartą jie sugalvojo būdą, kaip iš kavos tirščių pagaminti aukštos kokybės biodyzeliną.

"Environmental News Network" skelbia, kad iš kavos tirščių pagamintas ir parduotas biodyzelinas per metus duotų maždaug 8 mln. JAV dolerių pelno. Manoma, kad kavos tirščius biodyzelino gamintojai galėtų gauti iš kavinių tinklo "Starbucks". Šios kavinės per metus išmeta apie 96 tūkst. tonų kavos tirščių. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš tokio kiekio galima pagaminti 40 tūkt. litrų aukštos kokybės biodyzelino. Tačiau kone didžiausias tokių degalų pranašumas, kad vienas jų litras kainuotų vos 3 amerikinius centus.

Mokslininkai jau dabar sako, kad iš kavos tirščių pagamintas biodyzelinas pasižymėtų puikiomis techninėmis charakteristikomis. Mat, palyginti su kitų rūšių degalais, šie kur kas atsparesni aplinkos poveikiui, o jų saugojimo laikas - kur kas ilgesnis. Be to, ateityje iš kavos tirščių gaminamo biodyzelino atliekos galėtų virsti ekologišku kuru, kuris būtų sėkmingai panaudotas krosnims ir židiniams kūrenti.

Nevados (JAV) universiteto specialistai jau dabar įsitikinę, kad iš kavos tirščių pagamintas biodyzelinas atitiktų visus tradiciniams degalams keliamus reikalavimus.

Pastaruoju metu mokslininkai atranda vis daugiau alternatyvų, kaip iš gamtos išteklių sėkmingai pagaminti degalus. Neseniai Pietų Amerikos atogrąžų miškuose atrastas grybelis, gaminantis beveik gryną biodyzeliną. Mokslininkai mano, kad tai galėtų būti visiškai naujas "žaliosios energijos" šaltinis.

Gliocladium roseum grybelis, aptiktas Patagonijos miškuose augančiose širdžialapėse eukrifijose, natūraliomis sąlygomis gamina angliavandenilius, kurių cheminė sudėtis labai panaši į transporto priemonėse naudojamą dyzeliną. Mokslininkus apstulbino tai, kad grybelis gali augalo celiuliozę ar plaušus tiesiogiai perdirbti į biodegalus.

Montanos valstijos (JAV) profesoriaus Gary Strobelo teigimu, jei šis grybelis būtų naudojamas biodegalų gamyboje, būtų galima praleisti ištisą technologinį ciklą.

"Kai ištyrėme grybelių sudėtį, apstulbome pamatę, kad tai buvo įvairių angliavandenilių ir jų derinių mišinys. Tokio rezultato visiškai nesitikėjome: buvau taip sujaudintas, kad net pašiurpo oda", - tąkart sakė mokslininkas.

Nors specialistai atranda vis daugiau alternatyvų tradiciniams degalams, kol kas apie masinę jų gamybą konkrečios nuomonės nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"