TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Birža vertins vežėjų reputaciją

2014 07 21 6:00
Biržos "Tans.eu Baltic" lipdukas su užrašu TCC ant sunkvežimio reikš jo savininkę, krovinių vežimo kompaniją, esant patikima. LŽ archyvo nuotrauka

Europoje sparčiai populiarėja tarptautinės transporto ir krovinių biržos. Trečius metus mūsų šalyje veikiantis tarptautinės biržų įmonės „Trans.eu“ padalinys Lietuvoje „Trans.eu Baltic“ jau skelbia skaičiuojantis pelną. Sustiprėjusi birža žada stiprinti ir visą krovinių vežimo verslą – pirmiausia didinti jo patikimumą.

Transporto ir krovinių biržos Senajame Žemyne pradėjo kurtis maždaug prieš dešimtmetį. Jos populiarėjo tiesiog žaibiškai. Šiandien tikriausiai jau niekas negalėtų pasakyti, kiek biržų veikia Europos Sąjungoje (ES). Kaip dienraštį LŽ informavo biržos „Trans.eu Baltic“ vadovas Viktoras Adamaitis, nemaža dalis iniciatyvių žmonių biržą sugeba įkurti net „kambaryje, kuriame yra kompiuteris ir interneto ryšys“. Tiesa, šiais laikais daugumoje atvejų turėti tokią biržą reiškia viena – išmesti pinigus į balą.

Subalansuota automobilininkams

Tarptautinės, per kelerius veiklos metus patirtį įgijusios biržos savo klientams gali pasiūlyti tokias duomenų bazes ir tokių paslaugų, kurių nesukursi nei per mėnesį, nei per dieną. Pavyzdžiui, nors Lenkijos įmonės „Trans.eu“ padalinys Lietuvoje dirba trejus metus, iki tol jau šešerius metus mūsų šalies transporto įmonėms ir krovinių siuntėjams buvo leista naudotis šios biržos sistema. Anot V. Adamaičio, tiktai po 9 metų intensyvaus darbo, turėdama gerą užnugarį, puikų darbo organizavimo modelį lenkų valdoma birža pernai mūsų šalyje pagaliau gavo pelno.

Iš papildomų paslaugų paminėtina „Trans.eu Baltic“ klientams teikiama skolų valdymo paslauga. Panašias teikia ir kitos didžiosios Europos transporto ir krovinių biržos. Galbūt dėl to tarptautinėje erdvėje jos jau vadinamos ir biržų sistemomis. Tiesa, iš transporto įmonių tarp tokių biržų klientų tėra tos, kurios veža krovinius automobilių keliais. Tiktai mobilus sausumos kelių transportas gali operatyviai reaguoti į skelbimą nuvežti krovinį, prie kurio negalėtų privažiuoti nei traukinys, nei nuplaukti laivas, nei priskristi lėktuvas.

Lietuvoje informaciją apie krovinius per internetinius portalus šiandien skelbia daug bendrovių. Populiariausi internetiniai portalai – jau minėtas trans.eu, cargo.lt, timocom.lt. Tiesa, dienraščiui LŽ pabendrauti pavyko tik su trans.eu valdytojos, kurios centrinė būstinė veikia kaimyninėje Lenkijoje, padalinio atstovais Lietuvoje. Nors cargo.lt ir buvo pažadėjusi atsakyti į dienraščio klausimus, tačiau atsakymų per sutartą laiką taip ir negavome. Švedams priklausančios biržos sistemos timocom.com centrinis biuras įsikūręs Diuseldorfe (Vokietija). Sėkmingai veikti Lietuvoje, neturint padalinio mūsų šalyje, šiai biržai leidžia modernios informacinės technologijos.

Ketvirtadalis važinėja tušti

Transporto ir krovinių biržos kaip grybai po lietaus pirmiausia dygti pradėjo dėl to, jog, kaip paaiškėjo per Europos tyrimų agentūrą „Eurobarometras“ atliktą tyrimą, net 25 proc. Senojo Žemyno keliais riedančių transporto priemonių, tarkim, į paskirties vietą nuvežę vieną krovinį, vėliau grįžta tuščiomis. Tai reiškia didelius praradimus krovinių vežimo kompanijoms.

Biržos joms pradėjo siūlyti krovinius, kuriuos vežėjai gali paimti pakeliui ar kitu laisvu nuo darbo metu. Tokia paslauga atsirado tiktai smarkiai patobulėjus informacinės technologijoms. Informaciją apie krovinį dabar krovinių vežimo kompanijos gali surasti paprasčiausiai įsijungę internetą savo mobiliajame telefone.

V. Adamaitis: "Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai gerai supranta ir rytiečių, ir vakariečių psichologiją, todėl yra tarytum tiltas tarp Rytų ir Vakarų“. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Timocom.lt portalą valdančios bendrovė „TCTruc&Cargo” kasdien skelbiasi pateikianti Europos vartotojams apie 450 tūkst. krovinių vežimo pasiūlymų. Timocom.com skelbia, kad vien 2013-aisiais, palyginti su metais prieš tai, siūlymų vežti krovinius sistemoje išaugo 7,7 milijono, arba 16,5 proc. – iki 54,5 mln. per metus. Pagrindinis „TCTruc&Cargo” portalas tikina, jog timocom.com sistema šiandien yra didžiausia Senajame Žemyne.

„Trans.eu Baltic“ padalinio Lietuvoje vadovas V. Adamaitis tikina, kad jo atstovaujama sistema veikia ES ir NVS šalyse, ją irgi galima priskirti prie didžiausių Europoje. „Trans.eu“ neturi konkurentų Lenkijoje, kur įsikūręs ir centrinis sistemos biuras. Pasak V. Adamaičio, į Lietuvą lenkai investavo todėl, kad būtent lietuviai vežėjai iš visų ES erdvėje dirbančių transporto sektoriaus įmonių sukuria savo šalyje vieną didžiausų bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. „Svarbu ir tai, kad Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai gerai supranta ir rytiečių, ir vakariečių psichologiją, todėl yra tarytum tiltas tarp Rytų ir Vakarų“, - pastebėjo verslininkas.

Komunikuoja tiesiogiai

Pasak V. Adamaičio, transporto biržos dirba ne vien su krovinių vežimo kompanijomis, bet ir su krovinių siuntėjais. Ypač vertinamos sutartys su didžiausiaisiais gamintojais. Daugelis jų turi savo ekspedijavimo skyrius, tačiau biržos „Trans.eu Baltic“ vadovo teigimu, ekspeditoriams yra ne konkurentės, o pagalbininkės. „Ekspeditoriai ieško savo klientams krovinių. Iš tikrųjų ekspeditoriaus darbas yra labai sunkus, nes ekspeditorius privalo išmanyti labai daug krovinių gabenimo verslo niuansų. Kai ekspeditorius dirba gerai, išmano savo sritį, kiekvienas transportininkas nori su tokiu ekspeditoriumi dirbti. Ekspeditoriai netgi sugeba kartais pasiūlyti daug geresnę krovinių vežimo kainą, nei pats klientas. Nes vežėjas ne visuomet turi transportą toje vietoje, iš kurios reikia paimti krovinį. O ekspeditorius gali užsakovui pasiūlyti arčiau esantį automobilį, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geriausią rezultatą“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Kita vertus, biržos ekspeditoriams dažnai, V. Adamaičio teigimu, gali pasiūlyti dar efektyvesnį sprendimą. „Transporto įmonės, kuriose veikia ekspedijavimo skyriai, mes dažnai pasiūlome dar arčiau esantį krovinį, o krovinių siuntėjams – dar arčiau krovinio esantį transportą. Transporto biržų pasiūlymai taupo ir krovinių vežėjų, ir krovinių siuntėjų pinigus“, - sakė V. Adamaitis.

Bet kodėl tokios įmonės vadinamos „biržomis“? Juk krovinių siuntėjai, gamintojai ar vežėjai per internetą irgi lygiai taip pat sėkmingai gali siūlyti krovinius ir transportą? „Biržos transporto bendruomenę buria į vieną vietą, kur palankiausiomis sąlygomis gali surasti ir vežti skirtą krovinį, ir transportą. Jose galima derėtis. Pavyzdžiui, „Trans.eu“ pirmoji Europoje įvedė vadinamojo komunikatoriaus paslaugą, kai dirbantis sistemoje žmogus atsiliepia tiesioginiame eteryje su sistemos darbuotoju. Pokalbio metu gali būti koreguojamos kainos, daromi visoms pusėms priimtini sprendimai“, - dėstė „Trans.eu Baltic“ vadovas.

Naudotis visomis transporto ir krovinių biržų teikiamomis galimybėmis gali tik tos bendrovės, kurios sutinka mokėti metinį abonentinį mokestį ir gauna prieigą prie internetinių svetainių.

Kad darbas vyktų dar efektyviau, krovinių vežėjai ir krovinių siuntėjai apskritai sujungia duomenų bazes. Tuomet užsakovams, vos paslaugos ieškančioms įmonėms įvedus informaciją savo pačių duomenų bazėse, iškart, realiu laiku matyti, kur ieškoti arčiausiai esančios transporto priemonės, o krovinių vežėjams – arčiausio krovinio.

S. Bisikirska: "Net 83 proc. užblokuotų ir netekusių internetinės prieigos prie trans.eu sistemos skolininkų labai greitai suranda pinigų ir atsiskaito". / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Atrenka patikimiausius

„Trans.eu“ Lietuvos padalinio rinkodaros vadybininkė Sandra Bisikirska atkreipė dėmesį, kad transporto biržos kelia į naują paslaugų kokybės lygį ir visą krovinių vežimo verslą. Nuo liepos 1 dienos sistema ant jos veikloje dalyvaujančių transporto įmonių vilkikų bei sunkvežimių pradėjo kabinti „Trans.eu sertified carrier“ (TCC) lipdukus, kurie liudys, jog lipduką turintis vežėjas yra patikimas.

„Įmonių patikimumą – tiek siunčiančių krovinį, tiek ją vežančių – tikrindavome ir anksčiau. Žiūrėdavome, ar įmonė nėra kam nors skolinga, kas yra jos akcininkai, ką jie veikė prieš tai. Jei kildavo įtarimų, o įmonė yra mūsų sistemos naudotoja, mes ją tiesiog pašalindavome iš mūsų naudotojų sąrašo. Patyrėme, kad net 83 proc. užblokuotų ir netekusių internetinės prieigos prie trans.eu sistemos skolininkų labai greitai suranda pinigų ir atsiskaito“, - dalijosi patirtimi S. Bisikirska.

Jos tvirtinimu, TCC lipdukus gauna tik geriausieji iš geriausiųjų – kurie ilgą laiką neturėjo skolų, o atsiliepimai iš kitų sistemos vartotojų liudija apie nepriekaištingą reputaciją, sugebėjimą užsakymus atlikti tiksliai, laiku, kokybiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"