TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Brangūs degalai dusina, bet nepasmaugia

2011 01 19 0:00
Pigesni kontrabandiniai degalai masina vis daugiau vairuotojų, neišgalinčių ar iš principo nenorinčių pirkti kone kasdien brangstančio legalaus benzino ir dyzelino.
Alinos Ožič nuotrauka

Vairuotojus siutina degalų kainos, bet kelionių nuosavomis mašinomis jie neišsižada. Ne tik dėl įpročių - juk važiuoti viešuoju transportu miestuose ne tik nepatogu, bet dažnai ir brangu. Tai džiugina legalių, o ypač kontrabandinių degalų pardavėjus.

Degalų kainoms įveikiant vis naujus rekordus vairuotojai kasdien su siaubu stebi besikeičiančius skaičius degalinių švieslentėse. Tačiau nors kainos ir didelės, mašinų srautas bent didžiuosiuose krašto miestuose nemažėja. Kaip ir anksčiau, rytą bei vakarą piko valandomis pagrindinės miestų arterijos sunkiai vaduojasi iš transporto spūsčių. Tai rodo, kad brangūs degalai daugeliui vairuotojų sukėlė isteriją, bet nuo poreikio važinėti nuosavomis mašinomis neatbaidė.

Specialistų toks vairuotojų elgesys nestebina. Jie pastebi, kad žmonės mažiau pinigų išleidžia maistui ir pramogoms, atidžiau planuoja keliones ir dažniau pilasi pigesnių kontrabandinių degalų.

Važinės kaip važinėję

Kai prieš keletą metų litras benzino degalinėse peršoko vieno euro (3,45 lito) ribą, dažnas vairuotojas pagalvojo, kaip reikės važinėti, jei kaina šoktels iki 4 litų. Tada nedaugelis tikėjo, kad jau po poros metų litras benzino ne tik perkops 4 litus, bet ir priartės prie puspenkto lito.

Lietuvos vairuotojų sąjungos narys Vigilijus Sadauskas įsitikinęs: kaip ant mielių augančios benzino ir dyzelino kainos neprivers vairuotojų atsisakyti kasdienių kelionių automobiliu. Mat dėl to kaltas ne tik lietuvių įprotis visur ir visada važiuoti mašina, bet ir kitos objektyvios priežastys. "Užtenka pasižiūrėti į transporto srautus Vilniaus mieste piko valandomis ir taps aišku, kad niekas nenori vaikščioti pėsčiomis. Galbūt dalis vairuotojų nenori atsisakyti mašinų iš įpročio, tačiau neabejoju, kad didžiąją dalį žmonių neišlipti iš automobilių skatina gyvenimo sąlygos ir tempas. Jei suaugusieji turi mažų vaikų, kuriuos kas rytą reikia nuvežti į mokymo įstaigas, o patiems skubėti į darbą, jie tikrai kasdienių reikalų netvarkys važiuodami viešuoju transportu, nes tai ne tik nepatogu, bet dažnai ir brangu. Ypač, jei reikia važiuoti persėdant - iš vieno miesto galo į kitą", - LŽ dėstė V.Sadauskas.

Pašnekovo nuomone, net jei degalų kainos pasieks 5 litus už litrą, neverta tikėtis, kad keliuose ir gatvėse gerokai sumažės transporto priemonių. Jo teigimu, kol žmonės išgalės nusipirkti bent minimalų degalų kiekį, tol mašinų į garažus tikrai nestatys. "Galbūt mažiau valgys ir pramogaus, atidžiau planuos keliones ir rinksis trumpesnius maršrutus, pirks daugiau kontrabandinių degalų, bet automobilių neatsisakys. Nes dabartinė viešojo transporto sistema daugeliui nepatogi. Tai tarsi užburtas ratas", - kalbėjo V.Sadauskas.

Prioritetas automobiliui

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis taip pat abejoja, ar iki beveik puspenkto lito šoktelėjusi benzino kaina privers tautiečius atsisakyti kelionių nuosavomis mašinomis ir dažniau pamiklinti kojas tvarkant kasdienius reikalus pėsčiomis. Pašnekovo teigimu, kad taip atsitiktų, degalai turėtų kainuoti bent 4-5 kartus daugiau nei dabar, o vidutinis darbo užmokestis išliktų nepakitęs. "Negaliu tvirtinti, kad brangstant degalams automobilių srautai nemažėja. Gali būti, kad važinėjančiųjų mažiau, tačiau ne tiek, kad būtų galima pastebėti plika akimi. Kita vertus, reikia pripažinti, kad lietuviai visada automobiliams teikė didesnį prioritetą nei, tarkim, Vakarų Europos gyventojai. Todėl, manau, kad net jeigu benzino kaina perkops 5 litus, tai netaps pretekstu atsisakyti kasdienių kelionių mašina", - LŽ sakė R.Rudzkis.

Ekonomikos eksperto nuomone, vairuotojai, kurie dėl brangių degalų neatsisakė automobilių, vienaip ar kitaip turėjo pakeisti savo išlaidų krepšelį - arba gauti papildomų pajamų, arba sumažinti išlaidas maistui, pramogoms, kitiems kasdieniams poreikiams. R.Rudzkis įsitikinęs, kad vairuotojų elgesys tikrai nepasikeis žaibiškai, o jei degalų kainos ir toliau taip sparčiai kils, žmonių požiūris į būtinybę važinėti mašinomis ims nuosekliai evoliucionuoti. "Brangstantys degalai jau dabar dažniau verčia rinktis ekonomiškesnes transporto priemones, atidžiau planuoti keliones, net apsigyventi arčiau miesto centro. Todėl tam tikrų pasikeitimų tikrai vyksta. Bet, kaip jau minėjau, net ir esant rekordinėms degalų kainoms, automobiliai iš gatvių tikrai neišnyks", - pabrėžė R.Rudzkis.

Legalaus benzino saulėlydis?

Degalinių atstovai taip pat tvirtino nepastebintys, kad vairuotojai rečiau užsuka pasipildyti benzino ar dyzelino atsargų. Pasak bendrovės "Statoil Lietuva" Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Giedriaus Bandzevičiaus, pernai ir užpernai degalų pardavimas tinklo degalinėse buvo bemaž vienodas. "Ne, kokių nors esminių įpročių pokyčių kol kas nepastebime. Tačiau jeigu pasaulinės naftos kainos ir toliau taip sparčiai augs, tai gali šiek tiek pakoreguoti ir vairuotojų įpročius - jie galbūt pilsis degalų dažniau, bet mažesnį kiekį. Kodėl sparčiai brangstant degalams žmonės neišsižada automobilių? Ko gero todėl, kad nuosavomis mašinomis keliauti patogiau, be to, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išplėtota kaip Vakarų Europoje", - svarstė G.Bandzevičius.

Savo ruožtu Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys paneigia degalų pardavėjų tvirtinimus apie nemažėjančią paklausą. Mat skaičiai rodo, kad legalaus benzino sunaudojimas Lietuvoje per kelerius pastaruosius metus gerokai krito. 2008 metais šių degalų buvo realizuota beveik 428 mln. tonų, 2009 metais - 373 mln. tonų, o pernai - tik 283 mln. tonų. Tiesa, augo dyzelino suvartojimas - užpernai jo realizuota 695 mln. tonų, o pernai - 810 mln. tonų.

Finansų ministerijos specialistai LŽ teigė, jog viena priežasčių, dėl ko mažėjo benzino pardavimas, ta, kad populiarėjo lengvieji automobiliai su dyzeliniais varikliais. Tuo metu išaugusią dyzelino paklausą jie siejo su augančiomis eksporto apimtimis ir didėjančiais krovinių gabenimo mastais.

Vairuotojų paguoda - kontrabanda

Lietuvos vairuotojų sąjungos narys V.Sadauskas nesutinka su teiginiais, esą benzino suvartojimas mažėjo dėl populiarėjančių dyzelinių automobilių. Jo nuomone, mažesni legalaus benzino pardavimo skaičiai rodo, kad toliau didėja kontrabandinių degalų pardavimas. "Jei oficialūs duomenys skelbia, jog pastaruoju metu benzino paklausa mažėjo, o važinėjančiųjų gatvėse skaičius beveik nepakito, tai rodo tik vieną - vis daugiau vairuotojų renkasi kontrabandinius degalus, nes jie gerokai pigesni, be to, jų nesunku įsigyti. Pažiūrėkite, kas dedasi gyvenvietėse, kurios ribojasi su Kaliningrado sritimi. Ten turbūt apskritai niekas nesipila legalaus lietuviško benzino. Įsigyti pigesnių rusiškų ar baltarusiškų degalų nesudėtinga ir tiems, kurie gyvena tolėliau nuo pasienio. Internetas lūžta nuo skelbimų, siūlančių pirkti benziną ar dyzeliną kone visuose miestuose", - kalbėjo V.Sadauskas.

Tai, kad netoli Kaliningrado srities sienos klesti prekyba rusiškais degalais, iš dalies parodo ir benzino bei dyzelino kainos Marijampolės degalinėse. Čia litras degalų kainuoja maždaug 20 centų pigiau nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. "Viskas paprasta - pasienio zonoje esančios degalinės neišgali konkuruoti su kontrabandiniais degalais, todėl ir kainos čia vienos mažiausių Lietuvoje", - pridūrė V.Sadauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"