TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Chaosas gatvėse tęsiasi visą rugsėjį

2014 09 02 6:00
Rugsėjį didmiesčių gatvės piko metu dažnai neaprėpia išaugusio transporto priemonių srauto. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo rugsėjo pirmosios didžiųjų miestų gatvėse ne tik padaugėjo autobusų ir troleibusų, keleivius vežančių pagal naujus žiemos sezono tvarkaraščius, bet ir automobilių tradiciškai pagausėjo.

Mašinų ketvirtadaliu daugiau

Rugsėjį į mokslo įstaigas skubantys moksleiviai ir studentai smarkiai apkrauna viešąjį transportą, o autobusai ir troleibusai pirmomis naujo sezono savaitėmis dėl spūsčių dažniau nukrypsta nuo grafikų, kol eismas sureguliuojamas.

Ypač aktualu išaugę transporto srautai Vilniuje ir Kaune - eismo planuotojai, lygindami eismą su rugpjūčiu, nurodo, kad vairuotojų gatvėse nuo rudens pagausėja ketvirtadaliu ar net kiek daugiau. O viešojo transporto keleivių srautai Vilniuje, lyginant rugsėjį ir liepą, išauga 40 proc., todėl troleibusų darbo dienomis padaugėjo iki 188 (vasarą buvo 145), autobusų – 337 (vasarą buvo 285).

Už viešąjį transportą atsakingi didžiųjų miestų savivaldybių specialistai ragina nepamiršti, kad nauji žiemos sezono tvarkaraščiai rengiami preliminariai numatant ir spūsčių įtaką viešojo transporto darbui. Vis dėlto rugsėjo pirmomis savaitėmis gausu naujų vairuotojų, daugiausia iš kitų miestų atvykusių pirmakursių studentų, kurie nepratę prie didmiesčių eismo ypatybių. Todėl natūralu, kad neišvengiamai didėja ir spūstys, ir viešojo eismo netikslumų skaičius, ir eismo įvykių rizika.

Moksleiviai žioplinėja

Situacija Lietuvos didmiesčiuose turėtų stabilizuotis jau mėnesio pabaigoje, kai specialistai išanalizuos naujus eismo dalyvių įpročius ir pagal juos pakoreguos viešojo transporto darbą.

„Prasidedant mokslo metams prašau, kad visi eismo dalyviai, tiek vairuotojai, tiek pėstieji, būti pakantesni vieni kitiems, saugotų vieni kitus kelyje ir patys būti atsargesni. Tegul susitikimų su draugais džiaugsmo neužtemdo nelaimingi atsitikimai", – linkėjo Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius.

Jo teigimu, ypač daug dėmesio dabar reikėtų kreipti į vaikų elgesį gatvėje. Neretas jų rugsėjo pradžioje dar nespėja persiorientuoti iš atostogų metu kurortuose ar užmiestyje turėtos nerūpestingos laisvės į moksleivių pareigas ir intensyvaus eismo sąlygas mieste. Todėl suaugusiųjų prievolė - prižiūrėti vaikus ir atidžiai stebėti jų elgesį gatvėje - šiuo metu itin aktuali.

Įrengė modernią perėją

Vilnius rugsėjį, pabrėžiant su mokslo metais grįžtančias vaikų saugumo gatvėse problemas, pasitiko su Šeškinės mikrorajone, šalia Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos, įrengta pėsčiųjų perėja, kuri tituluojama kaip moderniausia Lietuvoje. Čia, pasak savivaldybės atstovų, pritaikytos iki šiol nenaudotos saugumo technologijos, kurios įspės vairuotojus apie artėjančius prie perėjos pėsčiuosius bei dviratininkus.

„Norėdami priminti vairuotojams važiuoti dėmesingai, ypač ties mokyklomis, prie jų esančias 99 pėsčiųjų perėjas pažymėjome ženklu „Apsaugok mane“. Iš viso Vilniuje šiuo ženklu jau paženklintos 241 perėja, tai yra beveik 700 trikampių“, - pabrėžė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Tiesa, saugiausios perėjos atidarymas prasidėjo kuriozu. Prieš oficialų jos pristatymą neatsargus miniveno vairuotojas nuvertė vieną iš perėjos ženklų. Manevruodamas atbuline eiga, jis nepastebėjo naujoje vietoje išdygusios saugumo salelės ir užvažiavo ant jos.

Netruko atsirasti ir kritikų, kad perėjoje sumontuotų saugos elementų išdėstymas labiau tiktų šalims, kuriose eismas vyksta kaire kelio puse. Mat tamsoje šviečiantys žibintai koncentruoja šviesos srautą prieš perėją, o ne už jos, taip galbūt pablogindami matomumą vairuotojams.

Rudenį daugiau šypsosis

Tuo tarpu Klaipėda prieš naujuosius mokslo metus prisidėjo prie nacionalinės saugaus eismo iniciatyvos „Nulis pykčio“. Įvairiose uostamiesčio gatvėse išdygo stendai „Įsijunk šypseną“. Kaip teigia akcijos organizatoriai, neigiamos emocijos kelyje lemia vairuotojų elgesį ir didina avaringumą.

„Vairuojant automobilį pyktis, kaip bet kuris kitas dėmesio nukreipimas, gali tapti pražūtingas. Tikiu, jog ši akcija ne tik paskatins vairuotojus apmąstyti savo vairavimo kultūrą, bet ir padarys miestą saugesnį. Klaipėdiečiai dar kartą gali įrodyti, kad Klaipėda – kultūringų ir laimingų žmonių miestas“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto Nacionalinio vairuotojų tyrimo rezultatai parodė, kad Klaipėdos miesto gyventojai pyktį, susierzinimą, išgąstį ir stresą keliuose patiria dažniau nei kitų regionų vairuotojai. Nuolat neigiamų emocijų išgyvena kas antras (49 proc.) klaipėdietis ir kas trečias (35 proc.) kitų regionų gyventojas.

Vairuotojų tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog vairuotojų pyktį Klaipėdos regiono gyventojai aiškiausiai atpažįsta iš rodomų nepadorių gestų (58 proc.), lenkimo kelkraščiu (52 proc.) ir įkyraus signalizavimo (41 proc.). Be to, klaipėdiečiai nepadorius gestus ir lenkimą kelkraščiu kaip pyktį priima dažniau nei vidutinis šalies vairuotojas.

Klaipėdiečiai taip pat labiau nei Lietuvos vidurkis (79 proc.) sieja neigiamas emocijas su eismo saugumu: net 91 proc. Klaipėdos gyventojų pripažino jų tiesioginį ryšį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"