TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Chuliganų skolų nuolaida nesumažino

2012 04 04 8:05

Kelių "erelius" mėginta sutramdyti gerokai padidinus baudas, bet  vėliau, valstybės skolininkų sąrašui vis ilgėjant, pritaikytos didelės nuolaidos. Naujovė gana brangi, bet jos efektyvumo niekas neskaičiuoja.

Praėjusių metų pradžioje buvo įvesta gana rizikinga nuolaida - nepiktybiniams KET pažeidėjams suteikta galimybė su valstybe atsiskaityti pigiau, jei mokėjimas neuždelsiamas. Pirmą kartą padarę nesunkų pažeidimą ir neprieštaraujantys pareigūnų sprendimui vairuotojai nuo 2011 metų pradžios gali susimokėti pusę skirtos baudos, jei spėja tai padaryti per 10 dienų nuo jos paskyrimo.

Netaikoma, kam labiausiai reiktų

50 proc. nuolaida - gana solidi, ypač kalbant apie prievoles valdžiai, todėl jos iniciatoriai turėjo būti tikri, kad toks sprendimas pasitvirtins, ir praėjus metams atidžiai išanalizuoti, ar pritaikius nuolaidą išties sumažėjo delsiančiųjų susimokėti baudas. Tačiau nei policija, nei valdininkai to nežino ir nė neketina skaičiuoti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius patvirtino, kad nėra išanalizuota, ar galimybė per trumpą laiką susimokėti mažesnę baudą iš tiesų skatina vairuotojus nelikti skolingus valstybei. Taip pat jis pastebėjo, kad lengvata realiai gali pasinaudoti tik labai retai į pareigūnų akiratį patenkantys žmonės, o užkietėjusiems kelių chuliganams jokių nuolaidų nėra. Taigi didesnės baudos išvengia tik pareigingi piliečiai, o iki ausų valstybei prasiskolinę pažeidėjai gali tik pasvajoti apie nuolaidą, įvestą būtent tam, kad tokių skolininkų sumažėtų. "Dešimties dienų nuolaida skiriama tik "švelniems" pažeidėjams, užkietėjusiems lakstūnams ji netaikoma", - sakė G.Aliksandravičius. Anot jo, lengvata negali pasinaudoti asmenys, turintys galiojančių nuobaudų arba padarę pažeidimą, už kurį numatyta ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar automobilio konfiskavimas. "Tarkime, jei neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį, apie jokias nuolaidas negali būti nė kalbos", - aiškino pašnekovas.

"Pralakstė" milijonus

G.Aliksandravičius patvirtino, kad yra ir labai giliai į skolas įklimpusių vairuotojų. Pareigūno žiniomis, daugybė žmonių prikaupę po keliolika tūkstančių litų skolų, o keletas už "pasiskraidymus" turi sumokėti ir dešimtis tūkstančių litų, bet išvengti mokėjimo jiems nepavyks. "Skola ne rona, neužgis, ypač skola valstybei. Man gaila tų žmonių, jų naivumo. Dalis atidirbinėja viešuosius darbus, kiti apskritai bijo dirbti, nes žino, kad antstoliai nuskaičiuos dalį algos", - tvirtino pašnekovas. Jis pripažino, kad skolas vilkinantys kelių "ereliai" tik apsunkina sau gyvenimą, nes antstoliai nusitaiko ne tik į jų algas, bet ir į kitokį turtą, o laikui bėgant skola tik didėja.

Pasak G.Aliksandravičiaus, iš vairuotojų, gavusių 10 dienų galiojančią lengvatą, beveik niekas nevirsta ilgalaikiais skolininkais. Dauguma pažeidėjų atsiskaito kaip galima greičiau, o likusi dalis per dar 40 dienų susimoka perskaičiuotą baudą be nuolaidos. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai baudų už KET pažeidimus pavidalu į biudžetą įplaukė beveik 47,33 mln. litų. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais. 2009-aisiais pažeidėjai sumokėjo daugiau nei 55,02 mln. litų, o 2010 metais - beveik 53,19 mln. litų. Per trejus metus sumažėjo ir užfiksuotų KET pažeidimų, bet jų skaičius traukėsi ne taip sparčiai. Pernai už įvairius pažeidimus pareigūnai išrašė 334 677 nuobaudas, pernai buvo nustatyta 407 017 KET pažeidimų, o 2009-aisiais jų nustatyta 448 990. Tai reiškia, kad 2009 metais vienas pažeidėjas valstybei vidutiniškai sumokėjo 123 litus, 2010-aisiais - 131 litą, o 2011-aisiais - 142 litus.

Baudos pagal planą

Nuolaidos reikalingumo nerodo ir skaičiai - vienam pažeidėjui vidutiniškai tenkanti sumokėta suma kasmet nuosekliai auga ir tai labiau panašu į nedidelio pagerėjimo po giliojo sunkmečio pasekmę, nes 2009-aisiais net ir nenorėdami užsikrauti skolos daugybė žmonių taupė kiekvieną litą. Dar viena vidutinės sumos augimo priežastis gali būti gandais apaugęs baudų planas. G.Aliksandravičius griežtai paneigė jo egzistavimą, tačiau Finansų ministerijos (FM) atstovas Giedrius Šniukas patvirtino, kad valstybės biudžeto plane yra numatoma preliminari suma, kiek planuojama gauti lėšų iš baudų ir konfiskacijos, įskaitant ir KET pažeidimus. Ši suma planuojama atsižvelgiant į ankstesnių metų praktiką ir kitus objektyvius kriterijus, ir nors ji nėra privaloma, pareigūnai žvelgia į ją lyg į iškeltą kartelę.

Skaičiuoja pinigus, o ne skolininkus

Bet kaip tiksliai kinta skolininkų skaičius ir proporcijos, neaišku. VMI atstovas Darius Buta tvirtino, kad mokesčių rinkėjai neturi jokios bendros duomenų bazės, kurioje būtų sužymėta, kas ir kiek turėtų sumokėti valstybei už KET nusižengimus. Jis aiškino, kad mokėjimus tikrina ir registruoja policijos pareigūnai, periodiškai siuntinėdami užklausas, ar tam tikri asmenys jau susimokėjo, o VMI atlieka tik bendros kasos vaidmenį. Pašnekovas tvirtino nežinantis, ir kokiais tikslais vėliau panaudojami surinkti pinigai. Anksčiau pažeidėjui sumokėjus baudą į VMI sąskaitą pinigai būdavo paskirstomi pagal savivaldybes, kur nuobauda buvo paskirta. Tačiau nuo šių metų pradžios tvarka pasikeitė - dabar visi surinkti pinigai atitenka į FM rankas ir ši juos paskirsto.

Pasak G.Šniuko, už administracinius teisės pažeidimus gautos lėšos nuo šių metų pervedamos į tą biudžetą, iš kurio išlaikomos institucijos ar įstaigos pareigūnas skyrė baudą. Tai reiškia, kad jei baudą skyrė policininkas, pinigai bus pervesti į valstybės biudžetą, o jei įgaliotas savivaldybės pareigūnas, jie atiteks atitinkamai savivaldybei ir bus paskirstyti šalies ar regiono biudžeto programoms finansuoti.

Pareigūnai dalies negauna

Vienintelė išimtis - valstybiniuose keliuose stovintys radarai. Tik pagal jų padarytas nuotraukas surinktos lėšos grįžta vairuotojams - dalis pinigų skiriama radarų priežiūrai, likusi dalis po lygiai paskirstoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomoms saugaus eismo programoms, Policijos departamentui apdoroti gaunamai informacijai ir organizacinėms bei eksploatacinėms išlaidoms padengti.

G.Aliksandravičius apgailestavo, kad nė kiek iš surinktų baudų neatitenka jas skyrusiems pareigūnams. Jis neslėpė, kad mėginta vėl taikyti Nepriklausomybės aušroje galiojusią taisyklę - policijos įstaigai grąžinti 5 proc. sumos nuo baudų, paskirtų už sunkius pažeidimus, tačiau pareigūnams buvo paaiškinta, kad tai nebūtų teisinga. Todėl geriausi darbuotojai apdovanojami tik padėkomis, o ne piniginėmis premijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"