TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Degalų pardavėjai kainas nustato ir iš oro

2013 07 24 6:00
Vakar Vilniaus degalinėse degalų kainos buvo maždaug 5-8 proc. didesnės nei mėnesio pradžioje. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Neverta vargintis vairuotojams, besistengiantiems įžvelgti kokių nors dėsnių Lietuvoje veikiančių degalinių kainodaroje, joje - visiškas chaosas. Tokia išvada peršasi išklausius pasakojimą vienos degalinės darbuotojo, dalyvaujančio nustatant degalų kainas.

Pastaruoju metu vairuotojai yra visai išmušti iš vėžių: visiškai nesuprantama degalinių tinklų taikoma kainodara. Benzino, dyzelino, kiek rečiau – automobilinių dujų kainų skirtumai nepasiduoda jokiai logikai. Pavyzdžiui, skirtinguose miestuose tame pačiame degalinių tinkle litro degalų kaina tuo pačiu metu gali skirtis net iki keliasdešimt centų.

Šią vasarą nemažai vairuotojų pastebėjo, jog ilgą laiką benzinas ir dyzelinas pigiausiai kainavo Vilniuje. Tačiau artėjant prie pajūrio kainos kyla privažiavus kiekvieną naują miestelį. Vairuotojai šį paradoksą dar gali paaiškinti. Esą poilsiauti į Palangą ar Šventąją, kur mažiausiai kelias vasaros savaites degalai buvo pardavinėjami brangiausiai, važiuoja pinigingi žmonės, tad kodėl degalinėms nepatuštinus jų kišenių? Be to, ilsintis neva ne taip kruopščiai ir pinigai skaičiuojami. O ir baigęs poilsiauti su tuščiu baku juk namo negrįši, tad ir esi priverstas pirkti tai, ką siūlo.

Mažeikiuose – brangiau nei sostinėje

Tačiau dar didesnių paradoksų vilnietis Gediminas išvydo nuvykęs į naftininkų miestu vadinamus Mažeikius. „Buvau užsukęs į šį miestą birželio viduryje. Tikėjausi, kad Mažeikiuose, kur veikia didžiausia Baltijos šalyse naftos produktų perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, degalai bus pigiausi visoje Lietuvoje. Juk gamykla – pašonėje, gabenti benzino ar dyzelino niekur nereikia. Todėl įsivaizduokite, koks buvo mano nustebimas, kai pamačiau, jog litras degalų naftininkų mieste kainavo 15-20 centų brangiau nei Vilniuje“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Neįtikėtini kainų šuoliai glumina ne tik paprastus vairuotojus. LŽ žurnalisto pastebėjimu, šią vasarą sostinėje benzino ir dyzelino kainos dugną buvo pasiekusios birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Liepos 1 dieną litrą A95 benzino „Neste Lietuva“ Vilniaus degalinėse galėjai įsipilti pigiausiai - už 4,39 lito, dyzelino – už 4,33 lito.

Tuomet net „Swedbank“ vyriausiasis finansų analitikas Nerijus Mačiulis LŽ tikino, jog kainos turėtų nekilti iki metų pabaigos. Jo tvirtinimu, prielaidas degalams atpigti sudarė iki 100 JAV dolerių už barelį (345 litų) kritusi naftos kaina. „Nafta pinga dėl to, kad jos poreikis pasaulyje beveik neauga. Viena didžiausių planetos rinkų – euro zonos šalys - vis dar neišsikapsto iš recesijos, lėčiau auga ir trečiųjų pasaulio šalių rinkos. Maža to, per pastaruosius kelerius metus labai išaugo naftos gavybos pajėgumas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kituose regionuose. Vis dar yra neišnaudoto gamybinio pajėgumo Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančiose šalyse, iki minimumo sumažėjo rizika, jog kurioje nors naftos turtingoje valstybėje kils karinis konfliktas“, - tada kalbėjo ekonomistas.

Tačiau vakar, praėjus vos daugiau nei pusei mėnesio, tose pačiose „Neste Lietuva“ degalinėse už litrą A95 benzino pardavėjai jau prašė 4,71 lito, už dyzelino – 4,46 lito.

Apie kainodarą – puse lūpų

Degalinių tinklai savo pačių kainodaros subtilumus laiko paslaptyje. Atsisako įmonių kainodarą komentuoti ir didiesiems degalinių tinklams atstovaujanti Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. Vakar iš degalinių tinklų atstovų paslapties šydą truputį ryžosi praskleisti tiktai suomių kapitalo degalinių tinklo „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.

„Nuo labai daug faktorių priklauso, kokią rinkodarą savo degalinių tinklams taiko įmonės. Tačiau vairuotojai, matyt, jau pastebėjo, kad „Neste Lietuva“ rinkoje stengiasi laikyti mažiausias kainas. Klausiate, ar gali skyriai nustatyti degalų kainas tose vietovėse, kuriose jie veikia? Tikrai ne. Pas mus nėra net tokių skyrių. Todėl kainas nustatome centralizuotai, mūsų centriniame biure. Kiekviename mieste mūsų nustatoma mažmeninė degalų kaina priklauso nuo labai daug faktorių. Tačiau, kaip minėjau, tikrai nesame kainų lyderiai, ir dėl to mums labai svarbu, kas darosi rinkoje, mes sekame rinką, ir tai darome bene aktyviausiai“, - tvirtino verslininkas.

Kas slepiasi už devynių užraktų?

Dienraščiui LŽ didžiausias kainodaros paslaptis sutikęs atskleisti degalinės darbuotojas, pavadinkime jį Algiu (tikroji pavardė ir vardas redakcijai žinomi – aut.), dienraščiui LŽ sakė, kad degalinių tinklai benzino, dyzelino ir automobilinių dujų kainas iš tikrųjų leidžia nustatyti vos ne kiekvienai degalinei. „Tai primena verdančią košę, kurios bendroje masėje neaišku, kas ir kaip darosi, ir kokių nors dėsnių čia įžvelgti neįmanoma, - pažymėjo degalinės darbuotojas, kuris tikino gerai išmanantis degalinių tinklų kainodarą. - Kiekviena degalinė veikia zonoje, kuri kitaip dar vadinama „mikromarketu“. Jį galima apibūdinti kaip tam tikrą plotą, kuriame veikia kelios konkurentų degalinės. Ir kiekviena jų atidžiai stebi, ką su kainomis daro konkurentai. Tiesa, iš pat ryto degalų kaina nustatoma atsižvelgiant į tai, koks yra „Platts“ indeksas, kuris geriausiai nusako degalų savikainą. Jei ji yra pakilusi, tuomet visame tinkle arba didžiojoje dalyje jo degalinių, pridedama tinklo nustatyta marža. Šitaip elgiamasi tik tuose „mikromarketuose“, kuriuose nevyksta kainų karas." LŽ pašnekovas pasakojo, kad vėliau per dieną mažmeninė benzino ir dyzelino kaina gali keistis kelis kartus, kitaip sakant, tuose „mikromarketuose“ vyksta žaidimas“.

„Mes dirbame degalinėse. Apsidairome, kartais – ir su žiūronais, kas dedasi pas artimiausius mūsų „mikromarketo“ konkurentus, gautą informaciją perduodame vadovams. Būna, kad pervažiuojame per miestą ir palyginame konkurentų kainas. Dažnai siūlome, kokia kaina turėtų būti. Į mūsų pasiūlymus paprastai atsižvelgiama“, - kalbėjo Algis.

Pasak jo, jei „mikromarkete“ prasideda vadinamasis kainų karas, jis gali trukti kelias savaites. „Po kurio laiko vis tiek viskas aprimsta, nes karas niekam nėra naudingas“, - tvirtino LŽ pašnekovas.

Jis prašė pažymėti, kad dėl kainos degalinių "eiliniai" tariasi tiktai su savo vietos vadovais. „Nėra taip, kad skambintume konkurentams ir sakytume – nagi, visi drauge pakelkime ar nuleiskime kainas. Šitaip elgdamiesi pažeistume Konkurencijos įstatymą, už tai gresia didelės baudos. Vyresnybę apie pasikeitusias konkurentų kainas informuojame SMS žinutėmis, elektroniniu paštu“, - atskleidė Algis.

Jis atkreipė dėmesį, kad visos Lietuvos mastu degalus yra linkę branginti trys degalinių tinklai, o piginti – du, „kurių dauguma degalinių yra automatinės“. LŽ pašnekovas tinklų pavadinimų nevardijo, bet sakė, jog lietuviško kapitalo įmonės esą visuotinai didinant ar mažinant kainas nedalyvauja. „Jos per daug mažos, kad galėtų varžytis kaip lygios su užsienio kapitalo degalinių tinklais“, - patyrimu dalijosi Algis.

Benzino A95 vidutinės kainos dinamika 2013 m. (Lt/l)

2013 01 12 4,73

2013 03 07 4,74

2013 04 30 4,81

2013 06 23 4,58

2013 07 22 4,70

Šaltinis: Degalukainos.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"