TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Degalų rinkoje - kainų paradoksai

2013 05 22 8:00
Pastaraisiais mėnesiais degalų kainos šalies degalinėse nemažėjo tiek, kiek jos smuko didmeninėje prekyboje. Romo Jurgaičio nuotrauka

Baltijos šalyse karštligiškai ieškoma atsakymo, dėl kokių priežasčių pavasarį krintant didmeninėms degalų kainoms mažmeninės prekybos bendrovės jas degalinėse mažina labai nenoriai.

Mįslę stengiasi įminti ir Lietuvos vairuotojai. Jų neįtikina jau šablonu tapęs aiškinimas, neva degalinių tinklai iš anksto sukaupia brangesnių degalų atsargas, todėl kainos nemažinamos net tuomet, kai didmeninės degalų kainos rinkoje jau smarkiai kritusios. Degalinių tinklai išparduoda brangiai įsigytą benziną ar dyzeliną, kad nepatirtų nuostolių.

Šiais metais vairuotojus bandoma įtikinti, kad degalinių tinklus apgavo pavasaris - jis buvo kur kas ilgesnis ir šaltesnis, nei planuota, todėl vairuotojai ilgai nepirko tokio degalų kiekio, kokį iš anksto užsakė pardavėjai. Dėl to balandį, kai Mažeikiuose įsikūrusi didmeninės prekybos bendrovė "Orlen Lietuva" pradėjo staigiai mažinti kainas, degalinės esą vis dar išpardavinėjo, o kai kurios ir iki šiol tebeparduoda brangesnių degalų atsargas.

Vienos žemyn, kitos - aukštyn

Portalo degalukainos.lt duomenimis, gana įspūdingas atotrūkis tarp mažmeninių ir didmeninių degalų kainų susidarė vos per mėnesį. Portalas skelbia, jog kovo 3 dieną "Orlen Lietuva" degalinių tinklams benziną A95 pardavinėjo vidutiniškai po 4,53 lito už litrą, o mažmeninėje prekyboje litras jo buvo parduodamas vidutine 4,74 lito kaina. Vidutinis litro tarifo skirtumas buvo 0,21 lito.

Maždaug po pusantro mėnesio, balandžio 24-ąją, kaip tvirtina degalukainos.lt, mažmeninės prekybos degalais tinklai A95 benziną vairuotojams pardavė vidutine 4,82 lito už litrą kaina, nors "Orlen Lietuvos" minėtos rūšies degalai buvo atpigę iki vidutiniškai 4,27 lito už litrą. Vidutinis litro kainų skirtumas tuomet buvo šoktelėjęs daugiau nei dvigubai - iki 0,55 lito.

Anot portalo degalukainos.lt, panašus vidutinio kainų skirtumo didėjimas buvo užfiksuotas ir dyzelino rinkoje. Kovo 3-iąją jis vidutiniškai sudarė 0,36 lito už litrą, o balandžio 24 dieną - 0,67 lito.

Portalas fiksavo, jog pirmadienį, gegužės 20-ąją, Lietuvos degalinės A95 markės benziną pardavė vidutine 4,66 lito už litrą, o dyzeliną - 4,41 lito už litrą kaina. Tačiau tos dienos skirtumo tarp vidutinės mažmeninės ir vidutinės didmeninės degalų kainos sužinoti kol kas neįmanoma, nes "Orlen Lietuva" savo tarifus skelbia vėliau. Vis dėlto beveik nėra abejonių, kad skirtumas bus dar didesnis nei balandį.

Vairuotojai nebetiki degalinių tinklų aiškinimais apie brangesnes atsargas, nes pigesnių atsargų degalinės beveik niekuomet neturi. Ir kai "Orlen Lietuva" kelia didmenines degalų kainas, dažnai užtenka vos pusės paros, kad benziną ir dyzeliną pabrangintų ir mažmeninės prekybos tinklai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/L.Vosylius: "Kažkas benziną vis dėlto tiekia į rinką. Tuomet kyla klausimas - kas? Atsakymo kol kas neturime."

Latviai kaltina taupias mašinas

Kiek originalesnis būdas pateisinti didėjančiam atotrūkiui tarp mažmeninių ir didmeninių degalų tarifų pasirinktas Latvijoje. Esą vietos mažmenininkai priversti taikyti didesnes benzino ir dyzelino kainas dėl to, jog labai sumenko šių degalų apyvarta. O ji sumenko neva dėl to, kad Latvijos gyventojai kuo toliau, tuo dažniau renkasi naujesnius automobilius su taupesniais varikliais. Tariamai norėdamos išlaikyti ankstesnį pelną kaimynės šalies degalinės nemažina kainų paskui didmenininkus.

Vis dėlto toks paaiškinimas neįtikina net mūsų degalų pardavėjų. "Latvijos automobilių parkas yra jaunesnis nei Lietuvos, galbūt ten taupesni automobiliai ir daro įtaką degalų pardavimui. Tačiau šis poveikis turėtų būti labai nedidelis", - kalbėdamas su LŽ žurnalistu dėstė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPĮA) prezidentas Lukas Vosylius.

Anot jo, jei kas tokį dalyką pasakytų apie pardavimą Lietuvoje, tai būtų visiška neteisybė. "Pardavimas tikrai yra susitraukęs tragiškai, tačiau ne dėl to, kad mūsų šalies keliais būtų pradėję važinėti daug taupesnių nei ankstesniais laikais mašinų. Šalies automobilių parkas tikrai netapo tiek taupesnis, kad nors truputį sumažintų prekybą naftos produktais", - sakė LŽ pašnekovas.

Jam pritarė ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas: "Net tuo atveju, jei pastaruoju metu mūsų šalyje nuperkama vis daugiau palyginti naujesnių automobilių, penkių, septynerių ar dešimties metų mašinų technologijos nėra tokios šiuolaikiškos, kad nors mažiausiai turėtų įtakos naftos produktų pardavimui."

Spėlioja, kas aprūpina rinką

L.Vosylius atkreipė dėmesį, kad labiausiai mūsų šalyje smunka benzino ir dujų pardavimas. "Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, pas mus vyksta procesas, kurį galime vadinti "dyzelizacija". Lietuvoje vis daugiau parduodama dyzelinu varomų naudotų automobilių. Kalbama ir apie padidėjusią dyzelinių degalų kontrabandą iš Baltarusijos. Tačiau, paradoksas, labiausiai smunka benzino ir dujų pardavimas", - kalbėjo LNPĮA vadovas.

Pasak jo, lengviausia paaiškinti krintančią dujų paklausą. "Lietuvos dujų įrangos montuotojų asociacija tikina, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo klientų, diegiančių į savo automobilius dujų įrangą. Galbūt taip yra dėl to, jog dalis anksčiau dujas naudojusių mašinų savininkų perėjo prie dyzelinių automobilių, kiti, neatmetama, vietoj automobilinių dujų, kurioms taikomas akcizo mokestis, pradėjo pirkti pigesnes buitines dujas", - svarstė LŽ pašnekovas.

L.Vosylius sakė, jog "dyzelino atveju galima daryti prielaidą, kad jo parduodama mažiau dėl suaktyvėjusios kontrabandos iš užsienio", o aiškinant smunkantį benzino pardavimą nelegalaus importo korta neveikia. "Benzinas tikrai nėra masiškai gabenamas iš Baltarusijos ar Rusijos. Jo atsiveža nebent lengvųjų automobilių vairuotojai mašinų bakuose. Bet tas kiekis toks mažas, kad jokios įtakos pardavimui negali turėti. Tuomet iš kur pas mus atsirado masinė jo pasiūla? Juolab kad gatvėse automobilių su benzininiais varikliais tikrai nesumažėjo. Dėl to kyla daug klausimų ir mums, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kažkas benziną vis dėlto tiekia į rinką. Tuomet kyla klausimas - kas? Atsakymo kol kas neturime", - prisipažino LNPĮA prezidentas.

Kita vertus, jis nelinkęs sutikti su tuo, jog Lietuvoje veikiančios mažmeninės prekybos įmonės dideles degalų kainas šį pavasarį ilgai laikė ir galbūt tebelaiko todėl, kad neprarastų pelno dėl smukusio pardavimo. Benzino ir dyzelino kainų didiesiems šalies degalų mažmenininkams atstovaujančios asociacijos prezidentas nekomentuoja, pasak jo, tai šio verslo įmonių reikalas.

Degalų prekybos pokyčiai

Degalai Parduota 2011 m. (tūkst. t) Parduota 2012 m. (tūkst. t) Pokytis (proc.)

Benzinas 341 724 307 526 -10

Dyzelinas 988 847 1 079 862 9,2

Dujos (t.) 111 407 106 504 -4,4

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"