TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dėl padangos – smurtas prieš vaiką

2014 10 15 6:00
Pasak specialistų, kuo labiau eismo dalyviai mokės suvaldyti emocijomis grįstas reakcijas, tuo mažiau konfliktų nutiks. Alinos Ožič nuotrauka

Privažiavęs aikštelę automobilis sustojo, iš jo staiga iššoko moteris, griebė už striukės kapišono netoliese bėgiojantį berniuką, bene pusę minutės kažką aiškindama jį tąsė, o paleido tiktai pribėgus vaiko tėvui. Už tokį elgesį prieš vaikus galima užsitraukti net ir baudžiamąją atsakomybę. Kad ir ką iškrėtė išdykėlis, vienintelė galima suaugusio eismo dalyvio reakcija - "nulis pykčio".

Į LŽ redakciją kreipėsi aštuonerių metų Vilniaus gyventojo Tito R. tėvas ir papasakojo nutikusią istoriją. Rugsėjo 28 dienos popietę, sekmadienį, jis su žmona ir dviem vaikais automobiliu atvyko į aikštelę šalia sostinės prekybos centro „Panorama“. Čia jau būriavosi kelios šeimos – visi rengėsi važiuoti iškylauti. Kol tėvai tebelaukė kitų draugų, vaikai žaidė automobilių stovėjimo aikštelėje. Ramybė baigėsi, kai į aikštelę įsuko komercinis „Volkswagen Transporter“.

Puolė be jokio paaiškinimo

Kaip pasakojo Tito R. tėvas, automobilis staiga stabtelėjo, iš jo iššoko moteris ir kažką šaukdama puolė vaikytis vaikus. Vieną jų, jau minėtos poros sūnų, jai pavyko sugriebti už kapišono. Sutuoktinių teigimu, jų sūnus buvo purtomas, ant jo buvo šaukiama. „Tai galėjo trukti gal pusę minutės – kol aš pribėgau“, - pasakojo Tito R. tėvas.

Tuomet moteris berniuką paleido. Jo tėvas iš padriko moters barimosi suprato, kad važiuodama „Volkswagen Transporter“ keleivio vietoje ji pastebėjo, kaip vienas iš bėgiojančių vaikų esą tyčia po vieno aikštelėje stovinčio automobilio ratais numetė aštrų smeigtuką. Toks vaikų elgesys neva smarkiai papiktino moterį ir automobilį vairuojantį jos sutuoktinį: jie įžvelgė, kad vaikai kėsinasi pradurti aikštelėje stovinčios mašinos padangas.

Tito R. tėvų teigimu, jų vaiką užpuolusi moteris vėliau prisipažino, kad iš tikrųjų net nematė, kuris vaikas numetė po mašina smeigtuką. Todėl sugavo pirmą po ranka pasitaikiusį.

„Buvome priblokšti. Sūnus Titas iš išgąsčio verkė. Net neįsivaizduoju, kas toliau būtų buvę, jei nebūčiau pribėgęs. Važiuojanti „Volkswagen Transporter“ pora mūsų net neatsiprašė. Žinau, kad už smurtą prieš vaikus mokykloje ar šeimoje gresia didelės nuobaudos. O ką daryti, jei prieš mažametį smurtas panaudojamas kelyje?“ - klausė Tito R. tėvas.

Mano esą teisūs

LŽ surado šeimą, dėl kurios veiksmų automobilių stovėjimo aikštelėje kilo konfliktas. Su jį sukėlusia vilniete pakalbėti nepavyko, bet jos vyras Žydrūnas S. net nebandė slėpti tokį įvykį buvus. Buvo matyti, kad pora visiškai nesigaili dėl savo elgesio. Vilniaus gyventojas netgi siūlė Tito tėvams "padirbėti su savo vaiku". Suprask, jis aikštingas ir nedrausmingas.

Žydrūno S. pateikta įvykio versija tokia: „Ten buvo būrys vaikų, vienas pasilenkęs kažką dėjo po mašinos ratu. Supratome, kad nori aikštelėje stovinčios mašinos padangai kažką padaryti. Dar nebuvau spėjęs pastatyti mašinos, buvau ką tik įvažiavęs į stovėjimo aikštelę, todėl stabtelėjau posūkyje. Tą daiktą dėjo ne po mūsų, o po kitu automobiliu. Kai sustojau, žmona iššoko ir nubėgo. Aš dar šiek tiek pavažiavau, pastačiau mašiną. Nemačiau to momento, kai žmona laikė tą vaiką. Kai priėjau, ten jau buvo susirinkę ir vaikų tėvai.“

LŽ paklausus, ar nevertėjo prieš puolant vaikus dėl daromos žalos pirmiausia išsiaiškinti su jų tėvais, vilnietis atsakė: „Ką jūs kalbate... Supraskite vieną dalyką – jie (vaikai – aut.) bėgo! Pamatę mano žmoną jie bėgo! Tą akimirką mes tėvų dar nebuvome suspėję pamatyti. Ir ką mes turėjome veikti matydami, kaip galbūt daroma piktadarystė? Sustoti ir švilpauti?“

Neabejotina, kad sutuoktiniai šventai tiki, jog jie teisūs - esą tramdė žalą darančius neklaužadas.

Verta stabtelėti ir nusiraminti

Psichologė Eglė Masalskienė, bendrovės „Lietuvos draudimas“ iniciatyvos „Nulis pykčio“, siekiančios pažaboti agresyvų elgesį keliuose, pykčio valdymo konsultantė, atsakydama į LŽ klausimus tvirtino, kad labai sunku daryti išvadas iš perpasakotos istorijos. Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog į konfliktą įsivėlusi moteris į vaikų veiksmus reagavo akivaizdžiai spontaniškai – greitai ir negalvodama. „Taip paprastai elgiamės, kai grėsmė yra didelė. Keliuose ir nedidelė klaida ar gedimas gali turėti lemtingų padarinių, gresiančių netgi eismo dalyvių gyvybei. Lyg ir gerais norais pagrįsta reakcija... Tačiau ne veltui turime posakį, kad „gerais norais kelias į pragarą grįstas“, - perspėjo specialistė.

Šiuo atveju „moteriai kilo įtarimas – ir ji puolė veikti“. „Jei ji būtų neskubėjusi (juk automobilis, po kuriuo manė esant padėtą pavojingą daiktą, tuo metu stovėjo, pavojaus niekam nekėlė), būtų pabandžiusi iš pradžių išsiaiškinti situaciją, nebūtų įvykę ir to konflikto. Net jei moteris nematė vaiko tėvų, padėtį ji galėjo išsiaiškinti - pakalbėti su vaikais, užduoti jiems klausimų... Kuo labiau eismo dalyviai mokės suvaldyti spontaniškas, emocijomis grįstas reakcijas bendraudami viešose vietose, tuo mažiau konfliktų ir įvairių incidentų nutiks keliuose“, - tvirtino E. Masalskienė.

Psichologės manymu, toks agresyvus svetimo žmogaus elgesys su vaiku šio psichikai gali padaryti žalos. „Vaikas gali būti išgąsdintas. Jei tėvai įtaria, kad taip ir įvyko, patarčiau jiems kreiptis į vaikų psichologą. Verta ir patiems pasikalbėti su vaiku apie tai, kas nutiko, kodėl taip nutiko, ir kas išprovokavo „piktosios tetos" elgesį. Be to, jei vaikui paaiškinsime, kad ir jo elgesys buvo suprastas kitaip, nei jis pats to norėjo, padėsime jam ateityje nepakliūti į panašias situacijas“, - tikino pykčio valdymo specialistė.

Gresia ir baudžiamoji atsakomybė

LŽ kalbinti teisininkai pabrėžia, kad suaugę eismo dalyviai, agresyviai elgdamiesi su vaikais, net ir darančiais žalą ar jau padariusiais, ne tik neišspręs problemos, bet susikurs naujų. Antai minėtoje istorijoje administracinė atsakomybė už chuliganišką elgesį su vaiku būtų garantuota, jei vaiko tėvai kreiptųsi į policiją.

"Niekas neabejoja, kad kai kurie asmenys įsivelia į konfliktus gerų ketinimų vedami. Visuomenė kviečia mus būti pilietiškais, neabejingais pažeidimams žmonėmis. Tačiau nevalia smurtauti, būtina tinkamai pasirinkti veiksmus. Šioje istorijoje pirmoji neleistina klaida - sugriebti bet kurį vaiką iš išdykėlių ir su juo elgtis taip, tarytum iš anksto būtų aišku, kad būtent šis berniukas kaltas. Antra, bet koks smurtavimas prieš vaikus yra nusikaltimas visada - tiek šeimoje, tiek ir gatvėje. Juk netinkamą vaikų elgesį buvo galima nufilmuoti kad ir mobiliuoju telefonu ir iškviesti policiją, o ne savavaliauti", - svarstė pavardės nenorėjęs skelbti teisininkas.

Maža to, jo tvirtinimu, esant konfliktinei situacijai ar po eismo įvykio pykčio nesuvaldęs eismo dalyvis lengvai gali užsitraukti baudžiamąjį persekiojimą, ypač dėl elgesio su nepilnamečiu. „Mat gali būti įrodyta, kad vaikui buvo sutrikdyta sveikata. Ir visai nebūtina dėl to kreiptis į Teismo ekspertizės centrą - užteks, jei vaiko tėvams pažymą dėl jo sveikatos sutrikdymo išduos psichologas, psichiatras ar netgi šeimos gydytojas“, - aiškino teisės specialistas.

Suvaldyta situacija naudingesnė

Tačiau iš tiesų pasitaiko įvykių, kai svetimi vaikai tyčia ar netyčia padaro žalos automobiliui. Ką daryti, jei matai, kad kažkoks išdykėlis, pavyzdžiui, užkliuvęs dviračiu subraižė tavo mašinos kėbulą ir jau sprunka, bet tu jo negali sulaikyti, net paliesti?

"Lietuvos draudimo" atstovė Ingrida Žaltauskaitė pataria tokius konfliktus spręsti kartu su vaiko tėvais. "Griebti vaiką už pakarpos, jį "areštuoti" ar juolab jo tampyti negalima. Draudikų patirtis rodo, kad būna atvejų, kai vaikas per neatsargumą įbrėžia automobilio kėbulą, tuomet - už ką jį purtyti ir kam? Užtenka surasti vaiko tėvus, ir jie turėtų atlyginti padarytą žalą", - sakė LŽ pašnekovė.

Bet geriausia, tikino I. Žaltauskaitė, kai mašina apdrausta kasko draudimu. "Tuomet netgi tuo atveju, kai policijai nepavyks rasti mažojo piktadario, nuostoliai iki 5 tūkst. litų be kalbų bus atlyginti. Jei suma didesnė - patartina kreiptis į policiją, kad nustatytų kaltininką, nors ir tada draudikai be svarios priežasties neatsisakys pagal kasko draudimą atlyginti draudėjui patirtos žalos", - pasakojo "Lietuvos draudimo" atstovė.

Prasčiau, anot jos, tuo atveju, kai mašina drausta tiktai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. "Tada būtina surasti kaltininką. Tačiau netgi jei ir matote nepažįstamą vaiką, kuris gadina turtą, liesti jo nevalia. Žinoma, galima jį nufotografuoti ar nufilmuoti. Bet geriausia kreiptis į policiją", - sakė I. Žaltauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"