Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

Didelė bauda dėl telefono prie ausies

 
2017 01 10 6:00
Lietuvoje nemažai vairuotojų nesinaudoja kelyje laisvų rankų įranga ir dėl to, kad mano, jog ji pernelyg brangi.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iki Naujųjų vairuotojas, pirmą kartą sučiuptas prie vairo kalbantis mobiliuoju telefonu, galėjo išsisukti sumokėjęs vos 14 eurų. Nuo sausio 1-osios žemutinė šios baudos riba padidinta iki 43 eurų. Įdomu, kad apie šnekėjimo be laisvų rankų įrangos neigiamą poveikį avaringumui supranta net tie, kurie patys vairuodami nuolat kalba telefonu.

Tai rodo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kelių ir transporto instituto (LKTI) atliktas Kalbėjimo vairuojant dažnumo tyrimas.

Iki sausio 1-osios maksimali bauda vairuotojui už šnekėjimą mobiliuoju telefonu tuomet, kai jis valdo automobilį, siekė 28 eurus. Tačiau tą Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimą pažeidus pirmą kartą ir sumokėjus baudą per 10 dienų, ji būdavo sumažinama perpus – iki 14 eurų.

Po Naujųjų maksimali baudos riba už kalbėjimą telefonu vairuojant ir nesinaudojant laisvų rankų įranga padidinta nuo 86 iki 90 eurų. Taigi net mokant pusę mažiausios sumos pažeidėjui jau reikia paploninti piniginę net 43 eurais.

Kaip rodo LKTI atliktas tyrimas, dauguma vairuotojų greičiausiai pritaria sprendimui padidinti baudas už šnekėjimą telefonu, nes per apklausą net 81,05 proc. jų atsakė, kad taip elgtis kelyje nesaugu. Nieko stebėtina, kai neigiamai apie automobilio vairavimą ir kalbėjimą telefonu be laisvų rankų įrangos atsiliepia tie vairuotojai, kurie sėdėdami prie vairo nuolat ja naudojasi. Tokių, tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra 54,5 procento. Kur kas labiau stebina, kad net 32,5 proc. respondentų kalbėdami telefonu niekada nesinaudoja nei laisvų rankų įranga, nei ją atitinkančia belaidžio ryšio sistema „Bluetooth“, bet irgi mano, jog tai nesaugu.

Dar 11,6 proc. apklaustųjų prisipažino nuolat plepantys mobiliaisiais ir nesinaudojantys jokia belaide įranga, tačiau yra įsitikinę, kad šis užsiėmimas nekelia pavojaus. 1,4 proc. respondentų sėdėdami prie vairo nešneka be laisvų rankų įrangos, bet jei kalbėtų, vairavimo saugumas, jų manymu, nė per plauką nenukentėtų.

Per LKTI tyrimą svarbiausias klausimas buvo: ar dažnai Lietuvos vairuotojai kelyje kalba nesaugiai, laikydami telefoną prie ausies? Kaip paaiškėjo, tokių yra net 44,8 procento. Tik šiek tiek daugiau – 54,3 proc. – vairuotojų tikino, kad nesant belaidės ryšio įrangos salono viduje mobiliaisiais telefonais nesinaudoja. Bet jie nebūtinai turi laisvų rankų įrangą arba „Bluetooth“. Nemažai daliai lietuvių modernios technologijos, deja, kol kas yra per brangios, todėl šio sluoksnio vairuotojai paprasčiausiai apskritai nekalba telefonais važiuodami. Dar 0,9 proc. respondentų į tyrėjų į klausimą apie belaidės įrangos naudojimą vairuojant mašinas paprasčiausiai neatsakė.

Iš apklaustųjų, kurie kelyje nuolat kalba telefonu, 46,6 proc. prisipažino nesinaudojantys jokiais belaidžiais įrenginiais, 4,5 proc. visai neatsakė į klausimą, o 48,9 proc. tvirtino, kad neįsivaizduoja bendravimo telefonu be laisvų rankų technologijos.

FAKTAI

LKTI Kalbėjimo vairuojant dažnumo tyrimas paremtas internetine apklausa, kurioje dalyvavo 976 Lietuvos vairuotojai. Dauguma jų – 85,66 proc. – buvo iš miestų. Dar keletas įdomesnių faktų, paaiškėjusių per apklausą:

– 29,30 proc. vairuotojų rašo trumpąsias žinutes (SMS) važiuodami automobiliu;

– 92,62 proc. vairuotojų mano, kad rašyti SMS valdant automobilį yra nesaugu;

– 16,29 proc. vairuotojų naršo internete sėdėdami prie vairo;

– 94,16 proc. vairuotojų mano, kad naršyti internete važiuojant automobiliu nesaugu;

– 14,16 proc. vairuotojų naršo internete, nors žino, jog tai pavojinga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"