TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dideli „airBaltic“ planai Baltijos šalyse

2015 07 08 6:00
Latvijos "airBaltic" iki 2021 metų ketina tapti pačiu svarbiausiu oro vežėju trijose Baltijos valstybėse. LŽ archyvo nuotraukos

Vilniaus valdžiai uždarius skrydžių bendrovę „Air Lituanica“, užimti jos vietą sparnus pakėlė latviai - kaimynai planuoja plėstis ir į Lietuvos, ir į visų trijų Baltijos šalių rinkas.

Neseniai Latvijos oro skrydžių bendrovė „airBaltic“ Rygoje surengė konferenciją ir Baltijos valstybių žurnalistams pristatė savo verslą planą skambiu pavadinimu „Horizon 2021“. Bene svarbiausia latvių naujiena buvo ta, kad jie ne tik perima „Air Lituanicos“, kuriai gegužės pabaigoje paskelbtas bankrotas, skrydžius, bet ir kad mūsų šalyje jau spėjo suplanuoti įspūdingą plėtrą. „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas neslėpė - jo vadovaujama bendrovė po 5 metų ketina tapti regionine skrydžių kompanija. Regionas apsiribos trimis Baltijos valstybėmis – Lietuva, Latvija ir Estija.

Latvių siūlymas nevilioja

Dabar „airBaltic“ iš Vilniaus skraidina dviem, iš Talino – keturiomis kryptimis, turi daugiau kaip 60 maršrutų iš Rygos. Tačiau, pasak M. Gausso, verslo plane „Horizon 2021“ numatyta, kad iki 2021 metų skrydžių krypčių iš Vilniaus ir Talino oro uostų skaičius bus padidintas iki 11-os. „airBaltic“ siekia tapti Baltijos regiono skrydžių bendrove, todėl ketina smarkiai plėstis į Lietuvą ir Estiją, taip pat sutankinti skrydžius tarp Baltijos šalių sostinių, kad taptų pagrindine susisiekimo kompanija“, – informavo „airBaltic“ vadovas.

Svarbiausios kryptys, kurias iki 2021-ųjų žada atidaryti „airBaltic“, bus skrydžiai iš Rygos į Madridą (Ispanija), Abu Dabį (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir Reikjaviką (Islandija). Iš Talino Latvijos kompanija taip pat planuoja skraidinti keleivius tiesiogiai į Oslą (Norvegija), Stokholmą (Švedija), Rygą, Paryžių (Prancūzija), Vieną (Austrija), Briuselį (Belgija), Amsterdamą (Olandija), Kopenhagą (Danija). Beveik identiškus skrydžius latviai per artimiausius penkerius metus ketina pradėti ir iš Vilniaus.

M. Gausso turimais skaičiavimais, 2021 metais prognozuojamas keleivių, kurie naudosis „airBaltic“ paslaugomis, srautas sieks 3,76 mln. žmonių per metus. Tiesa, pastaruoju metu Latvijos oro bendrovės verslas, regis, nebuvo labai sklandus. 2014 metais "airBaltic" skraidino 2,59 mln. keleivių, o šiemet planuoja mažesnį jų srautą - iki 2,52 milijono. Neabejojama, jog tai Rusijos išprovokuotos geopolitinės krizės pasekmė.

M. Gaussas pabrėžė, kad sėkmingai verslo plėtrai būtinas ne tik valstybinis, bet ir privatus kapitalas. Dabar net 99,8 proc. „airBaltic“ akcijų valdo Latvijos vyriausybė. Pasak kompanijos vadovo, dalyvauti Latvijos skrydžių bendrovės versle kviečiamos ir Estijos bei Lietuvos vyriausybės. Lietuvos susisiekimo ministerija, LŽ žiniomis, latvių siūlymą vertina skeptiškai.

Mokslininkas siūlo telktis

Transporto ekspertas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro vadovas dr. Algirdas Šakalys tikina, kad nedideliems vežėjams išlikti itin konkurencingoje oro skrydžių rinkoje labai sunku. Tačiau jis nesupranta, kam reikėjo taip staiga skelbti bankrotą lietuvių bendrovei „Air Lituanica“.

Algirdas Šakalys: "Yra prasmės formuoti regioninę skrydžių bendrovę SAS pavyzdžiu." /LŽ archyvo nuotrauka

„Mane labiausiai glumina tai, kad kompanijos veikla buvo nutraukta po rudens-žiemos sezono, kuris paprastai nėra lengvas net civilinės aviacijos rinkos senbuviams, o ką jau kalbėti apie naujokus. Rudens-žiemos laikotarpiu apskritai sumažėja keleivių srautai ir pajamos iš jų aptarnavimo. Tačiau vasaros sezonu, sėkmingai konkuruojant dėl didesnių keleivių srautų, buvo galima smarkiai pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Šitaip teigiu remdamasis asmenine tuomet dar neprivatizuotos Lietuvos nacionalinės aviakompanijos LAL, kuri kadaise dirbo ypač sėkmingai, valdybos vadovo patirtimi. Todėl drįstu sakyti, kad jei „Air Lituanicos“ veikla būtų buvusi pratęsta iki žiemos, tuomet ir jos bankrotas būtų turėjęs švelnesnių pasekmių“, - tvirtino dr. A. Šakalys.

Mokslininko nuomone, Latvijos kompanija „airBaltica“ skelbia tapsianti regionine oro vežėja tik reklamos tikslais. „Latviai neturi jokių nuosavybės saitų su Lietuva ir negali vadintis Lietuvos oro vežėjais“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

Kad atsirastų tikras regioninis vežėjas, dr. A. Šakalys siūlo vienyti jėgas Lietuvai, Latvijai ir Estijai, taip pat įtraukti į šį procesą kitas Baltijos jūros regiono valstybes, ypač Suomiją. „Mano galva, dabar keleivių skraidinimo verslo perspektyvą turi tik didelės ir regioninės kompanijos, o maži žaidėjai lieka užribyje. Mūsų situacijoje, manau, yra prasmės formuoti regioninę skrydžių bendrovę SAS pavyzdžiu (su naujos kompanijos filialais ir lėktuvų dislokavimu visose sostinėse). Iniciatorės galėtų būti trys Baltijos šalys, bet reikėtų pabandyti kalbinti į verslą įsitraukti ir Suomiją. Žaidimų laikas baigėsi, metas imtis rimtų darbų", - tikino mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"