TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Didžiausias projektas prie Baltijos - finišo tiesiojoje

2014 12 09 6:00
Pasak Dainiaus Budrio, kol bus nutiesta "Rail Baltica", gali smarkiai keistis ir regiono ekonominės, ir geopolitinės sąlygos.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Praėjo daugiau nei mėnuo, kai spalio 27-ąją Rygoje buvo įkurta bendra trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – įmonė „RB Rail“, kurios tikslas – atlikti darbus, reikalingus europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica 2“ nutiesti.

Pasak mūsų šalyje bendroje įmonėje atstovaujančios „Rail Baltica statyba“ generalinio direktoriaus Dainiaus Budrio, sukūrus įmonę sklando daug nepagrįstų su ja ir su naujuoju projektu susijusių gandų. Pavyzdžiui, vienas jų yra toks, jog esą ateityje Lietuvos geležinkelių infrastruktūra pereis „RB Rail“ žinion. „Bendros įmonės veikla baigsis tada, kai bus baigtas „Rail Baltica 2“, o tai, kas driekiasi per Lietuvą ar dar bus nutiesta mūsų teritorijoje, mums ir priklausys“, - sakė D. Budrys. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ antrinės įmonės vadovas sutiko pasidalyti ir artimiausiais naujai sukurtos „RB Rail“ darbų planais.

Laikinas vadovas – iš Latvijos

- Kokie svarbiausi bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ tikslai? - dienraštis LŽ klausė Dainiaus Budrio.

- Parengti jungtinę Baltijos šalių paraišką gauti Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimą, kuruoti projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimą.

- Kuo „RB Rail“ tikslai skiriasi nuo „Rail Balticos statybos“ tikslų?

- Įmonė "RB Rail" yra jungtinė trijų Baltijos šalių įmonė, kuri kuruos projekto įgyvendinimą tarp Baltijos šalių – projekto partnerių. „Rail Baltica statyba“ yra kontroliuojančioji Lietuvos įmonė, kuri valdys įmonės "RB Rail" akcijas ir atstovaus Lietuvos interesams bendroje įmonėje sprendžiant projekto „Rail Baltica“ klausimus su kitais partneriais.

Galbūt būtų galima apibrėžti taip: įmonė „RB Rail“ kuruoja projekto įgyvendinimą tarptautiniu mąstu, t. y. tarp trijų Baltijos šalių, o įmonė „Rail Baltica statyba“ kuruoja projekto įgyvendinimą lokaliai, t. y. Lietuvoje, bei atstovauja Lietuvos pozicijoms tarptautiniu lygmeniu.

- Kaip Lietuva bus atstovaujama „RB Rail“?

- Pirmiausia - per Lietuvos akcininką, t. y. įmonę „Rail Baltica statyba“. Taip pat įmonės „RB Rail“ valdymo organuose proporcingai atstovauja trijų Baltijos šalių paskirti atstovai.

Lietuvoje yra sudaryta speciali projekto „Rail Baltica“ darbo grupė, su kuria yra derinami ir sprendžiami svarbiausi klausimai.

Sutarta, kad bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonei laikinai, t.y. šešis mėnesius, vadovaus latvis Edvinas Berzinis, kuris yra ir Latvijos geležinkelių viceprezidentas.

Kadangi "Rail Baltica" yra visiškai nauja tarptautinė įmonė, kuriai numatyta ir speciali paskirtis, organizacinių klausimų bei užduočių normaliam jos funkcionavimo parengimui yra labai daug, o pagalbinio personalo nėra. Dėl to daugelį techninio pobūdžio funkcijų šiuo metu bendromis pastangomis atlieka ir valstybių vadovai, tarp jų - įmonių stebėtokų tarybos nariai. Po pradinio laikotarpio, kai įmonė bus parengta plėtoti veiklą, nuolatinis "RB Rail" vadovas bus renkamas paskelbus tarptautinį konkursą.

Neaiškumų sūkuryje

- Ar „Rail Baltica statyba" galės kištis į Estijos ir Latvijos giminingų bendrovių reikalus?

- „Rail Baltica statyba“, kaip įmonės „RB Rail“ akcininkas, gali reikalauti kitų įmonės „RB Rail“ akcininkų, t. y. Latvijos ir Estijos bendrovių, laikytis sutartų įmonės „RB Rail“ akcininkų sutarties nuostatų, kurios apibrėžia ir įmonės „RB Rail“ veiklos ir projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo gaires.

- Kaip suprantu, svarbiausia „RB Rail“ tikslas - gauti ES paramą? Kokia dabar situacija šiuo klausimu?

- Rengiama jungtinė paraiška, ji turės būti pateikta iki 2015 metų vasario 26 dienos.

- Ar bendros įmonės sukūrimas, bendras darbas rengiant paraišką reiškia, kad tarp estų, latvių ir lietuvių jau nebėra jokių nesutarimų dėl projekto „Rail Baltica 2“?

- Natūralu, kad ieškant teisingiausio sprendimo tam tikrų neaiškumų visada iškyla, ypač - sprendžiant klausimus, susijusius su pinigais. Pavyzdžiui, gruodžio 10 dieną lankysimės Briuselyje, ten aiškinsimės įvairius techninius dalykus, taip pat ir tai, kaip paraiška dėl paramos turėtų būti paduodama. Iki šiol tokio didelio bendro ES projekto, kai įkūrus bendrą Baltijos šalių įmonę projektas atliekamas iškart trijose ES šalyse, bendrijos istorijoje dar nėra buvę. Dėl tos priežasties nėra aiškus ir pinigų paskirstymas. Šiuo tikslu "RB Rail" akcininkų sutartyje yra numatyta, kad turi būti atlikta sutarčių sudarymo schema, kuri parodys, kaip ir kokiomis sąlygomis projektas bus finansuojamas ir kofinansuojamas.

Be to, praėjusią savaitę Rygoje įvyko pirmasis „RB Rail“ stebėtojų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministerijų nariai, o posėdžio metu pirmiausia buvo nagrinėti klausimai dėl tarptautinės konsultacijų bendrovės "Aecom" atliktos Vilniaus jungties studijos, taip pat - projekto finansavimo.

- Ar gali taip atsitikti, kad ES atsakys paramą projektui? Kiek realu gauti europinių pinigų jungčiai iš Kauno į Vilnių tiesti?

- Paramos skyrimas bei paramos intensyvumas yra ES institucijų kompetencijos klausimas, todėl to pasakyti tiksliai negalime. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentą ir įmonės "RB Rail" akcininkų sutartį ES paramos intensyvumas turėtų sudaryti apie 85 proc. projekto vertės.

Tiek įmonės "RB Rail" akcininkų sutartyje, tiek Baltijos premjerų yra sutarta, kad Vilnius yra neatskiriama "Rail Balticos" maršruto dalis. Vilniaus jungtis turės būti finansuojama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir likęs maršrutas.

- Apskaičiuota, kad „Rail Baltica 2“ projektas gali kainuoti 15-18 mlrd. litų. Ar į kainą yra įskaičiuoti pinigai, skirti Vilniaus jungčiai?

- Taip

Privalumai paaiškės vėliau

- Ar planuojama „Rail Balticą“ elektrifikuoti?

- Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės techniniai parametrai yra dvikelio elektrifikuoto geležinkelio linija su maksimaliu projektiniu 240 km/h greičiu ir europine standartine vėže (1435 mm). „Rail Baltica“ bus elektrifikuota atliekant statybos darbus.

- Skeptikai sako, kad „Rail Balticos“ statybos niekad neatsipirks, nes esą nebus nei krovinių, nei keleivių Helsinkio-Berlyno kryptimis per Taliną, Rygą, Vilnių, Varšuvą. Jūs irgi esate minėjęs, kad tai – daugiau keleiviams naudojamas projektas. Tačiau estas Tėtas Saarpera, logistikos bendrovės „Riigiressursside Keskus OÜ“ vadovas, yra sakęs, kad pagrindinis „Rail Balticos“ privalumas tas, kad ji sujungs 5 šalių gamintojus, taigi bus lyg kokio fabriko transporto arterija. Kokia dabar yra jūsų nuomonė, kai įkurta „RB Rail“?

- Geležinkelio vėžės panaudojimas gali būti labai platus. Iki šiol manau, jog projektas „Rail Baltica 2“ bus keleivinis, tą patvirtina ir šį rudenį atlikta galimybių studija dėl Vilniaus jungties, joje pirmiausia išskirti dideli keleivių srautai. Tačiau tai nereiškia, jog geležinkelio vėžė negalės būti naudojama ir kroviniams. Kol vėžė bus pastatyta, tiek ekonominė, tiek geopolitinė situacija gali smarkiai keistis, todėl sunku prognozuoti, kokie bus tikrieji projekto „Rail Baltica“ privalumai bei potencialas.

- Kokios naudos, jūsų nuomone, „Rail Baltica“ daugiausia duos Baltijos valstybėms?

- Tai pirmiausia tiek tarptautinė, tiek vietinė plėtra - Lietuva taps dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių (Baltic-Adriatic, North Sea-Baltic) dalimi ir įgis realių prielaidų atsiriekti didelę dalį ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų. Be to, projektas taps pagrindu plėtoti logistikos paslaugas steigiamuose Kauno, Vilniaus viešuosiuose logistikos centruose ir aplin juos.

Vilniaus sujungimas su ES valstybių sostinėmis leis patogiai ir greitai pasiekti administracijos, kultūros, politikos centrus. Tai kurs prielaidas keistis socialinei aplinkai, formuotis naujiems įpročiams ir turizmo tendencijoms.

Ir, žinoma, nereikėtų pamiršti, jog geležinkelių transportas yra ekologiška alternatyva taršiam ir ne tokiam saugiam susisiekimui kelių transportu.

- „Rail Baltica 1" daug lemia, kad šiemet Lietuvoje visus tris ketvirčius fiksuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, nors kitose ES šalyse padėtis nėra gera. „Rail Baltica 2“ irgi tikriausiai dar daugiau reikš mūsų ūkio sveikatai?

- „Rail Baltica“ bus naudinga mūsų ekonomikai ne tik statybų metu, bet ir jau nutiesus liniją. Šalies verslas, valstybės įmonės ir biudžetas uždirbs iš logistikos projektų, krovinių ir keleivių vežimo, ir taip toliau.

Lietuvos atkarpa liks Lietuvai

- Daug klausimų yra dėl to, kam priklausys būsimos „Rail Bakticos 2“ infrastruktūra. Esą Lietuvą kirsiantis geležinkelis priklausys „RB Rail“, taigi iš jo ir naudą gaus bendra Estijos, Lietuvos ir Latvijos įmonė, o ne mūsų šalis. Kaip yra iš tikrųjų?

- Tai netiesa. Tiek tarptautiniuose susitarimuose, tiek įmonės „RB Rail“ akcininkų sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, jog geležinkelio infrastruktūra bus atitinkamos valstybės, kurios teritorijoje ta infrastruktūra bus pastatyta, nuosavybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"