Didžiausias projektas prie Baltijos - finišo tiesiojoje

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2014-12-09 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2014-12-09 06:00
Pasak Dainiaus Budrio, kol bus nutiesta "Rail Baltica", gali smarkiai keistis ir regiono ekonominės, ir geopolitinės sąlygos.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Pra­ėjo dau­giau nei mė­nuo, kai spa­lio 27-ąją Ry­go­je bu­vo įkur­ta bend­ra tri­jų vals­ty­bių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos – įmo­nė „RB Rail“, ku­rios tiks­las – at­lik­ti dar­bus, rei­ka­lin­gus eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­liui „Rail Bal­ti­ca 2“ nu­ties­ti.

Pa­sak mū­sų ša­ly­je bend­ro­je įmo­nė­je at­sto­vau­jan­čios „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Dai­niaus Bud­rio, su­kū­rus įmo­nę sklan­do daug ne­pag­rįs­tų su ja ir su nau­juo­ju pro­jek­tu su­si­ju­sių gan­dų. Pa­vyz­džiui, vie­nas jų yra toks, jog esą at­ei­ty­je Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių inf­ras­truk­tū­ra pe­reis „RB Rail“ ži­nion. „Bend­ros įmo­nės veik­la baig­sis ta­da, kai bus baig­tas „Rail Bal­ti­ca 2“, o tai, kas drie­kia­si per Lie­tu­vą ar dar bus nu­ties­ta mū­sų te­ri­to­ri­jo­je, mums ir pri­klau­sys“, - sa­kė D. Bud­rys. Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ an­tri­nės įmo­nės va­do­vas su­ti­ko pa­si­da­ly­ti ir ar­ti­miau­siais nau­jai su­kur­tos „RB Rail“ dar­bų pla­nais.

Lai­ki­nas va­do­vas – iš Latvijos

- Ko­kie svar­biau­si bend­ros Bal­ti­jos ša­lių įmo­nės „RB Rail“ tiks­lai? - dien­raš­tis LŽ klau­sė Dai­niaus Bud­rio.

- Par­eng­ti jung­ti­nę Bal­ti­jos ša­lių par­aiš­ką gau­ti Eu­ro­pos inf­ras­truk­tū­ros tink­lų prie­mo­nės fi­nan­sa­vi­mą, ku­ruo­ti pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 2“ įgy­ven­di­ni­mą.

- Kuo „RB Rail“ tiks­lai ski­ria­si nuo „Rail Bal­ti­cos sta­ty­bos“ tiks­lų?

- Įmo­nė "RB Rail" yra jung­ti­nė tri­jų Bal­ti­jos ša­lių įmo­nė, ku­ri ku­ruos pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą tarp Bal­ti­jos ša­lių – pro­jek­to par­tne­rių. „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“ yra kon­tro­liuo­jan­čio­ji Lie­tu­vos įmo­nė, ku­ri val­dys įmo­nės "RB Rail" ak­ci­jas ir at­sto­vaus Lie­tu­vos in­te­re­sams bend­ro­je įmo­nė­je spren­džiant pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ klau­si­mus su ki­tais par­tne­riais.

Gal­būt bū­tų ga­li­ma apib­rėž­ti taip: įmo­nė „RB Rail“ ku­ruo­ja pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą tarp­tau­ti­niu mąs­tu, t. y. tarp tri­jų Bal­ti­jos ša­lių, o įmo­nė „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“ ku­ruo­ja pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą lo­ka­liai, t. y. Lie­tu­vo­je, bei at­sto­vau­ja Lie­tu­vos po­zi­ci­joms tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu.

- Kaip Lie­tu­va bus at­sto­vau­ja­ma „RB Rail“?

- Pir­miau­sia - per Lie­tu­vos ak­ci­nin­ką, t. y. įmo­nę „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“. Taip pat įmo­nės „RB Rail“ val­dy­mo or­ga­nuo­se pro­por­cin­gai at­sto­vau­ja tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pa­skir­ti at­sto­vai.

Lie­tu­vo­je yra su­da­ry­ta spe­cia­li pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ dar­bo gru­pė, su ku­ria yra de­ri­na­mi ir spren­džia­mi svar­biau­si klau­si­mai.

Su­tar­ta, kad bend­rai Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos įmo­nei lai­ki­nai, t.y. še­šis mė­ne­sius, va­do­vaus lat­vis Ed­vi­nas Ber­zi­nis, ku­ris yra ir Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­lių vi­cep­re­zi­den­tas.

Ka­dan­gi "Rail Bal­ti­ca" yra vi­siš­kai nau­ja tarp­tau­ti­nė įmo­nė, ku­riai nu­ma­ty­ta ir spe­cia­li pa­skir­tis, or­ga­ni­za­ci­nių klau­si­mų bei už­duo­čių nor­ma­liam jos funk­cio­na­vi­mo par­en­gi­mui yra la­bai daug, o pa­gal­bi­nio per­so­na­lo nė­ra. Dėl to dau­ge­lį tech­ni­nio po­bū­džio funk­ci­jų šiuo me­tu bend­ro­mis pa­stan­go­mis at­lie­ka ir vals­ty­bių va­do­vai, tarp jų - įmo­nių ste­bė­to­kų ta­ry­bos na­riai. Po pra­di­nio lai­ko­tar­pio, kai įmo­nė bus par­eng­ta plė­to­ti veik­lą, nuo­la­ti­nis "RB Rail" va­do­vas bus ren­ka­mas pa­skel­bus tarp­tau­ti­nį kon­kur­są.

Ne­aiš­ku­mų sūkuryje

- Ar „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba" ga­lės kiš­tis į Es­ti­jos ir Lat­vi­jos gi­mi­nin­gų bend­ro­vių rei­ka­lus?

- „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“, kaip įmo­nės „RB Rail“ ak­ci­nin­kas, ga­li rei­ka­lau­ti ki­tų įmo­nės „RB Rail“ ak­ci­nin­kų, t. y. Lat­vi­jos ir Es­ti­jos bend­ro­vių, lai­ky­tis su­tar­tų įmo­nės „RB Rail“ ak­ci­nin­kų su­tar­ties nuo­sta­tų, ku­rios apib­rė­žia ir įmo­nės „RB Rail“ veik­los ir pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 2“ įgy­ven­di­ni­mo gai­res.

- Kaip su­pran­tu, svar­biau­sia „RB Rail“ tiks­las - gau­ti ES par­amą? Ko­kia da­bar si­tua­ci­ja šiuo klau­si­mu?

- Ren­gia­ma jung­ti­nė par­aiš­ka, ji tu­rės bū­ti pa­teik­ta iki 2015 me­tų va­sa­rio 26 die­nos.

- Ar bend­ros įmo­nės su­kū­ri­mas, bend­ras dar­bas ren­giant par­aiš­ką reiš­kia, kad tarp es­tų, lat­vių ir lie­tu­vių jau ne­bė­ra jo­kių ne­su­ta­ri­mų dėl pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 2“?

- Na­tū­ra­lu, kad ieš­kant tei­sin­giau­sio spren­di­mo tam ti­krų ne­aiš­ku­mų vi­sa­da iš­ky­la, ypač - spren­džiant klau­si­mus, su­si­ju­sius su pi­ni­gais. Pa­vyz­džiui, gruo­džio 10 die­ną lan­ky­si­mės Briu­se­ly­je, ten aiš­kin­si­mės įvai­rius tech­ni­nius da­ly­kus, taip pat ir tai, kaip par­aiš­ka dėl par­amos tu­rė­tų bū­ti pa­duo­da­ma. Iki šiol to­kio di­de­lio bend­ro ES pro­jek­to, kai įkū­rus bend­rą Bal­ti­jos ša­lių įmo­nę pro­jek­tas at­lie­ka­mas iš­kart tri­jo­se ES ša­ly­se, bend­ri­jos is­to­ri­jo­je dar nė­ra bu­vę. Dėl tos prie­žas­ties nė­ra aiš­kus ir pi­ni­gų pa­skirs­ty­mas. Šiuo tiks­lu "RB Rail" ak­ci­nin­kų su­tar­ty­je yra nu­ma­ty­ta, kad tu­ri bū­ti at­lik­ta su­tar­čių su­da­ry­mo sche­ma, ku­ri par­odys, kaip ir ko­kio­mis są­ly­go­mis pro­jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas ir ko­fi­nan­suo­ja­mas.

Be to, pra­ėju­sią sa­vai­tę Ry­go­je įvy­ko pir­ma­sis „RB Rail“ ste­bė­to­jų ta­ry­bos po­sė­dis, ku­ria­me da­ly­va­vo ir Es­ti­jos, Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos mi­nis­te­ri­jų na­riai, o po­sė­džio me­tu pir­miau­sia bu­vo nag­ri­nė­ti klau­si­mai dėl tarp­tau­ti­nės kon­sul­ta­ci­jų bend­ro­vės "Ae­com" at­lik­tos Vil­niaus jung­ties stu­di­jos, taip pat - pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo.

- Ar ga­li taip at­si­tik­ti, kad ES at­sa­kys par­amą pro­jek­tui? Kiek rea­lu gau­ti eu­ro­pi­nių pi­ni­gų jung­čiai iš Kau­no į Vil­nių ties­ti?

- Par­amos sky­ri­mas bei par­amos in­ten­sy­vu­mas yra ES ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas, to­dėl to pa­sa­ky­ti tiks­liai ne­ga­li­me. Pa­gal Eu­ro­pos inf­ras­truk­tū­ros tink­lų prie­mo­nės reg­la­men­tą ir įmo­nės "RB Rail" ak­ci­nin­kų su­tar­tį ES par­amos in­ten­sy­vu­mas tu­rė­tų su­da­ry­ti apie 85 proc. pro­jek­to ver­tės.

Tiek įmo­nės "RB Rail" ak­ci­nin­kų su­tar­ty­je, tiek Bal­ti­jos prem­je­rų yra su­tar­ta, kad Vil­nius yra ne­ats­ki­ria­ma "Rail Bal­ti­cos" marš­ru­to da­lis. Vil­niaus jung­tis tu­rės bū­ti fi­nan­suo­ja­ma to­kio­mis pat są­ly­go­mis, kaip ir li­kęs marš­ru­tas.

- Aps­kai­čiuo­ta, kad „Rail Bal­ti­ca 2“ pro­jek­tas ga­li kai­nuo­ti 15-18 mlrd. li­tų. Ar į kai­ną yra įskai­čiuo­ti pi­ni­gai, skir­ti Vil­niaus jung­čiai?

- Taip

Pri­va­lu­mai pa­aiš­kės vėliau

- Ar pla­nuo­ja­ma „Rail Bal­ti­cą“ elek­tri­fi­kuo­ti?

- Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ge­le­žin­ke­lio vė­žės tech­ni­niai par­ame­trai yra dvi­ke­lio elek­tri­fi­kuo­to ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja su mak­si­ma­liu pro­jek­ti­niu 240 km/h grei­čiu ir eu­ro­pi­ne stan­dar­ti­ne vė­že (1435 mm). „Rail Bal­ti­ca“ bus elek­tri­fi­kuo­ta at­lie­kant sta­ty­bos dar­bus.

- Skep­ti­kai sa­ko, kad „Rail Bal­ti­cos“ sta­ty­bos nie­kad ne­at­si­pirks, nes esą ne­bus nei kro­vi­nių, nei ke­lei­vių Hel­sin­kio-Ber­ly­no kryp­ti­mis per Ta­li­ną, Ry­gą, Vil­nių, Var­šu­vą. Jūs ir­gi esa­te mi­nė­jęs, kad tai – dau­giau ke­lei­viams nau­do­ja­mas pro­jek­tas. Ta­čiau es­tas Tė­tas Saar­pe­ra, lo­gis­ti­kos bend­ro­vės „Rii­gi­res­surs­si­de Kes­kus OÜ“ va­do­vas, yra sa­kęs, kad pa­grin­di­nis „Rail Bal­ti­cos“ pri­va­lu­mas tas, kad ji su­jungs 5 ša­lių ga­min­to­jus, tai­gi bus lyg ko­kio fab­ri­ko trans­por­to ar­te­ri­ja. Ko­kia da­bar yra jū­sų nuo­mo­nė, kai įkur­ta „RB Rail“?

- Ge­le­žin­ke­lio vė­žės pa­nau­do­ji­mas ga­li bū­ti la­bai pla­tus. Iki šiol ma­nau, jog pro­jek­tas „Rail Bal­ti­ca 2“ bus ke­lei­vi­nis, tą pa­tvir­ti­na ir šį ru­de­nį at­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja dėl Vil­niaus jung­ties, jo­je pir­miau­sia iš­skir­ti di­de­li ke­lei­vių srau­tai. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, jog ge­le­žin­ke­lio vė­žė ne­ga­lės bū­ti nau­do­ja­ma ir kro­vi­niams. Kol vė­žė bus pa­sta­ty­ta, tiek eko­no­mi­nė, tiek geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja ga­li smar­kiai keis­tis, to­dėl su­nku prog­no­zuo­ti, ko­kie bus ti­krie­ji pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pri­va­lu­mai bei po­ten­cia­las.

- Ko­kios nau­dos, jū­sų nuo­mo­ne, „Rail Bal­ti­ca“ dau­giau­sia duos Bal­ti­jos vals­ty­bėms?

- Tai pir­miau­sia tiek tarp­tau­ti­nė, tiek vie­ti­nė plė­tra - Lie­tu­va taps dvie­jų tran­seu­ro­pi­nio tink­lo ge­le­žin­ke­lių ko­ri­do­rių (Bal­tic-Ad­ria­tic, North Sea-Baltic) da­li­mi ir įgis rea­lių prie­lai­dų at­si­riek­ti di­de­lę da­lį ES pre­ky­bos su tre­čio­sio­mis vals­ty­bė­mis srau­tų. Be to, pro­jek­tas taps pa­grin­du plė­to­ti lo­gis­ti­kos pa­slau­gas stei­gia­muo­se Kau­no, Vil­niaus vie­šuo­siuo­se lo­gis­ti­kos cen­truo­se ir ap­lin juos.

Vil­niaus su­jun­gi­mas su ES vals­ty­bių sos­ti­nė­mis leis pa­to­giai ir grei­tai pa­siek­ti ad­mi­nis­tra­ci­jos, kul­tū­ros, po­li­ti­kos cen­trus. Tai kurs prie­lai­das keis­tis so­cia­li­nei ap­lin­kai, for­muo­tis nau­jiems įpro­čiams ir tu­riz­mo ten­den­ci­joms.

Ir, ži­no­ma, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, jog ge­le­žin­ke­lių trans­por­tas yra eko­lo­giš­ka al­ter­na­ty­va tar­šiam ir ne to­kiam sau­giam su­si­sie­ki­mui ke­lių trans­por­tu.

- „Rail Bal­ti­ca 1" daug le­mia, kad šie­met Lie­tu­vo­je vi­sus tris ket­vir­čius fik­suo­ja­mas bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas, nors ki­to­se ES ša­ly­se pa­dė­tis nė­ra ge­ra. „Rail Bal­ti­ca 2“ ir­gi ti­kriau­siai dar dau­giau reikš mū­sų ūkio svei­ka­tai?

- „Rail Bal­ti­ca“ bus nau­din­ga mū­sų eko­no­mi­kai ne tik sta­ty­bų me­tu, bet ir jau nu­tie­sus li­ni­ją. Ša­lies vers­las, vals­ty­bės įmo­nės ir biu­dže­tas už­dirbs iš lo­gis­ti­kos pro­jek­tų, kro­vi­nių ir ke­lei­vių ve­ži­mo, ir taip to­liau.

Lie­tu­vos at­kar­pa liks Lietuvai

- Daug klau­si­mų yra dėl to, kam pri­klau­sys bū­si­mos „Rail Bak­ti­cos 2“ inf­ras­truk­tū­ra. Esą Lie­tu­vą kir­sian­tis ge­le­žin­ke­lis pri­klau­sys „RB Rail“, tai­gi iš jo ir nau­dą gaus bend­ra Es­ti­jos, Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos įmo­nė, o ne mū­sų ša­lis. Kaip yra iš ti­krų­jų?

- Tai ne­tie­sa. Tiek tarp­tau­ti­niuo­se su­si­ta­ri­muo­se, tiek įmo­nės „RB Rail“ ak­ci­nin­kų su­tar­ty­je yra aiš­kiai įtvir­tin­ta, jog ge­le­žin­ke­lio inf­ras­truk­tū­ra bus ati­tin­ka­mos vals­ty­bės, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je ta inf­ras­truk­tū­ra bus pa­sta­ty­ta, nuo­sa­vy­bė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Atsakant į 2014-12-10 12:39  78.60.231.248 2014-12-11 12:40:39
Būtent, "Rail Baltica" vėžės maršrutas per Vilnių labiausiai ir vystytų regionus. Pvz., tiesiant vėžę nuo Panevėžio tiesiai į Vilnių rastųsi vystymosi galimybė Ukmergės krovinių terminalui. Per šį terminalą krovinius būtų patogiau gauti Širvintų, Švenčionių, Ignalinos rajonams, o nuo Vilniaus einant vėžei link Druskininkų, galėtų rastis Varėnos krovinių terminalas aptarnaujantis Šalčininkų, Alytaus, gal net Lydos, Gardino krovinius. Atitinkamai aplinkiniams rajonams aptarnauti rastųsi ir Panevėžio terminalas. Gi akivaizdu, kad tranzitiniai kroviniai su rusiškos vėžės vagonais tegalės į Lietuvą patekti tik iš Baltarusijos bei, matyt, kurį laiką per Klaipėdos uostą, todėl šiems kroviniams įrengtini Kenos ir Šiaulių terminalai. Taip, kad steigti centrinį terminalą geležinkelio kroviniams Kaune ir iš jo po Lietuvą išsivežioti krovinius fūromis, teršiant orą, nėra jokio išskaičiavimo. Kalbant apie keleivinį "Rail Baltica" , jau minėta, kad ir keleiviams iš Kauno važiuoti į Balstogę (o būtent taip yra, nes į Varšuvą važiuojama per ją) būtų patogiau (arčiau, pigiau, greičiau ) negu per Kazlų Rūdą, Elką ir t.t. Taigi, vėžės maršrutą tiesiant per Vilnių nieko savanaudiško, tai strategiškai – ekonomiškai ir poltiškai naudingiausia apskritai Lietuvai.
0 0  Netinkamas komentaras
Skutui  213.252.196.2 2014-12-10 12:39:11
Nuomonių įvairovė - visada gerai. Tačiau Lietuva dar sovieetmečiu garsėjo tuo, kad plėtojo visus regionus, o ne tik ten, kur yra sostinė. Latvijos ir Estijos pavyzdys rodo, kad plėtoti vien Rygos ir Talino regionus buvo klaida - ypač dėl atsiradusio tautinio spalvingumo. Kadangi gamyklos buvo statomos ne tik Vilniuje ar Klaipėdoje, bet ir Alytuje, Panevėžyje ir kitur provincijoje, Lietuva išvengė atvykėlių antplūdžio, taigi ir gynėjų iš Rytų. Be to, pervažiuok per Latviją, p.Skutai, ir pamatysi, kas darosi šalyje, kurioje daugiau nei pusė gyventojų sutelkta Rygoje, o BVP sukuriama ir apskritai gal 80 proc. Todėl kiti regionai - kaip po karo... Lietuvoje Kaunas ir Panevėžys, kuriuos kirs "Rail Baltica", kol kas - patys silpniausi regionai visoje Lietuvoje. Taigi europinės vėžės geležinkeliui ten ir driektis...
0 0  Netinkamas komentaras
Skutas  78.60.231.248 2014-12-09 18:13:13
Visuomenės mulkinimas su vadinama „Rail Baltica“ „Vilniaus jungtimi“ vyksta toliau. Kaip žinia, „Rail Baltica“ idėja buvo sujungti greituoju europinės vėžės geležinkeliu Baltijos šalių sostines per Varšuvą su Berlynu. Tačiau projektuojant šią vėžę jos maršrute nei iš šio, nei iš to vietoje sostinės Vilniaus atsirado Kaunas. Kaip tai buvo įvykdyta viešumoje nutylima. Mat, jau labai akivaizdu, kad maršrutas per Vilnių yra Lietuvai politiškai, o ypač ekonomiškai žymiai žymiai naudingesnis ir perspektyvesnis. Tarpukarinės Lietuvos jos laukiantiems – jau nesulaukt... O kodėl žiniasklaidai nebandyti kelti tai į viešumą. Šio atvejo aferiškumo akivaizdumas, kaip sakoma, valdžiai akis bado, be to, gali būti baiminimasi, kad nebūtų sutrukdyta tai prasukti iki galo. Tuo galima būtų paaiškinti „Vilniaus jungties“ idėjos „ištraukimą“ ir atkaklų Vyriausybės jos prastūminėjimą, tariantis su Latvija ir Estija. Maža vilties, kad ES institucijos 100 km išdrįstų pripažinti maršruto dalimi. Taip bus tik keliems metams nuvilkintas maršruto per Vilnių klausimas. Visiškai neaiškinama visuomenei, kaipgi argumentuotai pagrindžiant būtų „Vilniaus jungtimi“ išsprendžiamas sostinės susisiekimo klausimas. Juk akivaizdu, kad „jungtimi“ Lietuvos sostinės Vilniaus ir trečdalio Lietuvos naudojimosi „Rail Baltica“ klausimo neišsprendžiama. Antai, per Kazlų Rūdą į Balstogę Vilnius nevažiuos, vykstantiems iš jo geriau įsėsti ir išlipti Balstogėje. Išeitis tik viena – maršrutas per Vilnių, Druskininkus link Balstogės Lenkijoje. Beje, vykti į Balstogę per Vilnių, o ne per Kazlų Rūdą yra geresnis variantas ir Kaunui. Naudingesnis maršrutas per Vilnių yra ir Latvijai, Estijai, taigi kodėl jis joms nesiūlomas. Ar ne todėl, kad tai, kas valdžios pridaryta Lietuvai negero, būtų slepiama ir toliau...
0 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami