TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Didžiųjų miestų merai Kaunui linki sėkmės

2014 01 29 6:00
Per Kauną tiesiamas geležinkelis "Rail Baltica" kiršina Šiaulius ir Panevėžį. Erlendo Bartulio nuotrauka

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio merai tikino, kad jeigu Kaunas taptų Baltijos jūros regiono šalių logistikos centru, išloštų visa Lietuva, ir tuo viskas pasakyta. Dėl to uostamiesčio, taip pat – Aukštaitijos sostinės ir Saulės miestų vadovai daugiau kalba apie savo miestų problemas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad „labai nelengva dalykiškai ir pragmatiškai atsakyti į klausimą dėl to, kokia yra Klaipėdos pozicija, jei pradėjus veikti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliui šis ims ir atims dalį krovinių iš jūrų uosto. „Mūsų uostui iš tikrųjų turėtų kelti rūpestį galimas krovinių perskirstymas. Tačiau Klaipėdos miestui tai nėra labai svarbu. Mes netgi turime ateities viziją, pagal kurią uostamiestį turėtų aplenkti kuo daugiau krovinių ir sunkiojo transporto“, - sakė dienraščio LŽ pašnekovas.

Klaipėdos jūrų uostas Klaipėdos nedomina

Klaipėdos meras V.Grubliauskas: "Per Klaipėdą su kroviniais pirmyn atgal zujantis sunkusis transportas, tarp jų – traukiniai, tiktai didina taršą.“

V.Grubliauskas netgi ryžosi pasakyti daugiau. Anot Klaipėdos mero, jei uostamiestį aplenks kuo didesnis srautas krovinių ir transporto, tebūnie jis bus nukreiptas netgi per Kauną, tuo esą Klaipėdai bus geriau. „Klaipėdiečiai siekia, kad uostamiestis būtų ekologiškas, minimaliai užterštas mietas. O per Klaipėdą su kroviniais pirmyn atgal zujantis sunkusis transportas, tarp jų – traukiniai, tik didina taršą“, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Pasak V.Grubliausko, AB „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė supranta klaipėdiečių lūkesčius, todėl nuolat vyksta pasitarimai, derinamos pozicijos. „Didžiausias rūpestis dėl krovinių srautų turėtų kilti Klaipėdos jūrų uostui. Jis turi ir numatyti, skaičiuoti, kas bus, kai pradės veikti „Rail Baltica“. Nes miestas turi savo viziją ir kiek kitaip mato ir visą situaciją. Netgi jei didžioji dalis per uostamiestį važinėjančio transporto kažkur dingtų, miestas to nepajustų net per savo pajamas. Mums tai, kad per Klaipėdą krovinius vežioja sunkvežimiai ir traukiniai, miesto biudžeto niekaip nepapildo“, - tvirtino uostamiesčio meras.

Jo teigimu, galbūt Klaipėdai labiau rūpėtų uosto reikalai, jei Klaipėdos jūrų uostą valdanti biudžetinė įstaiga direkcija taptų akcine bendrove, o viena iš akcininkių būtų uostamiesčio savivaldybė. „Kiek žinau, aukščiausiuose valdžios sluoksniuose tokia galimybė dabar tarytum ir svarstoma. Nesakau, kad šiuo metu su Klaipėdos jūrų uostu neturime visiškai jokių reikalų. Svarbiausius infrastruktūrinius projektus uostas ir miestas paprastai vykdo kartu, bendradarbiaudami. Tačiau nebūdama uosto dalininke Klaipėda mažai domisi uosto plėtra, galutiniais jos rezultatais“, - dėstė uostamiesčio meras.

Šiaulių meras J.Sartauskas: "Aukštaitijos sostinė yra pakankamai toli nuo uostamiesčio, kad čia būtų tikslinga sustoti „Rail Baltica 2“ geležinkeliu krovinius gabenantiems traukiniams."

Su Kaunu tikisi susisieti ir Šiauliai, ir Panevėžys

Panevėžio ir Šiaulių merai Vitalijus Satkevičius ir Justinas Sartauskas dienraščiui LŽ teigė, kad Kaunui būsimų pergalių tikrai nepavydi, o "linki tiktai sėkmės“. Tačiau Aukštaitijos sostinės ir Saulės miesto vadovai tvirtino visiškai kitaip matą projekto „Rail Baltica 2“, kurio vėžė turėtų nuo laikinosios sostinės pajudėti arba Šiaulių, arba Panevėžio link, ateitį.

„Nors iš šalies gali atrodyti, jog jau yra priimtas galutinis sprendimas, kad europinė vėžė turi driektis pro Aukštaitijos sostinę, Šiauliai nenuleidžia rankų. Kviečiamės galimybių studiją atlikusios tarptautinės konsultacijų bendrovės „Aicom“ direktorių Latvijoje, kuris Seimo Užsienio reikalų komitete yra pasakęs, kad „Rail Baltica 2“ geležinkelis turi būti tiesiamas ten, kur jo bendrovė savo galimybių studijoje nubrėžė preliminarią pirminę liniją, tas pat užfiksuota ir bendrajame Lietuvos plane. Kaip pamename, linija žemėlapyje šovė pro Šiaulius“, - prisiminė Saulės miesto vadovas J.Sartauskas.

Tačiau blogiausia, Šiaulių mero manymu, jei „Rail Baltica 2“ būtų tiesiama ne pro Šiaulius, labai nukentėtų Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. „Tokiu atveju daugiausiai išloštų Ryga. Pirmiausia Panevėžys neturi tiesioginės jungties su Klaipėda. Be to, Aukštaitijos sostinė yra gana toli nuo uostamiesčio, kad čia būtų tikslinga sustoti „Rail Baltica 2“ geležinkeliu krovinius gabenantiems traukiniams. Tik įsivaizduokite: iš Pietų, tarkim, nuo Adrijos jūros atkeliauja krovinys, kurį užsakovui reikia nugabenti į Vokietiją. Nuo Panevėžio iki Rygos – 150 kilometrų, iki Klaipėdos - beveik daugiau nei 200 kilometrų. Ar apsimokėtų užsakovui stoti Panevėžyje ir nukreipti krovinį į Klaipėdą? Aišku, kad ne. O iš Šiaulių – apsimokėtų, nes nuo mūsų iki uostamiesčio – tik 160 kilometrų“, - gyvai kalbėjo J.Sartauskas.

Panevėžio meras V.Satkevicius: "Europinės vėžės geležinkelis tikrai padės plėtrai miesto, kuriame nedarbas dabar yra pats didžiausias iš didžiųjų Lietuvos miestų."

Panevėžio meras su kolegos šiauliečio nuomone visiškai nesutinka. „Džiaugiuosi, kad valstybės vadovai jau garsiai yra pareiškę, kad „Rail Baltica“ šaus tiesiausiu ir ekonomiškai labiausiai pagrįstu maršrutu pro Panevėžį. „Aicom“ studijoje numatyta, kad šalia mūsų miesto bus ir keleivių, ir krovinių stotis. Europinės vėžės geležinkelis tikrai padės plėtrai miesto, kuriame nedarbas dabar yra pats didžiausias iš didžiųjų Lietuvos miestų“, - pastebėjo V.Satkevičius.

Panevėžio vadovui linkę pritarti ir kai kurie geležinkelio specialistai. Anot jų, tie aštuoniasdešimt kilometrų, kurie skiria Panevėžį ir Šiaulius, šių laikų transportui nieko nereiškia, todėl vienodai greitai krovinį galima pristatyti į Klaipėdą ir iš Šiaulių, ir iš Panevėžio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"