TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Diskutuojama, kaip išgyvens mažieji aerodromai

2013 05 30 16:16

Minint lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-metį, aviatoriai garsiai prabilo apie varganą mažųjų aerodromų ir bendrosios aviacijos būklę. Lietuvoje, be keturių tarptautinių oro uostų, veikia 27 aerodromai. Aviacijos židiniuose susikaupusios problemos – lyg Gordijaus mazgas.

Prie apskrito stalo Vilniuje atvirai diskusijai pakvietė žurnalo „Aviacijos pasaulis“ redakcija. Klausimą gvildeno 35 dalyviai – tai aerodromų savininkai ir naudotojai, Aviacijos įstatymo vykdymo ir priežiūros, oro eismo paslaugų institucijų atstovai.

Visi aerodromai įsikūrę gražiose Lietuvos vietose šalia miestų ir miestelių, upių ir ežerų. Seniausias aerodromas stovi Kauno širdyje – Aleksote, pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardu, 2015 metais švęs 100 metų sukaktį. Kiti aerodromai: Kartenos, Šilutės, Klaipėdos, Akmenės, Telšių, Tauragės, Valenčiūnų, Tirkšlių, Šeduvos, Rojūnų, Įstros, Panevėžio, Pociūnų, Barysių, Kauno gamyklos, Biržų, Utenos, Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Alytaus, Druskininkų, Sasnavos, Paluknio, Rūdiškių, Kyviškių, VSAT Aviacijos rinktinės. Nemažai Lietuvoje yra lankytinų kitų aviacinių objektų – Aviacijos muziejus, paminklai, atmintinos vietos.

Aerodromai skaičiuoja veiklos dešimtmečius, turtina šalies istoriją įspūdingomis aviacijos tradicijomis, garsina Lietuvos vardą tarptautiniais sporto renginiais, vysto oro turizmą, tačiau per nepriklausomybės metus jie gerokai nuskurdo. Aviatoriai nori keisti situaciją.

2012 m. liepos 12–spalio 26 dienomis veikė LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl mažųjų aerodromų statusą, plėtrą, valdymą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų parengimo. Darbo grupės rezultatas – tik susisteminti klausimai, tačiau iki sprendimų dar toli, o išvadose parašyta, jog reikalinga... kita aukštesnio lygio darbo grupė, valdanti politinių sprendimų svertus. Kol kas nauja darbo grupė nesudaryta.

Iš trijų aviacijos sričių – didžiosios aviacijos (oro uostai ir resursai, skirti reguliariems skrydžiams organizuoti), sportinės aviacijos (resursai, skirti aviacinei sportinei veiklai organizuoti) ir mažosios aviacijos (resursai, skirti nereguliariems komerciniams ir nekomerciniams skrydžiams organizuoti) – labiausiai nuskriausta trečioji.

Didžiausias valdžios dėmesys skiriamas didžiajai aviacijai, ją „dengia“ Susisiekimo ministerija, sportinės aviacijos reikalus sprendžia Kūno kultūros ir sporto departamentas, o mažoji aviacija yra atskirų institucijų „šešėlyje“. Dar margesnis vaizdas yra turto valdymo srityje.

Neveikia valstybinė turto naudojimo aviacijos reikmėms kriterijų ir valstybės rankose likusio turto kryptingo valdymo sistema. Nesubrandinta šalies aerodromų plėtros strategija.

„Per nepriklausomybės laikotarpį aerodromų turtas ėjo iš rankų į rankas, nebuvo tikro šeimininko. Todėl pirmiausia reikėtų spręsti turto klausimus, paskui parengti ir patvirtinti mažųjų aerodromų vystymo strategiją. Aviacija reikalinga šaliai, žmonės nori skraidyti. 1940 m. Lietuvos aeroklubas išlaikė 146 etatus, sovietmečiu DOSAAF sistemoje dirbo 400 etatinių darbuotojų, o dabar – tik 2,5 etato. Per 23 metus aviacijos sportininkų sumažėjo beveik keturis kartus. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo skiriamos lėšos aviacijos sportui tik 30 proc. kompensuoja pasaulio ir Europos čempionatuose dalyvaujančių rinktinių išlaidų, likusią sumą sumoka patys sportininkai. Aerodromai – sporto bazės – išlaikomi entuziastų dėka. Nepamirškime, jog aerodromuose vykdoma aviacinė veikla reikalauja ir tvarkingai rengti dokumentaciją, ir gerinti aerodromo infrastruktūrą, ir užtikrinti skrydžių saugą. Ar gali tokią naštą patempti vien visuomenininkai?“ – apibendrino Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.

Diskusijos dalyviai nutarė kreiptis į Vyriausybę, Lietuvos savivaldybių asociaciją, ministerijas, įvardijant problemas ir siūlant jų sprendimo būdus, taip siekti efektyvesnio mažosios aviacijos veiklos panaudojimo aviacijos sporto, turizmo, oro susisiekimo plėtrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"