Dr. A.Šakalys: „Rail Balticos“ partneriams reikia būti maksimaliai lankstiems“

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2014-04-30 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2014-04-30 06:00
Dr. A.Šakalio teigimu, estų ir EK užsispyrimas dėl "Rail Balticos" jungties į Vilnių jam sunkiai suprantamas.   Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio „Rail Bal­ti­ca“ at­ei­tis – fi­ni­šo tie­sio­jo­je. Pir­ma­die­nį Bal­ti­jos ša­lių vi­ce­mi­nis­trai ta­rė­si dėl to­les­nių veiks­mų plė­to­jant eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lį. Es­ti­ja vis dar ne­su­tin­ka, kad vie­na „Rail Bal­ti­cos“ at­ša­ka siek­tų Vil­nių. Es­tų po­zi­ci­ją pa­lai­ko Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK), ku­rios vi­cep­re­zi­den­tas yra Sii­mas Kal­las iš Es­ti­jos. Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to In­ter­mo­da­li­nio trans­por­to ir lo­gis­ti­kos kom­pe­ten­ci­jos cen­tro di­rek­to­rius dr. Al­gir­das Ša­ka­lys ti­ki­na, kad es­tų ir EK už­sis­py­ri­mas jam su­nkiai su­vo­kia­mas. „2014 me­tų sau­sio 7-osios EK do­ku­men­te COM(2013) 940, ku­ris yra lai­ko­mas TEN-T pa­grin­di­nio tink­lo plė­tros kel­ro­džiu, jung­tis iš Kau­no į Vil­nių yra pa­teik­ta kaip trans­por­to ko­ri­do­riaus Šiau­rės jū­ra-Bal­ti­jos re­gio­nas su­dė­ti­nė da­lis, ta­čiau Ko­mi­si­ja da­bar, at­ro­dy­tų, pa­mir­šo sa­vo pa­čios pri­im­to do­ku­men­to nuo­sta­tas“, - ste­bė­jo­si moks­li­nin­kas.

Da­ly­vau­ti būtina

- Gal­būt Lie­tu­vai rei­kė­tų iš­vis nu­mo­ti ran­ka į to­les­nę pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“, ku­rio an­tra­sis eta­pas va­di­na­mas „Rail Bal­ti­ca 2“, plė­trą? Jei es­tai ne­su­tin­ka su lie­tu­vių są­ly­go­mis, gal­būt jiems rei­kė­tų pa­tar­ti ties­ti ge­le­žin­ke­lį, tar­kim, per Bal­ta­ru­si­ją? - klau­sė­me dr. A.Ša­ka­lio.

- Su­pran­tu sar­kaz­mą. Ta­čiau ši­taip griež­tai si­tua­ci­jos ne­ver­tin­čiau. Ir štai dėl ko.

2014 me­tais Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) pra­si­dė­jo nau­jas tran­seu­ro­pi­nių tink­lų (TEN-T) plė­to­ji­mo eta­pas, per ku­rį iki 2030 me­tų ti­ki­ma­si iš­plė­to­ti aiš­kiai apib­rėž­tą pa­grin­di­nį ES trans­por­to tink­lą, ku­rį su­da­rys 10 eu­ro­pi­nio mas­to trans­por­to ko­ri­do­rių, tu­rin­čių di­džiau­sią reikš­mę bend­rai rin­kai ir to­les­nei Bend­ri­jos eko­no­mi­kos plė­trai bei jos kon­ku­ren­cin­gu­mui. Pa­grin­di­nį tink­lą pa­pil­dys vi­suo­ti­nis trans­por­to tink­las, ku­ris į pa­grin­di­nį tu­rė­tų bū­ti in­teg­ruo­tas iki 2050 me­tų. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­grin­di­nis tink­las kar­tu su vi­suo­ti­niu ap­rėps vi­są ES ir su­sies vi­sus re­gio­nus.

Lie­tu­vą ker­ta I ir IX ge­le­žin­ke­lio trans­por­to ko­ri­do­riai. Pir­muo­ju ko­ri­do­riu­mi driek­sis eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lis „Rail Bal­ti­ca“, dėl ku­rio at­ša­kos į Vil­nių da­bar ie­tis lau­žo Lie­tu­va ir Es­ti­ja. Am­bi­cin­gas tiks­las yra įgy­ven­di­na­mas re­mian­tis 2013 me­tų gruo­džio 11 die­nos Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos pri­im­tu ES reg­la­men­tu 1315/2013 dėl tran­seu­ro­pi­nio trans­por­to gai­rių, ku­ria­me nu­sta­ty­ti svar­biau­si ES trans­por­to inf­ras­truk­tū­ros rei­ka­la­vi­mai, ypač ak­cen­tuo­jant bū­ti­nu­mą už­ti­krin­ti tech­ni­nių rei­ka­la­vi­mų są­vei­ką vi­sa­me tink­le. Lie­tu­va pri­va­lo šia­me pro­ce­se ak­ty­viai da­ly­vau­ti, nes sėk­min­gas nau­jų TEN-T plė­to­tės gai­rių ir pla­nų įgy­ven­di­ni­mas mū­sų re­gio­ne leis­tų lik­vi­duo­ti ES ry­ti­nės ir va­ka­ri­nės da­lies trans­por­to inf­ras­truk­tū­ros ko­ky­bės skir­tu­mus, taip pat už­ti­krin­tų efek­ty­vias trans­por­to jung­tis su svar­biau­siais Eu­ro­pos trans­por­to maz­gais, uos­tais bei eko­no­mi­kos cen­trais.

- Ko­dėl iš de­šim­ties tran­seu­ro­pi­nių ko­ri­do­rių di­džiau­sias ais­tras kai­ti­na tik­tai I, ku­riuo tu­rė­tų driek­tis „Rail Bal­ti­ca“?

- At­sa­ky­ti į šį klau­si­mą nė­ra su­nku. ES 2014-2020 me­tų fi­nan­si­nės pers­pek­ty­vos trans­por­to plė­to­tės pla­nuo­se „Rail Bla­ti­ca“ yra nu­ma­ty­tas kaip vie­nas pa­grin­di­nių TEN-T pro­jek­tų net tik Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne, bet ir vi­sos ES mas­tu. Kar­tu ten­ka pa­žy­mė­ti, kad „Rail Bal­ti­cos“ tra­sa yra ES mas­tu glo­ba­les­nio ko­ri­do­riaus Šiau­rės jū­ra-Bal­ti­jos re­gio­nas Šiau­rės-Pie­tų at­ša­ka. Šis ko­ri­do­rius tu­ri la­bai įdo­mią geog­ra­fi­nę kon­fi­gū­ra­ci­ją: Hel­sin­kis - Ta­li­nas - Ry­ga - Kau­nas/ Vil­nius - Var­šu­va - Poz­na­nė - Ber­ly­nas/ Ha­no­ve­ris - Ams­ter­da­mas/­Ro­ter­da­mas - Ant­ver­pe­nas.

Bet bū­tent dėl to ir su­nku su­vok­ti, ko­del da­bar­ti­niu me­tu tiek daug ais­trų ky­la dėl Vil­niaus. Juk jung­tis nuo Kau­no į Vil­nių nau­ja­me EK 2014 me­tų sau­sio 7-osios do­ku­men­te COM(2013) 940, ku­ris yra lai­ko­mas TEN-T pa­grin­di­nio tink­lo plė­tros kel­ro­džiu, yra pa­teik­ta kaip trans­por­to ko­ri­do­riaus Šiau­rės jū­ra-Bal­ti­jos re­gio­nas su­dė­ti­nė da­lis. Kiek­vie­nas mi­nė­tu pro­jek­tu su­in­te­re­suo­tas as­muo tuo ga­li leng­vai įsi­ti­kin­ti žvilg­te­lė­jęs į įvar­dy­to do­ku­men­to 3 pus­la­py­je pa­teik­tą ES pa­grin­di­nių trans­por­to ko­ri­do­rių sche­mą.

Stu­di­jos faktorius

- Ta­čiau pa­pil­do­ma „Rail Bal­ti­cos“ jung­tis iš Kau­no į Vil­nių ne­bu­vo nu­ma­ty­ta tarp­tau­ti­nės kon­sul­ta­ci­jų bend­ro­vės „Ae­com“ stu­di­jo­je, ku­ri nau­do­ja­ma pro­jek­tui pa­grįs­ti?

- Ar stu­di­ja ga­li bū­ti pri­ly­gin­ta Šven­ta­jam Raš­tui? Ma­no gal­va, jo­kiu bū­du. Juo­lab kad jo­je ir šiaip yra dau­gy­bė ne­tiks­lu­mų.

Pir­miau­sia bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad „Ae­com“ stu­di­ja pa­si­ro­dė 2011-ai­siais, kai dar bu­vo pro­jek­tuo­ja­ma, jog „Rail Bal­ti­ca“ bus eu­ro­pi­nio trans­por­to ko­ri­do­riaus Bal­ti­jos jū­ra - Ad­ri­jos jū­ra su­dė­ti­nė da­lis. Dėl to bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, kad šia­me ko­ri­do­riu­je do­mi­nuos ke­lei­vi­niai trau­ki­niai. Bet vė­liau „Rail Bal­ti­ca“ bu­vo pri­skir­ta Šiau­rės jū­ros-Bal­ti­jos re­gio­no ko­ri­do­riui. Aki­vaiz­du, kad ko­ri­do­riu­mi pa­si­su­kus į Ro­ter­da­mo, Ant­ver­pe­no ir Ams­ter­da­mo pu­sę at­si­ras ga­li­my­bė su­trauk­ti ne­ma­žus kro­vi­nių srau­tus. Ke­lei­vi­niam ir kro­vi­ni­niam trau­ki­nių eis­mui su­de­rin­ti bū­ti­na at­lik­ti pa­pil­do­mus ty­ri­mus ir mo­de­lia­vi­mą. Ga­li­mas da­ly­kas, kad spren­džiant šią prob­le­mą ga­lės bū­ti pa­nau­do­ja­ma ir da­bar tie­sia­mos „Rail Bal­ti­cos 1“ inf­ras­truk­tū­ra.

- Pa­mi­nė­jo­te ne­tiks­lu­mus stu­di­jo­je...

- Kai ku­rie ne­tiks­lu­mai ar abe­jo­ti­ni par­ame­trai, ku­riais stu­di­jos ren­gė­jai rė­mė­si pro­jek­tui pa­grįs­ti, iš ti­krų­jų ba­do akis. Sa­vo žo­džiams pa­tvir­tin­ti už­teks po­ros tre­je­to pa­vyz­džių, nors jų ga­lė­tu­me pri­rink­ti ir dau­giau. Tar­ki­me, stu­di­jo­je yra nu­ma­ty­ta, kad jau 2020 me­tais, ki­taip ta­riant - pra­dė­jus eksp­loa­tuo­ti mo­der­nią ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją, jos ruo­že tarp Kau­no ir Pa­ne­vė­žio kas­dien bus ap­tar­nau­ja­mas vi­du­ti­nis 6523 ke­lei­vių (ar­ba 2,38 mln. per me­tus) srau­tas. Vi­sai ne­sup­ran­ta­ma, iš kur Pa­ne­vė­žy­je at­si­ras tiek ke­lei­vių? Ir ko­kio ste­buk­lo rei­kia, kad tarp Vil­niaus ir Pa­ne­vė­žio stai­ga ke­lei­vių srau­tai tap­tų net 2,5 kar­to di­des­ni už tuos, ku­rie šiuo me­tu skai­čiuo­ja­mi tarp di­džiau­sių Lie­tu­vos mies­tų Vil­niaus ir Kau­no? La­bai gai­la, kad „Ae­com“ net ne­nu­ro­dė, ko­kiu bū­du jos spe­cia­lis­tai tuos srau­tus aps­kai­čia­vo?

Ma­no gal­va, dirb­ti­nai pa­di­din­tos ir kro­vi­nių srau­tų prog­no­zės. Nes jau pir­mais „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos eksp­loa­ta­vi­mo me­tais pla­nuo­ja­ma 9,8 mln. t kro­vi­nių ve­ži­mo apim­tis, ku­ri esą vė­liau spar­čiai di­dės. Įdo­miau­sia, kad re­mian­tis ke­lei­vių bei kro­vi­nių srau­tų prog­no­zė­mis skai­čiuo­ja­mas pro­jek­to at­si­per­ka­mu­mas ir gy­vy­bin­gu­mas.

Dar po­ra gal­vos so­pu­lį ke­lian­čių da­ly­kų. Su­nku pa­aiš­kin­ti ir že­mės, rei­ka­lin­gos „Rail Bal­ti­cai“ ties­ti, „Ae­com“ stu­di­jo­je nu­ro­dy­tas įsi­gi­ji­mo kai­nas. Jei ti­kė­si­me „Ae­com“, iš­eis, kad Es­ti­jo­je že­mė yra 7 kar­tus bran­ges­nė nei Lie­tu­vo­je, o že­mė prie Pa­ne­vė­žio bran­ges­nė už že­mę Kau­no apy­lin­kė­se.

Dar vie­nas da­ly­kas, ku­rio ne­de­rė­tų pa­lik­ti ne­pas­te­bė­to jau da­bar­ti­nia­me pla­na­vi­mo eta­pe. „Ae­com“ stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad nau­ja ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja bus tin­ka­ma tiek ke­lei­vi­niams, tiek pre­ki­niams trau­ki­niams, o di­džiau­sias pro­jek­tuo­ja­mas trau­ki­nių grei­tis li­ni­jo­je ga­lės siek­ti net 240 ki­lo­me­trų per va­lan­dą.

Ti­kro­vė­je grei­čiui li­ni­jo­se esant 250 km/h ir di­des­niam, pre­ki­nių trau­ki­nių eis­mas ne­ga­li­mas. Ge­riau­siai ke­lei­vi­nių ir pre­ki­nių trau­ki­nių eis­mas su­de­ri­na­mas tuo­met, kai gre­tis ne­vir­ši­ja 160 ki­lo­me­trų per va­lan­dą. Kuo di­des­nis ke­lei­vi­nių trau­ki­nių grei­tis, tuo ma­žes­nės ga­li­my­bės to­kio­se li­ni­jo­se eksp­loa­tuo­ti pre­ki­nius trau­ki­nius. Ka­dan­gi „Ae­com“ stu­di­jo­je nu­ma­ty­tas dar ir la­bai in­ten­sy­vus ke­lei­vi­nių trau­ki­nių srau­tas, dėl di­de­lio ke­lei­vi­nių ir pre­ki­nių trau­ki­nių grei­čių skir­tu­mo pa­sta­rų­jų trau­ki­nių eksp­loa­ta­vi­mas nau­jo­je „Rail Bal­ti­cos“ tra­so­je bū­tų dau­giau ne­gu prob­le­miš­kas. Aki­vaiz­du, kad yra bū­ti­nas pa­pil­do­mas eis­mo mo­de­lia­vi­mas.

Sa­ky­čiau, kad to­kie par­adok­sai ne­pri­si­de­da prie "Ae­com" stu­di­jos ko­ky­bės ir jos re­zul­ta­tų pa­ti­ki­mu­mo.

Pro­jek­tą ma­ri­na es­tai?

- Ką pa­tar­tu­mė­te da­ry­ti „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­tuo­to­jams?

- Ma­no gal­va, ren­giant par­aiš­ką „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­to ko­fi­nan­sa­vi­mui iš CEF (Con­nec­ting Eu­ro­pe Fa­ci­li­ty) lė­šų, rei­kia ir bū­ti­na rem­tis ne tik „Ae­com“ stu­di­ja , bet ir ki­tais pro­jek­tais, ypač tais, ku­rie par­eng­ti vė­liau nei mi­nė­ta stu­di­ja. Pir­miau­sia, ži­no­ma, tu­riu gal­vo­je Eu­ro­pos re­gio­nio fon­do fi­nan­suo­tą RBGC (Rail Bal­ti­ca Growth Cor­ri­dor) pro­jek­tą, už­baig­tą 2013 me­tais, ku­ria­me pa­teik­ti rea­lūs iš­il­gai tra­sos „Rail Bal­ti­ca“ (nuo Hel­sin­kio iki Ber­ly­no) ir ša­lia jos esan­čių re­gio­nų ge­ne­ruo­ja­mi ke­lei­vių ir kro­vi­nių srau­tai, taip pat - ana­li­zuo­ja­mi ir at­sklei­džia­mi re­gio­ni­nio lyg­mens in­te­re­sai plė­to­jant šią trans­por­to jung­tį.

Kai dėl va­di­na­mo­jo "Vil­niaus klau­si­mo", tai Vil­niaus in­teg­ra­vi­mas į „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­tą ne­ga­li kel­ti jo­kių abe­jo­nių ne tik tei­sė­tu­mo, bet ir eko­no­mi­nio tiks­lin­gu­mo as­pek­tais. Jau vien TEN-T pa­grin­di­nio tink­lo de­fi­ni­ci­jo­je yra pa­sa­ky­ta, kad jis tu­ri jung­ti ES ša­lių na­rių sos­ti­nes. Nė­ra nė ma­žiau­sių abe­jo­nių ir dėl mū­sų sos­ti­nės įjun­gi­mo į „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­tą eko­no­mi­nio tiks­lin­gu­mo. Juk Vil­nius tu­ri di­de­les ga­li­my­bes ge­ne­ruo­ti ir ke­lei­vių, ir kro­vi­nių srau­tus, o tai la­bai pri­si­dė­tų prie pro­jek­to at­si­per­ka­mu­mo, dėl ku­rio skai­čia­vi­mai da­bar „Ae­com“ stu­di­jo­je yra par­em­ti, švel­niai kal­bant, la­bai abe­jo­ti­na par­ame­trų ba­ze.

To­dėl ne­sup­ran­ta­ma „Rail Bal­ti­cos“ par­tne­rių bu­vu­si ar dar esa­ma ne­ga­ty­vi po­zi­ci­ja dėl jung­ties į Vil­nių. Ma­no po­žiū­riu, šia­me pro­jek­to pla­na­vi­mo eta­pe bū­ti­na vi­siems par­tne­riams bū­ti mak­si­ma­liai lanks­tiems vie­ni ki­tų at­žvil­giu. Nes dik­ta­to po­zi­ci­ja, net ir tu­rint la­bai stip­rų lai­ki­ną už­nu­ga­rį, ko­kį da­bar EK tu­ri par­tne­riai iš Es­ti­jos, ne­ga­li duo­ti jo­kių ge­rų re­zul­ta­tų. Žiū­rint iš ša­lies į šį pro­ce­są ky­la įvai­rių min­čių: nes ne­beaiš­ku, ko iš tie­sų yra sie­kia­ma?

Bet ne­si­no­ri ti­kė­ti, jog kaž­kas iš Bal­ti­jos ša­lių ga­lė­tų siek­ti nu­ma­rin­ti šį la­bai svar­bų mū­sų re­gio­no trans­por­to in­teg­ra­ci­jai į kon­ti­nen­ti­nės Eu­ro­pos trans­por­to sis­te­mą pro­jek­tą. Gal tie­siog rei­kia nu­leis­ti po­li­ti­nį ga­rą ir pra­dė­ti kons­truk­ty­vų da­ly­ki­nį dia­lo­gą. Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą mū­sų lau­kia kur kas di­des­nio mas­to iš­šū­kiai ne­gu Vil­niaus „prob­le­ma“.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Tam kurr Livijui - Vidmantas  78.60.122.86 2014-04-30 14:25:13
"visu greičiu" Tai gi tas tavo greitis bus 40 km per valandą. Kur nuvažiuosi tokiu greičiu ir kas važiuos?
3 0  Netinkamas komentaras
Livijui - Vidmantas  213.252.196.2 2014-04-30 12:14:18
Tikrai projekto niekas nesirengia stabdyti. Tuo labiau as su savo itin menka persona. Tiktai reikia parodyti estams, kad jie negali vedzioti Lietuvos uz nosies. Nuo 1990 metu jie tai dare nuolat. Uztat dabar ju atlyginimas vidutiniskai 900 litu didesnis nei musu. Estai padeda parasa - ir statome visu greiciu!
4 1  Netinkamas komentaras
tai va  86.100.227.163 2014-04-30 11:45:59
Lietuvai, Estijai ir Latvijai vezes per Kauna atseitu pigiau ir greiciau butu pasiekema vakaru Europa, toks ir buvo projekto tikslas, be to sustiprintu vidurio ir vakaru Lietuvos ekonominius regionus, pagerintu gyventoju susisikima, butu visai Lietuvai naudinga. Vezes per Vilniu stipriai pabrangtu statyba, praylgtu ir pabrangtu kelione, taip bus zlugdomi visi kiti Lietuvos ekonominiai regijonai, sumazes zmoniu darbo uzimtumas, teks begti i Vilniu arba i uzseni. Mano supratimu projektu per Vilniu islostu tik Lenkija ir Vilniaus ,,valdininkija,, , gal toks ir yra ,,sumanymas,,? Kam, tuomet atstovauja Lietuvos valdzia? Susisiekimas su Valstybemis ne ES (pietose ar rytose) gali buti tik tolimoja Ateityja, kai stabilizuosis politine padietis. Negalima vienu projektu isspresti visas transporto problemas. Patarle: kas dag nori mazai turi.
5 0  Netinkamas komentaras
VVIA BALTICA PER KAUNA  213.35.159.138 2014-04-30 11:33:29
Stasy, ELKO miestas - pliusas, O ne minusas. Galesime keliauti per istorinius Rytprusius, siauriniu Lenkijos pakrasciu. Baltstoge yra aisku irgi svarbu, bet tai - KITAS projektas( Vilnius - baltstoge - VARSUVA ) ir nesikertantis su via Baltia, einancia per Kauna
4 0  Netinkamas komentaras
stasys  78.60.122.86 2014-04-30 10:41:41
Lenkija savo namų darbus – geležinkelį nuo Balstogės iki Lietuvos sienos tikriausiai pradės tvarkyti tik po 2020 metų. O jeigu paseks Lietuvos pavyzdžiu ir laikysis senosios trasos su kiekvienos kalvelės apvažiavimo vingiais, tai tas kelias dešimtis kilometrų iki Lietuvos sienos traukiniai irgi judės 30-40 km greičiu. Tokiu atveju visos kalbos apie greitaeigius traukinius, švilpiančius iš Kauno į Varšuvą, Berlyną, Paryžių neturės jokios prasmės. Beje, Lenkija žada „Balticai“ pridėti papildomą pusšimčio kilometrų vingį, pasukdama kelią per Elko miestą. Tokiu būdu kelionė iš Vilniaus į Varšuvą dar labiau pailgėtų gal net iki beprotiško dvylikos valandų išbandymo. Tai ką daryti? Čia pats laikas prisiminti, kaip vilniečiai važiuodavo į Varšuvą, tarkim, prieš 80 metų. Tarpukariu, pvz., 1937 m. iš Vilniaus į Varšuvą skriedavo poetiško pavadinimo traukinys „Šiaurės žvaigždė“ („Gwiazda Północy”). 423 km trasą (per Gardiną) jis įveikdavo 5 valandas 30 minučių. Dabar, tiksliau prieš kelerius metus, kai dar važiuodavo traukiniai iš Vilniaus į Varšuvą per Šeštokus, kelionė trukdavo 10 val. 52 minutes. Ne greičiau traukiniai važiuos ir europiniais bėgiais, taigi keleivių nebus. Kaip ir krovinių. Kuriems velniams išmestas milijardas litų šitam geležinekliui į niekur?
3 1  Netinkamas komentaras
Sei­mo ko­mi­si­ja siū­lo ne­pri­tar­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro so­cial­de­mo­kra­to Juo­zo Ole­ko at­sa­ky­mams į in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­mus.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­mi ty­rė­jai nu­sta­tė, kad oro bend­ro­vės „Ma­lay­sia Air­li­nes“ rei­so MH17 lai­ne­rį 2014-ųjų lie­pą nu­mu­šęs mo­bi­lu­sis ra­ke­tų komp­lek­sas „Buk“ bu­vo atgabentas į se­pa­ra­tis­ti­nio [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami