TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Draudikai gyvybę vertina centais

2012 05 30 7:40

Nors ir esi apdraudęs savo automobilį transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės (TPVPCA) draudimu,  patekęs į eismo įvykį ir pripažintas jo kaltininku niekada negali būti tikras, kad neprarasi viso savo turto ir visam gyvenimui neliksi su nepakeliama kupra skolų.

Pasirodo, Lietuvoje TPVPCA draudimas savo plieninius žirgus juo draudžiančių vairuotojų interesus gina tik iš dalies. Tam tikrais atvejais automobilius apsidraudusiems, tačiau avarijų kaltininkais pripažintiems vairuotojams ar įmonėms gali tekti milijoninę žalą atlyginti patiems.

Klastingą schemą, kurią kuriant, kaip įtariama, dalyvavo ir draudikų pasamdyti lobistai, atskleidė į LŽ dienraštį kreipęsis draudimo specialistu save įvardijęs A.D. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pašnekovas teigė nenorįs pasakyti savo tikrų inicialų dėl paprastos priežasties - dirba draudimo sistemoje ir jam esą "tiesos sakymas gali kainuoti karjerą".

TPVPCA draudimo įstatyme įtvirtintos atlygintinos žalos sumos iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai nemenkos, tačiau iš tikrųjų, A.D. žodžiais, tai tėra optinė apgaulė. Pagal dabar galiojančias jo nuostatas avarijoje nukentėjusio asmens turtui padaryta žala atlyginama iki 500 tūkst. eurų (1,73 mln. litų), o žala, padaryta asmeniui, - iki 2,5 mln. eurų (8,63 mln. litų). Iš viso privaloma atlyginti draudimo suma sudaro 10,37 mln. litų.

Tačiau jau birželio 11-ąją įsigalios naujos TPVPCA draudimo įstatymo pataisos, kurios įpareigos draudimo kompanijas atlyginti dar didesnę bendrą žalą, - jos dydis sieks 20,71 mln. litų. Draudikai privalės už suniokotą nukentėjusio vairuotojo turtą sumokėti iki milijono eurų (3,45 mln. litų), už asmeniui padarytą žalą - iki 17,26 mln. litų.

Skaičiai įspūdingi. Tačiau tai, kaip sakė A.D., viso labo šviesioji medalio pusė. Mat yra ir kita - tamsioji, apie kurią dauguma vairuotojų nė neįtaria.

Mato lobistų ranką

A.D. atskleidė, kad nedaugelyje Europos šalių galioja toks negailestingas vairuotojams TPVPCA draudimo įstatymas, koks jis egzistuoja Lietuvoje. "Neabejoju, šis norminis aktas buvo priimtas aktyviai dalyvaujant draudikų lobistams. Todėl jame atsirado nuostatų, kurios iškreipia atlygintinos žalos esmę ir apskritai verčia suabejoti mūsų valstybės teisingumu savo piliečių atžvilgiu", - tikino draudimo ekspertas.

Jo nuomone, milžiniškos atlygintinos žalos sumos TPVPCA draudimo įstatyme pateikiamos tik dėl akių. "Tokių sumų reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tad Lietuva negali jų nesilaikyti. Tačiau lietuviškasis TPVPCA draudimo įstatymo variantas labai klastingas, nes jame numatytas atlygintinos žalos, kuri įvardijama kaip neturtinė arba moralinė, apribojimas", - dėstė draudimo specialistas.

Pasak jo, civilizuotose valstybėse draudikams atlyginti neturtinę žalą kainuoja daugiausia, kartais - net milijonus. Ir atlygintinos žalos dydis numatytas ne atskiru įstatymu, o bendrais pagrindais apibrėžtas tiesiog Civiliniame kodekse. "Daugumoje ES šalių žala asmeniui nėra atskirta nuo neturtinės žalos. Tačiau Lietuvoje įstatymų kūrėjai gudriai šalia europinių norminių aktų reikalaujamos sumos į skliaustelius įpynė neturtinės žalos apribojimus, kurie  draudikams yra labai palankūs. Šiems ją atlyginti dabar kainuoja vos kelis tūkstančius. Dėl to gniuždomi žmonių likimai", - piktinosi pašnekovas.

Ašaros moralinei žalai atlyginti     

TPVPCA draudimo įstatyme neturtinės žalos dydis iš tikrųjų skliausteliais atskirtas nuo žalos asmeniui sumos. Dabar galiojančios redakcijos TPVPCA draudimo įstatyme numatyta, kad nukentėjusiajam kaip neturtinė žala gali būti atlyginta 2500 eurų (8,63 tūkst. litų). Nuo birželio 11 dienos ši suma padvigubės ir sieks 5000 eurų (17,26 tūkst. litų). Tačiau atlygintina žala asmeniui, kaip minėjome, yra net šimtąkart didesnė.

"Civiliniame kodekse neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ką tai reiškia? Tarkime, jei į tavo vairuojamą automobilį trenkėsi kita mašina, pats per avariją likai gyvas, tačiau, neduok Dieve, žuvo žmona ar vaikai, todėl patyrei neįsivaizduojamai didelę moralinę žalą, draudikai tau pagal dabar galiojančius įkainius kaip neturtinės žalos atlyginimą išmokės varganus 8 tūkst. litų. Likusius šimtus tūkstančių, kitaip sakant, sumą, kuri viršija nurodytą norminiuose aktuose, įstatymas leidžia priteisti iš avarijos kaltininko. Tačiau ar daug vairuotojų Lietuvoje gali mokėti didelius pinigus?" - kalbėjo A.D.

Jis tvirtino, kad tokiu atveju nelaimingi lieka abu - ir šeimą praradęs vairuotojas, ir tas, dėl kurio kaltės įvyko eismo nelaimė. Nes kaltininkas, nors ir sąžiningai draudė savo automobilį, dėl netobulo TPVPCA draudimo įstatymo gali ne tik prarasti visą savo turtą, bet ir iki pat mirties nešti nepakeliamą skolų naštą.

"Dar blogiau, jei nukentėjęs vairuotojas ar automobilio keleivis visam gyvenimui atsigula į ligos patalą, tampa neįgalus. Tada jam reikia nuolatinės slaugos, vaistų, gydytojų priežiūros. Net jei ir gaus naujos redakcijos įstatyme numatytus 17 tūkst. litų, kuriam laikui užteks tokios sumos? Savaitei, dviem? O kaip gyventi nukentėjusiam žmogui likusį gyvenimą?" - retoriškai klausė A.D.

Draudimo ekspertas teigė, jog labiau pasiseka tiems, kuriems neturtinė skriauda padaroma vairuojant įmonės automobilį. "Paprastai bendrovės turi daugiau pinigų nei paprasti piliečiai. Kita vertus, įmonių vadovai geriau išmano ir įstatymus. Todėl žinodami, kokie nuostoliai gresia, stengiasi su nukentėjusiaisiais iš anksto sudaryti taikos sutartis. Paprastai jose numatoma suma įmonei, aišku, būna skaudi, bet bent jau nepriveda prie bankroto", - tvirtino A.D.

Ginti žmones su TPVPCA draudimu susijusiais klausimais įstatymai lyg ir įpareigoja Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą (LTPDB), tačiau jis, pašnekovo nuomone, gina tik draudimo kompanijų interesus. "Draudikai yra biuro nariai, daro jam atskaitymus, tad negi varnas varnui kirs į akį? O juk būtent LTPDB galėtų inicijuoti įstatymo pataisas, kad draudimo kompanijos, kaip ir kitose civilizuotose šalyse, nukentėjusiesiems atlygintų visą, o ne dalį neturtinės žalos", - svarstė draudimo specialistas.

Biuras siūlo draustis papildomai

Atsakydamas į LŽ žurnalisto klausimus LTPDB generalinis direktorius Algimantas Križinauskas buvo neįprastai kategoriškas. "Girdėjome tuos svarstymus. Juos skleidžia į Rusiją krovinius gabenantys vežėjai. Šioje šalyje numatyta labai maža, mūsiškais pinigais - vos 12 tūkst. litų, atlygintina suma dėl suniokoto turto ir asmens patirtos žalos. Aišku, realiai priteisiamos sumos yra nepalyginti didesnės. Tad vežėjų atstovai ir stengiasi, kad visus jų patiriamus nuostolius padengtų Lietuvos draudikai", - dėstė jis.  

Tačiau vėliau A.Križinauskas staiga ėmė prieštarauti sau, sakyti, jog kiekvienoje šalyje vairuotojams galioja tik tos valstybės draudimo įstatymai. Kitaip tariant, jei avarija buvo padaryta Rusijoje, joje gyvenantiems nukentėjusiesiems žala bus atlyginta tokiu būdu, kaip tai nustatyta kaimynės įstatymuose. Tad ir neaišku, kuo čia dėtos Lietuvos draudimo bendrovės? Juk jų tikrai niekas neprivers atlyginti nuostolių, didesnių už tuos, kuriuos numato Rusijos įstatymai?

Maža to, A.Križinauskas teigė, jog moralinės žalos atlyginimo apribojimai neva galioja ne vien Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. "Tarkime, Latvijoje atlyginama iki 1000 latų (maždaug 5 tūkst. litų) neturtinė žala. Estijoje, kai dar cirkuliavo estiškos kronos, draudikai buvo įpareigoti skirti moralinei žalai ne daugiau kaip 22 tūkst. kronų (maždaug 2,2 tūkst. litų). Mano žiniomis, iki 7 tūkst. eurų (apie 24 tūkst. litų) ribojama draudikams priklausančios atlyginti moralinės žalos dalis ir Danijoje. Norvegai išvis nepripažįsta tokios žalos, nes jei draudimo kompanijos ją atlygintų, tai būtų labai paranku eismo taisyklių nepaisantiems "kelių ereliams", - vardijo Lietuvos draudikų biuro vadovas.

Tačiau po kurio laiko A.Križinauskas ir vėl prieštaravo sau. Jis pripažino, kad moralinės žalos suma ribojama tik kai kuriose ES valstybėse. Daugumoje šalių ši suma yra lygi tai, kuri numatyta kaip žala asmeniui. Kaip minėjome, nuo birželio 11-osios ji sieks 5 mln. eurų, arba 17,26 mln. litų.  

Galiausiai Lietuvos draudimo biuro vadovas neišlaikė ir tiems drausmingiems vairuotojams, kurie, net ir nebūdami "kelių ereliai", gali netyčia sugadinti gyvenimą tiek sau, tiek svetimiems, pasiūlė draustis papildomai. "Prie dabar mokamos privalomojo draudimo sumos primokėtumėte dar keletą šimtų ir visi bus ramūs", - siūlė A.Križinauskas.

FAKTAS

* Lietuvos banko duomenimis, 2011 metais šalyje veikiančios draudimo kompanijos surinko 390 mln. litų TPVPCA draudimo mokesčio. Draudimo ekspertų skaičiavimu, nuo šios sumos į Transporto priemonių draudikų biuro sąskaitą buvo pervesta 17,94 mln. litų.  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"