Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
TRASA

Draudikai: ketvirtadalis eismo įvykio deklaracijų – su klaidomis

 
2017 09 27 12:00
Kol bus užpildytos deklaracijos ar iškviesta policija, draudikai primygtinai pataria nejudinti į eismo įvykį patekusių automobilių.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors didžiąją eismo įvykių šalies miestų gatvėse dalį sudaro smulkios avarijos, vairuotojams daugeliu atvejų jos yra labai nemalonios ir sukelia rūpesčių. Vienas jų – tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pasirodo, net ketvirtadalis draudikams pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildytos netinkamai ar su klaidomis.

Anot draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje pranešimo, patekus į eismo įvykį daugeliu atveju išsigąstama, patiriama įtampa ir stresas, o tai turi įtakos ir tinkamam situacijos įvertinimui bei vairuotojų veiksmams.

„Patyrus avariją vairuotojų veiksmai ne visuomet būna apgalvoti. Visų pirma, jei avarija nėra didelė, vairuotojams kone intuityviai dažnai norisi patraukti į eismo įvykį patekusius automobilius nuo kelio, pavažiuoti į šalikelę ar greta esančią stovėjimo aikštelę. Vis dėlto tai yra klaida. Kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų“, – teigė įmonės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Draudimo eksperto teigimu, į avariją patekusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tada, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausia rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę – iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus. Tuomet eismo įvykio aplinkybės, jeigu dėl jų sutaria visi eismo įvykio dalyviai, turėtų būti užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje.

„Nereti atvejai, kai vienas eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito spaudimui ir sutinka su jo nebūtinai teisinga įvykio versija. Jeigu kyla abejonių, nesutariama dėl aplinkybių, visuomet reikėtų iškviesti policiją, o ne nusileisti kito vairuotojo įtikinėjimams, spaudimui, o kartais galbūt net ir grasinimams. Kai su tuo susiduriama, reikėtų pasistengti išsaugoti avarijos vietą ir automobilių padėtį tokią, kokia ji yra, ir sulaukti policijos pareigūnų, kurie situaciją įvertins objektyviai ir užregistruos eismo įvykį. Beje, policiją visuomet iškviesti būtina, jei per avariją nukentėjo žmonės ar trečiųjų šalių turtas“, – patarė R. Bieliauskas.

Anot draudiko, nesusipratimų pildant eismo įvykio deklaraciją dažnai pasitaiko ir tais atvejais, kai dėl incidento aplinkybių sutinka abu eismo dalyviai. Dėl streso ar dėl skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose nepateikiami visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema.

„Labai dažnai gauname vairuotojų pildytas deklaracijas, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai. Taip pat tipiniai atvejai – pribraukytos, taisytos, neįskaitomai surašytos deklaracijos. Nors automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ir ne itin patogu, vis dėlto reikėtų pasistengti tai daryti atidžiai ir aiškiai. Tinkamu deklaracijos užpildymu turėtų būti suinteresuoti patys eismo dalyviai, nes nuo to priklauso sklandus ir greitas žalos administravimas“, – sakė R. Bieliauskas.

Draudikų atstovas priminė, kad pildant eismo įvykio deklaraciją derėtų nepamiršti joje pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos – gatvės, kelio numerio, ruožo ar kilometro. Taip pat labai svarbu dokumente pažymėti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant eismo įvykio schemą, anot R. Bieliausko, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes. Kilus net menkiausioms abejonėms, reikėtų nedvejoti ir iškviesti policijos pareigūnus.

Šiemet eismo įvykiuose nuostolių patyrusiems vairuotojams „Ergo Insurance“ Lietuvoje iš viso jau išmokėjo ir išmokoms rezervavo beveik 10,5 mln. eurų.

„Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"