Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Draudimo rinką privėrė stojamuoju mokesčiu

 
2017 07 04 12:00
Metų pradžioje labiausiai TPVCAPD tarifais išaugo paprastiems vairuotojams, kurie, atrodo, dengs ir dalies vežėjų eismo įvykiuose patiriamus nuostolius.   
Metų pradžioje labiausiai TPVCAPD tarifais išaugo paprastiems vairuotojams, kurie, atrodo, dengs ir dalies vežėjų eismo įvykiuose patiriamus nuostolius.    "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vis labiau stiprėja įtarimas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) tarifai drastiškai (kartais net iki 40 proc.) galėjo išaugti ir dėl galimai dirbtinai ribojamos konkurencijos.

Aiškėja, kad šios rūšies draudimu gali užsiimti ne visi draudikai, o tik tie, kurie TPVCAPD administruojančiam Lietuvos draudikų biurui sumoka 116 tūkst. eurų dydžio stojamąjį nario mokestį. Tai trukdo ateiti į rinką naujiems žaidėjams, kurie galbūt pasiūlytų už privalomąją paslaugą mažesnius tarifus. Stojamojo nario mokesčio nėra greta esančiose Lenkijoje ir Vokietijoje, o Lietuvoje privalomojo draudimo tarifą dar didina ir dauguma kitų administracinių mokesčių. Pirmoji apie galimai stojamojo nario mokesčio daromą žalą atvirai prabilo tarptautinė dalijimosi kroviniais bendrovė „Trans.eu Baltic“, kurios filialas veikia ir Lietuvoje. „Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos draudimo įmonė, norėdama Lietuvoje teikti privalomojo draudimo paslaugas, turi tapti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare (automobilininkai šią organizaciją vadina tiesiog Lietuvos draudikų biuru (LDB) – aut.) ir prisidėti prie biuro iždo papildymo. Šiuo metu biuro stojamasis nario mokestis sudaro beveik 116 tūkst. eurų, o draudimo įmonė, pretenduojanti tapti šalies TPVCAPD rinkos dalimi, taip pat patiria ir kitų veiklos sąnaudų, todėl užsienio draudikams, neplanuojantiems Lietuvoje verstis kitų rūšių draudimu, dėl kelių draudėjų pradėti veiklą pas mus tiesiog neapsimoka“, – „Trans.eu Baltic“ pranešime yra cituojama advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė Diana Kozliakaitė.

Su Lietuva dėl krovinių konkuruojančiose Vokietijoje ir Lenkijoje stojamojo nario mokestis kompanijas draudžiančioms draudikų bendrovėms neegzistuoja.

Atlygina nedrausmingųjų žalas

LDB direktorius Algimantas Križinauskas „Trans.eu. Baltic“ paskelbtus teiginius įvertino kaip neturinčius pagrindo. „Čia nereikėtų traktuoti, kad kažkas sugalvojo pasipinigauti ar panašiai. Mes (LDB – aut.) kaupiame didelį rezervą. Ūkiškai kalbant, panašiai elgiasi ir, pavyzdžiui, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (iš jos sukaupto rezervo atlyginama iki 100 tūkst. eurų indėlio suma, jei indėlis prarandamas bankrutavus finansų įstaigai – aut.). Juk tam, kad būtum pasirengęs nenumatytiems atvejams, reikia turėti pinigų“, – gynėsi draudikas.

Dienraštis primena, kad ne pelno siekianti organizacija LDB buvo įkurta 1992 metais, dabar ji vienija 9 narius, o viena biuro funkcijų yra, pavyzdžiui, dengti nukentėjusiesiems TPVCAPD nuostolius, kuriuos, sakykime, padaro privalomuoju draudimu neapsidraudę nedrausmingi vairuotojai. Draudikų biuras atlygina ir savo klientams draudikams žalą, kuri atsiranda bankrutavus transporto įmonei ar draudimo bendrovei.

Biuro vadovo A. Križinausko tvirtinimu, didesnę dalį tokiai ir panašiai žalai atlyginti reikalingų lėšų LDB surenka iš privalomų atskaitymų nuo draudimo įmokų. Esą stojamasis mokestis sudaro tik nedidelę fondo dalį. „Klausimas ne visai toks, kad čia tų pinigų reikia biurui ar panašiai. Taip, pinigai įplaukia į biuro sąskaitą. Bet klausimas yra toks, kad reikia dalyvauti savo pinigais – ir ne tik šitais (stojamojo nario mokesčio – aut.). Juk draudimo bendrovės nustatyto dydžio atskaitymus nuo draudimo įmokų pervedinėja ir kiekvieną ketvirtį. Taip, biuras disponuoja nemenkomis lėšomis. Bet tai yra rezervas. O stojamasis nario mokestis, palyginti su tomis lėšomis, kurios kaupiamos kaip rezervas, yra nedidelė suma, kurią naujai į rinką atėjęs draudikas sumoka ir pamiršta“, – kalbėjo LDB direktorius.

A.Križinauskas sakė, kad stojamasis nario mokestis niekaip nesiaurina naujų TPVCAPD rinkos žaidėjų galimybių dalyvauti privalomojo draudimo rinkoje. „Nesiaurina (galimybių – aut.) nei naujiems, nei seniems (draudikams – aut.). Sąlygos visiems yra lygios. Bet čia nelabai mano kompetencijos klausimas. Finansų ministro įsakymu (tuomet laikinai ėjęs finansų ministro pareigas Jonas Lionginas 2001 m. liepos 11 d. pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės stojamojo mokesčio dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo“, kuriame draudimo bendrovėms buvo nustatytas 400 tūkst. litų, arba 115 942 eurų, stojamojo mokesčio dydis – aut.) yra numatytos sąlygos ir jos yra taikomos. Kad siaurinama, galima teigti nebent tada, jei kažkam yra daromos protekcijos. Bet protekcijų nedarome niekam ir niekada“, – patikino LDB direktorius.

Draudikų gyvenimas – be rizikos

Tačiau, pavyzdžiui, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai teigė, kad su Lietuva dėl krovinių konkuruojančiose Vokietijoje ir Lenkijoje stojamasis nario mokestis kompanijas draudžiančioms draudikų bendrovėms neegzistuoja. „Rinkoje esantiems žaidėjams toks reikalavimas yra parankus, tačiau ateinantiems į rinką ir norintiems sudaryti konkurenciją tai papildomos išlaidos. Lietuvos draudimo rinka nėra itin didelė ir patraukli užsienio bendrovėms, o šis reikalavimas – dar vienas jos trūkumas“, – sakoma raštiškame „Linavos“ komentare „Lietuvos žinioms“.

Kartu asociacijos atstovai pažymėjo, kad šiandien didžiausia jos narių problema yra transporto bendrovėms taikomi didžiuliai TPVCAPD tarifai. Panašios problemos jau vargina ir paprastus šalies vairuotojus. „Dėl to ir bandome kurti savo draudimo bendrovę. Nepagrįstai draudikų taikomi administraciniai mokesčiai rodo, kad privalomojo draudimo rinkoje konkurencijos nėra. Draudimo bendrovės taiko ypač didelius administravimo mokesčius nuo įmokų vertės. Administravimo mokesčiai siekia 40 proc. įmokos sumos. Papildomai įskaičiuojama apie 10 proc. pelno marža ir atlygis draudimo brokeriams. Tokia nusistovėjusi praktika nepagrįstai kelia draudimo kainas“, – tvirtinama „Linavos“ komentare.

Į klausimą, kokia šiandien yra vidutinė minimalaus draudimo vienai krovinius vežančiai transporto priemonei TPVCAPD kaina, „Linavos“ atstovai atsakė šitaip: „Minimalus draudimas Lietuvoje siekia apie 1000 eurų per metus. Tačiau gaunančiųjų tokias sąlygas nėra dauguma. Didžioji dauguma vežėjų galėtų draustis mokėdami iki 1300 eurų.“

Bendrovė „Trans.eu Baltic“ informavo, kad šalyse kaimynėse draudimas vežėjams kur kas pigesnis. „Pavyzdžiui, Lenkijoje vienas pigiausių ir paprasčiausių prieinamų rinkoje modelių kainuoja apie 400 eurų (1600 zlotų) per metus. Vokietijoje automobiliams iki 3,5 tonos svorio taikoma apie 420 eurų privalomojo draudimo suma, iki 7,5 tonos – 600 eurų, iki 12 tonų – iki 660 eurų ir virš 12 tonų – iki 750 eurų per metus“, – sakoma įmonės pranešime.

V. Križinauskas tvirtino, kad stojamasis mokestis ir ketvirtiniai atskaitymai esą jokios įtakos TPVCAPD kainoms nedaro. „Būtina žvelgti į esmę, o ne aplink. O esmė tokia. 2016 metais Lietuvoje buvo fiksuota 100 tūkst. eismo įvykių. Tiek jų Lietuvos gyventojai sukėlė. Ir savo teritorijoje, ir užsienyje. Tai yra 14 tūkst. avarijų daugiau nei 2015-aisiais. Maždaug 14 mln. eurų pakilo ir tuose eismo įvykiuose patirta žala. Negi šiems skaičiams dar reikia papildomo komentaro?“ – dangstėsi „Lietuvos žinių“ pašnekovas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"