TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Druskų poveikio prevencijai – neužmiršti plovyklos

2016 11 30 6:00
Žiemą geriausia automobilį plauti rankomis, nepamirštant vandeniu išpurkšti sunkiau prieinamas kėbulo dalis, kuriose linkusios kauptis druskos. LŽ archyvo nuotrauka

Vos tik Lietuvos kelius nuklojo sniegas, daugelis eismo dalyvių pernelyg negalvodami išpyškino seniai žinomą posakį: „Kelininkus žiema užklupo netikėtai.“ Tačiau kiek ši frazė yra teisinga?

Visų pirma, žmonės dažnai painioja skirtingus kelius prižiūrinčias įstaigas. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už daugiau nei 20 tūkst. kilometrų valstybinių kelių priežiūrą, o miestų gatvėmis rūpinasi savivaldybės ir joms pavaldžios įmonės. Tad jeigu Vilniuje pastebėjote neprižiūrėtą gatvę, neskubėkite skambinti kelių direkcijai – už tą gatvę atsakinga sostinės kelių priežiūros ir eksploatavimo įmonė „Grinda“. O jeigu prie Lentvario nuslydote į griovį, žinutė sostinės merui feisbuke vargu ar padės.

Tiesa yra ta, kad kelininkai paprastai žiemai būna pasiruošę. Tik vairuotojai fiziškai nemato druskos barstytuvų ar kelius valančių mašinų. Pavyzdžiui, smarkiai sningant, kelininkai didžiąją dalį savo darbo turi būti padarę vos iš dangaus nukritus pirmosioms snaigėms: asfaltas turi būti nubertas sniegą tirpdančia druska, kad ant jo nesusidarytų ledo pluta. Sningant gatvės valomos tik išskirtiniais atvejais – paprastai šis darbas atliekamas snaigėms jau nustojus kristi iš dangaus.

Gatvės Lietuvoje paprastai barstomos druska arba druskos ir smėlio mišiniu. Druska naudojama pagrindiniuose keliuose, kuriuose reikia ištirpdyti sniegą ir apsaugoti nuo susidarančio ledo, o mišinys – antraeiliuose keliuose. Jis taip pat naudojamas įkalnėse ir nuokalnėse, nes druska gali nutekėti, o smėlis lieka ant asfalto.

Kaip ir kelininkus, vairuotojai keiksnoja druską – mat ji metalinėms automobilių dalims daro žalą, tačiau kitų išeičių nelabai yra. Valyti nuo gatvių sausą sniegą neverta, nes šios labai susiaurėtų ir dviejų eismo juostų viena kryptimi einantis ruožas po kelių dienų teturėtų vieną juostą. Skandinavijos šalyse žiemą pilama skalda ant suplūkto sniego, bet Lietuvoje tai nelabai veiktų, nes sniego nėra tiek daug ir asfaltuoti keliai greitai virstų žvyrkeliais.

Egzistuoja ir sniegą tirpdantys mišiniai, nedarantys jokio poveikio automobiliams, tačiau jų kaina yra gerokai didesnė nei druskos – tad vargu ar vairuotojai būtų patenkinti, kad nuvalyta būtų keliskart mažiau gatvių.

Druskos poveikį automobilio kėbului panaikinti įmanoma tik vienu būdu: nevažinėti mašina. Tai prasta išeitis, tad vairuotojams reikia susitaikyti su galimybe ant automobilio ratų arkų ar slenksčių pavasarį išvysti vieną kitą rudą dėmę.

Sumažinti druskų poveikį kėbului įmanoma automobilio detales prieš sezoną padengus antikorozine danga. O žiemą – mašiną reguliariai plaunant. Geriausia tai daryti rankinėje plovykloje, nes ten galima vandeniu išpurkšti sunkiau prieinamas kėbulo vietas, kuriose linkusios kauptis druskos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"