TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Duobės baisesnės už žiemos šalčius

2012 04 04 8:10

Pasibaigus žiemai vairuotojai paprastai su palengvėjimu atsipučia, tačiau šįmet atšiauri pavasario pradžia sukėlė dar daugiau problemų nei trumpas žiemos speigas. Nuostolių pridarė duobės ir netikėtai sugrįžęs šaltis.

Vairuotojai nuo pat didžiųjų žiemos šalčių pabaigos šiurpsta dėl nesuskaičiuojamos daugybės plyšių, išvagojusių net judriausias didmiesčių gatves. Tačiau kol laikosi neigiama temperatūra, kelininkai gali lopyti gatves tik gana nepatvariu bitumo ir skaldos mišiniu. Tokia priemonė padeda trumpam, nes šaltu ir dažnai drėgnu oru užtaisyta duobė po metų ar dvejų vėl atsiveria. Todėl kol kas tuo mišiniu lopomi tik pavieniai plyšiai.

Nuo padangų iki buferių   

Šį pavasarį didelės ir gilios duobės atsivėrė neįprastai anksti, bet dabar, kai orai vėl atvėso, kelininkai delsia remontuoti gatves. Dėl to jau šimtai vairuotojų ne dėl savo kaltės prakiurdė padangas, suskaldė ratlankius ar sulankstė važiuoklę. BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova sakė, kad šįmet vairuotojai anksčiau negu pernai ėmė kreiptis dėl pramuštų ratų ar apgadintos važiuoklės, o orams šylant nukentėjusių, tikėtina, bus dar daugiau.

Bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pabrėžė, kad kelių būklė kasmet prastėja, todėl išmokų nuolat daugėja. Be to, gausėja vairuotojų, besidraudžiančių kasko draudimu, kuris tokiu atveju galioja, tad pernai patyrusiesiems žalos dėl duobių išmokėta 100 tūkst. litų. Šįmet ta suma gali būti dar didesnė. Pasak pašnekovo, įvažiavus į duobę dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai. Pasitaiko atvejų, kai apgadinamas ir automobilio buferis ar kėbulas. Tačiau dar baisesnių pasekmių gali turėti bandymas kliūtį aplenkti. "Paskutinę akimirką duobę pastebėję vairuotojai bando jos išvengti pasukdami automobilį kartais ir į priešpriešinę eismo juostą. Jeigu nepavyksta išvengti susidūrimo su priešais važiuojančia mašina, toks eismo įvykis gali baigtis skaudžia nelaime. Didelė avarijos rizika kyla ir tada, kai duobę pastebėję vairuotojai staiga stabdo", - aiškino A.Pilčicas.

"Auksinės" duobės

Bumbtelėjimas į kelyje atsiradusį didelį plyšį vairuotojo arba draudiko kišenę gali palengvinti nuo 40-50 litų iki kelių dešimčių tūkstančių, bet vienos žalos atitaisymas atsieina vidutiniškai apie 2 tūkst. litų. "Lietuvos draudimo" Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas tvirtino, kad šį pavasarį vairuotojų nuostoliai šiek tiek mažesni negu pernai, tačiau "duobių sezonas" dar nesibaigė, tad sumos gali padidėti. Atrodo, šiemet bus viršytas ankstesnis nukentėjusiųjų rekordas, nes vos per tris mėnesius bendrovė užregistravo 148 pranešimus apie automobilius, apgadintus dėl duobių. "Rekordiniais" 2010-aisiais tokių atvejų užfiksuota 434. Pasak G.Matiuko, brangiausiai atsieina prašmatnių sportinių automobilių skrydis į duobę. Jis prisiminė, kad praėjusiais metais didžiausia išmoka už šitaip apgadintą automobilį siekė 23 tūkst. litų. Tačiau brangiausią per savo praktiką žalą dėl duobės iš visų LŽ kalbintų draudikų prisiminė "If" atstovas Dalius Drevinskas. Anot jo, nuostoliai siekė daugiau kaip 100 tūkst. litų, kai prabangus "Mercedes" pateko į tinkamai nepažymėtą duobę, iškastą remontuojant kelią.

Kauno "pažiba"

Kalbėdami apie pavojingiausias vietoves draudikai vienbalsiai minėjo Kauną. Laikinosios sostinės gatvės jau ne pirmus metus linksniuojamos vairuotojų, tačiau situacija vargu ar greitai pasikeis.

Kaune pavasariniam gatvių remontui iki šiol neskirta nė cento. Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kad finansavimo tikimasi sulaukti po Velykų. Kiek pinigų tam bus atseikėta, dar nežinia, tačiau pašnekovas vylėsi, jog problemiškiausioms vietoms pakaks. "Pagrindinėms duobėms užtaisyti pakaks, bet bandysime daugiau asfaltuoti ištisinių ruožų. Tai labiau pasitvirtina. Nors ištisinis asfaltavimas gerokai brangesnis, galiausiai daugiau lieka patenkintų žmonių", - sakė A.Pakalniškis. Jis teigė, jog per žiemą Kauno gatvėms buvo skirta 43 tūkst. litų. Už tuos pinigus pavyko užtaisyti 320 kvadratinių metrų asfalto, t. y. tik apie 320 duobių, jei manysime, kad jos buvo nelabai didelės. O ilgalaikiu asfaltu duobės Kaune bus lopomos tik nuo balandžio pabaigos ar net gegužės pradžios.

Laukia šilumos

Sostinėje darbus ketinama pradėti šiek tiek anksčiau. Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža tvirtino, kad sostinėje gatvių lopymas turėjo prasidėti pačioje balandžio pradžioje, bet netikėtai pasnigus darbus teko atidėti. Pastaruoju metu duobės bitumo ir skaldos mišiniu užpilamos tik išskirtiniais atvejais. "Avarinės vietos tvarkomos, bet ne tokiu ilgalaikiu asfaltu. Kad nereikėtų jų taisyti dukart, laukiame geresnių orų", - dėstė V.Pauža.

Pasak departamento direktoriaus, Vilniaus gatvių duobės ilgalaikiu asfaltu bus pradėtos lopyti maždaug balandžio viduryje, kai asfaltbetonio gamyklos įjungs gamybos linijas. Kol kas tai daryti dar per šalta - pagal galiojančius reglamentus, asfaltas gali būti kokybiškai paklotas tik tada, kai keletą dienų laikosi ne mažesnė nei 10 laipsnių šilumos vidutinė paros temperatūra. Tačiau miestų kelininkai paprastai tiek nelaukia ir imasi taisyti duobes temperatūrai pakilus maždaug iki 5 laipsnių. Taip jie išvengia kritikos strėlių dėl skylėtų gatvių, bet paskubomis sukloti lopai po kelerių metų išbyra ir jų vietoje atsiveria dar didesni plyšiai. Nutraukti šį uždarą ratą galima paklojus ištisinę asfalto dangą, tačiau tokie darbai labai brangiai kainuoja, todėl miestuose kasmet taip suremontuojami tik pavieniai ruožai.

Žiema buvo lengvesnė

Į nepažymėtą duobę įsmukę ir automobilį apgadinę vairuotojai gali reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės arba kelią prižiūrinčios įmonės, bet realiai gauti kompensaciją ne visada pavyksta net draudikams. Jie, išmokėję tam tikrą sumą kasko draudimu apdrausto automobilio savininkui, įgyja teisę regreso tvarka pinigus susigrąžinti iš kelio administratoriaus, bet regreso procesas gana sudėtingas ir ilgai trunka. Kaip teigė D.Drevinskas, pernai bendrovei "If" pavyko išieškoti tik maždaug dešimtadalį visų dėl duobių gatvėse kilusių nuostolių. O jei vairuotojas apsidraudęs tik privalomuoju draudimu ir ieškoti tiesos turi savarankiškai, retas kuris ryžtasi teismų maratonui su kelininkais ar savivaldybių atstovais.

Praėjusi žiema, palyginti su kelius išvagojusiais plyšiais ir nuolat besimainančiu oru, vairuotojams buvo visai nebaisi. Visi kalbinti draudimo bendrovių atstovai patvirtino, kad avarijų šią žiemą užfiksuota penktadaliu ar net ketvirtadaliu mažiau negu pernai. Tiesa, didžiąją dalį nuopelnų jie priskyrė ne pagerėjusiems vairuotojų gebėjimams, o itin palankioms oro sąlygoms.

Brangs draudimas

Tomis dienomis, kai daugiau pasnigdavo ar pašaldavo, iškart užgriūdavo lavina skaudžių eismo įvykių. Pasak G.Matiuko, šių metų pradžia pasižymėjo didesniu avarijų, per kurias nukentėjo žmonių, skaičiumi. Sausį ir vasarį "Lietuvos draudimas" sulaukė net 89 pranešimų apie tokius įvykius - net trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai žmonės buvo sužaloti per 60 avarijų.

K.Karpova atkreipė dėmesį, kad dėl plikledžio dažniau susidurdavo daugiau kaip dvi transporto priemonės. Galbūt todėl šiemet BTA užfiksuota vidutinė draudimo išmoka 17 proc. didesnė negu pernai. Bet iki 1900 litų pakilusi suma dar nepasivijo vidutinių išmokų kitose kalbintų draudimo atstovų bendrovėse.

Nors šią žiemą draudikai vairuotojams išmokėjo gerokai mažiau kompensacijų, jie atsargiai užsiminė apie galimybę branginti draudimo paslaugas. K.Karpova pažymėjo, kad gegužę visada vyksta privalomojo draudimo kainų korekcijos. Be to, pasak jos jau bene treti metai iš eilės kasko draudimas yra nuostolingas, todėl korekcijos - neišvengiamos. A.Pilčicas taip pat minėjo, kad didesne rizika pasižymintiems vairuotojams gali būti apkarpytos nuolaidos. "Draudimas nėra paprastas verslas. Tai ne įmokų rinkliava, o gebėjimas sudėtingoje finansinėje ir konkurencinėje aplinkoje tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus", - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"