TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Duobės kiemuose plečiasi nevaldomai

2012 09 05 8:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Duobių virtinės driekiasi per daugumos daugiabučių kiemus, bet savivaldybės stengiasi problemą nustumti standartine fraze "nėra pinigų".

Po atostogų grįžę daugiabučių gyventojai dienas pradeda kratydamiesi automobiliu per aikšteles išvagojusias duobes. Per vasarą savivaldybės užlopė nebent kritines vietas, o sostinėje kiemams tvarkyti neskirta nė lito.

Duobėtos gatvės šalies miestuose per vasarą buvo nors kiek aptvarkytos, bet daugiabučių kiemų tvarkytojai nepasiekė. Namo parvykę vasarotojai aikšteles išvydo dar baisesnes, negu paliko - kai kur duobės užtvėrusios visą įvažiuojamąjį kelią, o kieme nelikę jokios lygios vietos. Taisyti duobėtas automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiuojamuosius kelius į daugiabučių kiemus yra savivaldybių atsakomybė, bet ši problema vis nustumiama į šalį.

Duobių tinklas

LŽ skaitytojas Vitas Šacikauskas pakvietė apžiūrėti keleto jo kaimynystėje esančių kiemų. Tarp Vilniaus Žirmūnų mikrorajono daugiabučių įsiterpusiose automobilių stovėjimo aikštelėse - nesuskaičiuojama daugybė duobių. Kai kur jų nebeįmanoma aplenkti, nes įvairaus pločio ir gylio asfalto žaizdos susijungusios į didžiulį, visą aikštelę apraizgantį tinklą. "Septynerius metus neremontuota. Tų duobių net apvažiuoti nebėra kaip, kasdien tenka laužyti mašiną. Pakabai tai "smertis", o ne vienas kaimynas jau buvo sulankstęs ratlankį, kai po lietaus duobės pasislepia vandenyje", - pasakojo pašnekovas. Pasak jo, bendrija jau buvo kreipusis į savivaldybę, bet jokios pagalbos nesulaukė. Taigi retkarčiais gyventojai patys surenka šiek tiek pinigų ir uždengia duobes šaltu asfaltu, bet toks remontas gelbsti tik trumpam. "Duobes būtų paprasčiau sutvarkyti, kol mažos, bet jos kiekvienais metais tik didėja. Tame dangoraižyje daugybė skyrių, galėtų ką nors sugalvoti", - V.Šacikauskas apeliavo į sostinės savivaldybę.

Neskyrė nė lito

Tokie išdaužyti kiemai nėra retenybė nei Vilniuje, nei visoje Lietuvoje, tačiau valdininkų koridoriuose aikštelių problema neatrodo tokia svarbi. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža atskleidė priežastį, kodėl šį rudenį sostinės kiemai kaip niekad skylėti: šįmet aikštelėms lopyti miesto biudžete neskirta nė lito. Visišką daugiabučių namų aikštelių apleidimą jis teisino sunkia finansine situacija, bet patikino, kad miestas bandys ieškoti lėšų. Dalis duobių gali būti užklotos dar šįmet, nors orai jau vėsta ir tokiu metų laiku nerekomenduojama lopyti asfalto, nes nauja danga greitai ištrupa. "Rugsėjį bus tarybos posėdis, kuriame planuojamas biudžeto perskirstymas, taigi tikimės nors kiek lėšų skirti kiemų duobėms. Avarines duobes planuojame užtaisyti dar šįmet", - sakė jis, bet negalėjo pažadėti, kad lėšų tikrai atsiras.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis stebėjosi tokiu neracionalumu, tačiau patvirtino, kad situacija sostinėje nėra išimtis - daugiabučių kiemų būklė baisi visoje šalyje. "Vilnius - kaip visos Lietuvos veidrodis. Automobilių aikštelės daugiabučių kiemuose yra didelė problema, likusi nuo sovietmečio, kai automobilį turėdavo vienas iš dešimties. Dabar kiekviena šeima turi po automobilį ar du, o aikštelės nepritaikytos tokiai gausybei ir apkrovai", - tvirtino jis. Pasak pašnekovo, baisios būklės aikštelės yra didesnė problema, nei gali pasirodyti, nes duobės ne tik laužo automobilius bei kelia kasdien susierzinimą, bet ir nelaimės atveju trukdo privažiuoti pagalbos tarnybų technikai.

Nespėja vytis

Ne geresnė padėtis ir kituose šalies miestuose. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad aikštelės po truputį tvarkomos, bet turimos lėšos nė iš tolo neprilygsta poreikiams. "Kiemams remontuoti reikėtų apie 3 mln. litų, o šįmet gavome tik 420 tūkst. litų. Bet ir tai neblogai, nes pernai skirta tik 150 tūkst. litų", - sakė jis. Pasak pašnekovo, uostamiestyje aikštelės ir įvažiuojamieji keliai į jas tvarkomi pagal sąrašą, pradėtą sudaryti dar 2006 metais. Tačiau sąrašas vis ilgėja, o savivaldybė nespėja jo vytis, todėl, pasak L.Dūdos, kitąmet gali reikėti jau 3,5 mln. litų.

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius taip pat negalėjo pasidžiaugti pakankamu finansavimu. Jis užsiminė apie mieste planuojamas permainas, bet pripažino, kad kol kas pinigai skiriami tik kritinėmis situacijomis.

Gyventojų malonėje

Neapsikęsdami valdininkų neveiklumo gyventojai patys ima svarstyti, kaip būtų galima sulopyti kiemus, bet blogiausia, kad net norėdami negali to padaryti, nes aikštelės jiems nepriklauso. Atvejai, kai sklypas priklauso gyventojams, šalyje vis dar labai reti. "Nors namai privatūs, jie stovi valstybinėje žemėje. Kiemai yra valstybės nuosavybė, ir gyventojai neturi galimybės jų susitvarkyti, o savivaldybės neturi pinigų. Visų savivaldybių biudžetai skylėti, ir visada aikštelėms skiriama mažai", - uždarą ratą primenančią padėtį aiškino J.Antanaitis. Jis patvirtino, kad  bendrijos, namų administratoriai ar kaimynai neturi teisės iš žmonių reikalauti skirti pinigų aikštelėms tvarkyti, nors tokių atvejų vis pasitaiko. "Jokių prievolių negali būti, nes gyventojai nėra aikštelių savininkai. Yra buvę, kad net iš 90 metų močiutės reikalauta pinigų, nors ji automobilio neturi ir aikštelės jai nereikia. Nė vienas neprivalo duoti pinigų", - pabrėžė pašnekovas.

Jo manymu, gyventojai neturėtų pasiduoti ir siūlymams "susimesti" su savivaldybe - neva aikštelė būtų greičiau sutvarkyta, jei gyventojai susimokėtų už projektą ir įvairių dokumentų rengimą, o savivaldybės lėšomis būtų užpiltas asfaltas. Pasak J.Antanaičio, tokie siūlymai kvepia korupcija, nes neaišku, kaip gyventojų pinigai būtų apskaitomi ir kaip valdininkai pasiteisintų prieš žmones, gyvenančius prie pačios blogiausios būklės aikštelių.

Savi lopai negelbsti

Valdininkų dėmesio nesulaukę žmonės paprastai ima lopyti aikšteles savarankiškai - duobes užpila žvyru, nuo remonto likusiomis statybinėmis atliekomis ar plytelių nuolaužomis. Tokie negrabūs bandymai apsitvarkyti dažniausiai atsisuka prieš pačius gyventojus. Viename sostinės daugiabučių gyvenantis Mantas LŽ papasakojo, kaip per duobėje suverstas šiukšles vos nesugadino automobilio.

"Kaimynai į duobes pridėjo šaligatvio plytelių nuolaužų. Stambūs gabalai per juos riedant vis susvyruodavo, bet stengiausi nekreipti dėmesio, nes prieš tai aikštelė buvo beveik neišvažiuojama. Bet vieną kartą po lietaus pervažiavęs per duobę išgirdau baisų gergždesį - mašinos ratas kažkaip pakėlė plytelės gabalą, ir šis įstrigo tarp važiuoklės ir posparnio. Vos ištraukėme dviese su kaimynu", - sakė pašnekovas.

Panašių nelaimių kiemuose pasitaiko ir daugiau, bet neturėdami pasirinkimo žmonės rizikuoja bet kokiomis priemonėmis sumažinti duobes. Tačiau V.Pauža tokios gyventojų iniciatyvos nepalaikė. Anot jo, savarankiškai duobes užtaisyti derėtų tik pagal technologijas, o užpylinėjimą statybiniu laužu vertino neigiamai. "Tvarkant duobes tą laužą reikia iškasti, dėl to atsiranda papildomų išlaidų. Be to, žmonės patys praduria padangas į tas šiukšles", - tikino V.Pauža, bet uždrausti gyventojams lopyti kiemų jis nedrįso.

Išeities nematyti

Jei kartais šiek tiek pinigų nubyrėtų aikštelėms tvarkyti, būtų sutvarkytos tik kritinės vietos, o jos nustatomos ne savivaldybės darbuotojams lankant kiemus ir sudarinėjant eiles, bet pagal seniūnijų bei gyventojų pranešimus. Taigi tikėtina, kad pirmiausia į valdžios duris prisibelstų aktyviausieji.

Duobėtomis aikštelėmis besinaudojančius gyventojus itin piktina jų įžvelgiama neteisybė, kai gatves lopantys darbininkai neužtaiso net visiškai greta gatvės suskilinėjusių įvažiuojamųjų kelių į kiemus. Atrodytų, nejaugi sunku žiojėjančius plyšius užpilti bent nuo gatvės nugremžto asfalto likučiais. Bet V.Pauža pabrėžė, kad, net ir matydami kiemuose vis plačiau besiveriančias duobes, darbininkai niekuo negali padėti. "Yra tiksliai numatyta, kam turi būti leidžiamos biudžeto lėšos. Gatvių remontui skirti pinigai tik tam ir turi būti panaudojami, o kiemams jie skiriami atskirai", - nukirto jis.

Didžiuosiuose šalies miestuose sumos, reikalingos aikštelėms prie daugiabučių tvarkyti, skaičiuojamos milijonais litų, bet artimoje ateityje nė vienas miestas nenumato kapitalinio jų remonto. J.Antanaitis patvirtino, kad kartkartėmis pasigirsta populistinių pareiškimų, kad viena ar kita partija užsiimtų kiemų tvarkymu, jei tik būtų valdžioje, tačiau patarė į tokius pažadus rimtai nežiūrėti. "Tiesa ta, kad antklodė labai trumpa, o visi nori ją užsitempti. Nepriklausomai nuo to, kas vadovauja ir kur namas yra, ar Vilniuje, ar Pagėgiuose, aikštelėms tvarkyti pinigų neužtenka", - tiesmukai sakė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"