TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Duobėtos gatvės varo į neviltį

2009 04 15 0:00
Pavasarį pakilęs vanduo gatvėse išplauna gilias duobes, į jas įvažiavus galima stipriai apgadinti automobilį.
LŽ archyvo nuotrauka

Riedant Lietuvos didmiesčių gatvėmis neretai automobilį purto ne mažiau nei važiuojant provincijos vieškeliais. Duobėtos gatvės remontuojamos epizodiškai, o šįmet joms teks dar mažiau dėmesio.

Patyrę vairuotojai žino, ką reiškia pervažiuoti miestą nuo vieno galo iki kito. Ir Vilniuje, ir Kaune, ir kituose šalies miestuose yra gatvių, kuriose visą dėmesį reikia sutelkti į kelio dangą ir kitus staigiai stabdančius ar manevruojančius tarsi slalome vairuotojus. Situacija ypač pablogėja pavasarį, kai tirpstantis sniegas ir lietus išplauna pakeles, gatves nusėja duobės, o dėl pakilusio vandens apie jų gylį galima tik spėlioti.

Žala kompensuojama.

Kartais atsiveria tokių didelių duobių, kad pervažiavus per jas automobilis būna ne tik nemaloniai papurtomas, bet ir rimtai apgadinamas. Jei nelaimės priežastimi tapo didelė duobė ar netvarkingas šulinys, draudimo bendrovės "If draudimas" Vilniaus transporto žalų skyriaus vadovas Ernestas Marekas Goliančikas nukentėjusiesiems patarė nedelsiant kreiptis į policiją. "Pirmiausia rekomenduojame į įvykio vietą kviesti policiją, kad būtų užfiksuota, jog įvykio priežastis yra kelio defektas. Taip pat svarbu tinkamai įvykio schemoje ir kituose dokumentuose detaliai nurodyti, ant kokio šulinio buvo užvažiuota, nes vienoje vietoje gali būti keli skirtingoms įmonėms priklausantys šuliniai, pavyzdžiui, vandentiekio, dujų ir panašiai", - teigė jis. Specialistas patvirtino, kad tokiu atveju, jei automobilis yra apdraustas kasko draudimu ir apgadinama ne vien padanga, bet ir kitos mašinos dalys, transporto priemonės savininkui priklauso draudimo išmoka, siekianti nuo šimto iki kelių tūkstančių litų.

Draudimo bendrovės "BTA draudimas" generalinio direktoriaus pavaduotojas Tadeušas Podvorskis patvirtino, kad vairuotojai duobėtame kelyje neretai apgadina automobilius. Pasak specialisto, sugadinimų būna įvairių - nuo sprogusios padangos iki sudaužytos važiuoklės ir net kėbulo elementų. Klientui išmokėjusi pinigus už patirtą žalą draudimo bendrovė gali kreiptis į žalos kaltininkus. "Draudimo bendrovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenis, atsakingus už padarytą žalą. Tokia teisė realizuojama teikiant žalos atlyginimo reikalavimus savivaldybei ar kitoms institucijoms, atsakingoms už kelių būklę ir saugaus eismo užtikrinimą, kadangi kelio būklė - tik pusė bėdos, kita pusė - laiku nepažymėtos pavojingo (sugadinto) kelio vietos ar atkarpos", - komentavo T.Podvorskis.

Specialisto teigimu, jei nukentėjęs vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu, jam išsireikalauti kompensaciją yra gerokai sudėtingiau, tačiau įmanoma. Atsitikus nelaimei būtina iškviesti kelių policiją, kuri užfiksuotų įvykį. Jo priežastimi pripažinus prastą kelio būklę, vairuotojas turėtų nedelsdamas kreiptis į instituciją, atsakingą už kelią, kuriame įvyko nelaimė.

Kelininkai laukia

Sostinės gatves šiuo metu remontuoja keturios įmonės. Vienos jų, bendrovės "Grinda", direktorius Algimantas Vilūnas dabartinę Vilniaus gatvių būklę įvertino kaip standartiškai blogą. Specialistas patvirtino, kad pavasarį kelių būklė visuomet pablogėja. "Žiemos temperatūros svyravimai, šaltis ir šiluma ardo kelių dangą", - LŽ aiškino A.Vilūnas. Rytinių ir pietinių Vilniaus mikrorajonų gatves prižiūrinčios įmonės vadovas teigė, kad šiuo metu blogiausios būklės yra Žirnių gatvė, kuri yra dalis pietinio miesto aplinkkelio, bei Kirtimų ir A.Kojelavičiaus gatvės. Šių kelių danga nekeista daugiau nei 20 metų, nors asfalto tarnavimo laikotarpis trunka tik 12 metų.

Pasak A.Vilūno, kol kas kapitalinio gatvių remonto darbai nėra vykdomi, nes tam dar netinkamos oro sąlygos. "Reikia, kad išeitų pašalas ir išdžiūtų danga, nes kitaip asfaltas nesukibs", - teigė jis. "Šiuo metu taisomos tik avarinės duobės, nes jei duobė neužtaisoma, ji labai greitai plečiasi." Tačiau epizodiški duobių užtaisymai teikia nedaug naudos, nes toks gatvės lopas greitai susidėvi, išbyra ir duobė gatvėje vėl atsiveria. Šaltuoju metų sezonu naujas asfaltas prastai sukimba su senuoju, todėl duobės užpildo gali nelikti jau po kelių dienų. Specialisto teigimu, ankstesniais metais yra buvę, kad tinkami orai darbams nusistovi tik apie balandžio 30 - gegužės 10 dieną.

A.Vilūnas teigė nepastebėjęs, kad miesto gatvių remonto finansavimas būtų sumažėjęs, nes įmonė lėšų tiesiogiai iš valstybės negauna, o tiesiog vykdo savivaldybės užsakymus. Direktoriui šiek tiek nerimo kelia tik tai, kad kol kas savivaldybė nėra paskelbusi nė vieno konkurso stambiems gatvių remonto darbams atlikti.

Laikinas sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjas Povilas Stelmokas LŽ teigė, kad finansavimas Vilniaus miesto gatvėms prižiūrėti ir tvarkyti yra skiriamas remiantis svarbumo ir ekonominio naudingumo principu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros parengtu A, B ir C kategorijų gatvių dangos būklės įvertinimu ir remonto rekomendacijomis bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos rekomendacijomis. Jose iš esmės nurodyta, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas greito eismo ir pagrindinėms gatvėms bei gatvėms, kuriomis vyksta visuomeninio transporto eismas.

Specialistas pritarė A.Vilūno nuomonei, kad atėjus pavasariui prasčiausia yra 20-30 metų senumo gatvių būklė. "Daugiausia bus remontuojamos duobės, užtaisant jas rankiniu būdu ar atkertant freza. Šie metodai užtikrina saugaus eismo sąlygas, tačiau nepagerina dangos būklės. Dangos būklė gerėja klojant naujus asfaltbetonio sluoksnius, tačiau dėl sumažėjusio finansavimo šis metodas bus taikomas retai", - neslėpė P.Stelmokas.

Jis teigė, kad 2008 metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos remontuoti Vilniaus gatvėms, kurių yra per 970 kilometrų, buvo skirta 13 mln. litų. Šiais metais lėšų sumažėjo iki 10 mln. litų, o iš miesto biudžeto bus skiriama tik 2 mln. litų, jų užteks tik avarinėms duobėms užtaisyti rudenį ir žiemą bei žvyrkeliams ir gruntkeliams greideriuoti.

Atsiliepia biudžeto skylės

Šių metų valstybės biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai yra numatyta 1,34 mlrd. litų, tai yra 26 proc. mažiau nei 2008 metais, kai keliams buvo skirta 1,8 mlrd. litų. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, 20 proc. šios programos lėšų yra skiriama savivaldybių prižiūrimiems keliams, tai yra miestų ir miestelių gatvėms prižiūrėti. Jei kelių priežiūrai numatyta suma nesikeis, savivaldybėms šįmet bus skirta 268 mln. litų. Tačiau šiuo metu Finansų ministerija, ieškanti būdų užlopyti vis labiau irstantį valstybės biudžetą, yra pasiūliusi sumažinti Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtą finansavimą iki 626 mln. litų, tai yra net 65 proc. mažiau nei pernai. Jei šis siūlymas būtų patvirtintas, 60 Lietuvoje esančių savivaldybių tektų pasidalyti vos 125,2 mln. litų - vienai savivaldybei vidutiniškai tektų 2 mln. litų, jų vargiai pakaktų pagrindinių gatvių duobėms užlopyti. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis priešinasi šiems Finansų ministro užmojams, tačiau kalbėdamas apie savivaldybių prižiūrimų kelių likimą jis netryško optimizmu. Teigė, kad galimybių rasti papildomų lėšų savivaldybėms praktiškai nėra: "Galimybių būtų, jei fonde būtų pinigų. Bet 80 proc. iš nulio ir lieka nulis." Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos keliuose netrukus gali susidaryti kontroversiška situacija: savivaldybių keliai bus duobėti, nelygūs, o magistraliniai - lygūs ir kokybiški, nes jų remontui galima panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"