TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dviračių vagis maitina abejingumas

2013 06 18 6:00
Dviračių vagys spyną nukerpa per akimirką, todėl svarbiau pasirūpinti, kaip vėliau įrodyti, kad dviratis buvo jūsų. LŽ archyvo nuotrauka

Prasidėjus vasarai juodo darbo vėl ėmėsi dviračių vagys. Pareigūnų teigimu, neretai pasiseka aptikti dingusius dviračius, bet rasti jų teisėtus savininkus – ne mažiau sunki užduotis.

Daugybė dviratininkų ne tik nežino savo transporto priemonės rėmo numerio, bet ir neišsaugo pirkimo kvito, dviračio garantinės knygelės ar kokio kito nuosavybę įrodančio dokumento. Neturėdami įrodymų, kad dviratis buvo pavogtas, žmonės ir nesiryžta kreiptis į policiją, o pareigūnai, radę tokią transporto priemonę, kartais vargsta ieškodami jos šeimininko. Dviračiai registruojami policijos komisariatuose arba entuziastų sukurtame registre, ten pat galima pranešti ir apie vagystę. Tačiau savo transporto priemones kol kas yra užregistravę labai mažai entuziastų.

Kiek tiksliai pavagiama dviračių įvairiuose Lietuvos miestuose, sunku suskaičiuoti, nes jie įrašomi greta kitų dingusių daiktų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių grupės vyriausiasis specialistas Albinas Strumyla patikino, kad pajūryje tokių vagysčių kasmet pasitaiko kelios dešimtys, bet pagal jų kiekį Klaipėdos apskritis neišsiskiria iš kitų Lietuvos apskričių.

Įkliuvo dukart per savaitę

Dviračiai pavagiami įvairiausiomis aplinkybėmis, tačiau nusikaltėliai paprastai nedrįsta to daryti akiplėšiškai, tiesiog atimdami transporto priemonę savininkui iš rankų. Kaip sakė LŽ pašnekovai, dažniausiai dviračiai dingsta iš laiptinių, sandėliukų ar palikti prie parduotuvių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis minėjo ir keletą atvejų, kai dviračiai buvo iškelti iš pirmo ar net antro namo aukšto balkonų. Baudžiamasis kodeksas už vagystę numato labai platų spektrą bausmių – nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo iki 3 metų. Bausmė priklauso nuo to, ar ilgapirštis jau anksčiau buvo „pasižymėjęs". Tačiau S.Šemis neslėpė, kad paprastai dviračių vagys išsisuka su gana nedidelėmis bausmėmis ir nesibodi nusikaltimų pakartoti.

Pasak jo, vien praėjusią savaitę užduotis vykdę neuniformuoti pareigūnai sučiupo penkis dviračių vagis. Vienas jų per septynias dienas įkliuvo dukart. „Rasti pavogtą dviratį visai realu. Dažniausiai juos vagia narkomanai, todėl nori kuo greičiau parduoti, - aiškino komisariato skyriaus viršininkas. - Yra asmenų, kurie užsiima vogtų daiktų supirkimu. Atlikdami kratas randame ir dviračių, ir kitų daiktų. Jei aptinkame pažymėtą dviratį, savininką lengvai surandame, o jei nežymėtą, tenka jo ieškoti komunikacijos priemonėmis.“ S.Šemis paneigė paplitusį mitą, kad policijoje dviračiai registruojami į popierinius žurnalus, todėl savininkų rasti neva neįmanoma. „Žurnalai tėra formalumas. Dviračiai registruojami policijos duomenų bazėje. Yra vogtų daiktų registras, todėl bet kuriame mieste radus dviratį kolegos gali patikrinti, kas jo savininkas“, - garantavo pareigūnas.

Perka aklai

Lietuvoje apie pavogtą dviratį galima pranešti ne tik policijai, bet ir paskelbti apie tai dviejose interneto svetainėse, tačiau nė viena iš jų negali pasigirti dideliu populiarumu. Beveik prieš metus entuziastų atidarytoje veloreg.lt šiuo metu užregistruoti tik 29 pavogti dviračiai. Svetainės atstovas Vitalijus Malkevičius patvirtino, kad toks skaičius, palyginti su realiomis vagystėmis, yra lašas jūroje. Bet jis vylėsi, jog laikui bėgant daugiau žmonių praneš apie prarastas transporto priemones. „Didžiausia problema, mūsų manymu, yra tai, kad žmonės mažai informuoti apie tokias iniciatyvas. Įvykus vagystei jie praneša policijai, ir tuo viskas baigiasi. O perkantieji naudotus dviračius dėl tos pačios informacijos stokos net nežino, kad yra galimybė juos patikrinti prieš įsigyjant“, - dėstė pašnekovas.

Ar per minėtą svetainę pavyko rasti nors vieną pavogtą dviratį, nežinia, nes ieškomą transporto priemonę pastebėjęs žmogus gali pranešti savininkui gerą žinią ir be svetainės kūrėjų tarpininkavimo. Tačiau V.Malkevičius neslėpė, kad jokia iniciatyva negali apsaugoti nuo paplitusio gyventojų abejingumo. Pirkdamas dviratį dažnas nė neprašo parodyti jokių jo nuosavybės įrodymų, o kai kas akivaizdžiai pigiai parduodamą dviratį įsigyja net nujausdamas ar žinodamas, kad jis vogtas. V.Malkevičiaus manymu, šią problemą galėtų išspręsti visoje Lietuvoje privaloma dviračių registracija, panaši į automobilių registravimo sistemą. Bet dviračių nereikalaujama registruoti nė vienoje valstybėje, todėl vargu ar tokios naujovės galima tikėtis mūsų šalyje.

Registruotų dviračių – tik 2 000

Savanoriškai dviratį galima užregistruoti policijos komisariatuose arba Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) svetainėje dviraciuregistras.lt. Nors svetainė buvo įkurta bendradarbiaujant su Policijos departamentu, Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, joje pildomas registruotų ir pavogtų dviračių sąrašas yra visiškai atskirtas nuo policijos duomenų bazėje saugomų įrašų. „Mūsų registras - laisvanoriškas, o policijos vogtų daiktų registras priklauso valstybei. Mums ten kaupiami duomenys neperduodami“, - kalbėjo LDVA valdybos narys Algimantas Paulikaitis. Jo žodžiais, Lietuvoje iš viso gali būti beveik milijonas dviračių, naudojamų - maždaug pusė. Tačiau LDVA registre savininkai yra užregistravę tik apie 2 tūkst. dviračių, o pavogtų ir ieškomų transporto priemonių sąraše – vos keturi dviračiai. Pašnekovas apgailestavo, kad kol kas dviratininkai nelabai aktyviai registruoja savo transporto priemones, bet spėjo, kad daugelis dar nežino apie registravimo sistemą, įkurtą prieš pusmetį.

Nėra dokumentų – nėra įrodymų

A.Paulikaitis pabrėžė, kad dviračių registras gali ne tik padėti rasti pavogtą daiktą arba nenusipirkti kitam žmogui priklausančio dviračio, bet ir įrodyti asmens nuosavybę. Jis prisiminė liūdną pagalbos ieškojusio dviratininko istoriją. „Žmogus nusipirko dviratį turguje ir pamanė, kad reikėtų jį užregistruoti. Deja, nespėjo to padaryti – po savaitės šią dviratę priemonę pavogė. Po kurio laiko jis pamatė nepažįstamą žmogų, važiuojantį tuo pačiu dviračiu, bet neturėjo ką pasakyti, kaip įrodyti, nes turguje negavo jokio pirkimo dokumento. Taip ir liko nieko nepešęs“, - pasakojo pašnekovas.

LŽ kalbinti pareigūnai svarstė, kad apie dviračių vagystes greičiausiai nepraneša tik nedidelė dalis nukentėjusiųjų, tačiau entuziastai mano kitaip. Didžiojoje Britanijoje prieš kurį laiką atlikta apklausa atskleidė, kad net apie 70 proc. dviratininkų nepraneša policijai apie vagystę, nes neturi išsaugoję dviračio įsigijimo dokumentų. A.Paulikaitis įsitikinęs, jog ir Lietuvoje panašiai tiek pat praradusiųjų dviračius nesikreipia į policiją, tačiau šios transporto priemonės registravimas esą galėtų pakeisti dingusius dokumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"