TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dviratininkai eismo sraute - be atsakomybės

2012 06 06 7:30

Dviratininkai neretai minimi tarp nukentėjusiųjų per eismo įvykius. Bet vis dažniau sąmyšio gatvėje kaltininkais tampa jie patys. Tačiau nuo dviratininkų nukentėję pėstieji ir automobilininkai negali išreikalauti jų atsakomybės.

Tarsi tarpelyje tarp pėsčiųjų ir automobilių vairuotojų įsispraudę dviratininkai skundžiasi prasta infrastruktūra ir kitų eismo dalyvių tolerancijos stoka, nors patys pastaruoju metu tampa pastebimai įžūlesni. Kai patogu, jie susilieja su automobilių srautu ir, rizikingai manevruodami, važinėja gatvėmis tarp mašinų, bet kai kelias baigiasi, prisiplaka prie pėsčiųjų - naudojasi šiems skirtomis privilegijomis ten, kur transporto priemonės neįleidžiamos. Kai kurie dviratininkai jaučiasi taip, lyg jiems viskas būtų leidžiama, ir net taisyklės negalioja, o kaltę ir atsakomybę dėl eismo įvykių dažniausiai verčia kitiems.

Nukentėjusieji sutrinka

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį dėl dviratininkų kaltės įvyko net 14 įskaitinių avarijų - aštuoniomis daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per jas 3 žmonės žuvo (1 daugiau), 12 buvo sužeista (8 daugiau).

Minėtu laikotarpiu dviratininkai sukėlė daugiau avarijų nei motociklų ir mopedų vairuotojai kartu sudėjus, ir tai tik oficialiais duomenimis. Nutylėtų smulkesnių nelaimių gali būti keleriopai daugiau, nes ne paslaptis, kad nesmarkiai nukentėję gyventojai niekur nesiskundžia dėl dviratininkų darbelių. Manydami, jog beprasmiška ieškoti tiesos, arba nežinodami, kaip elgtis, nukentėjusieji dažnai pagaili ant jų užlėkusio dviratininko ir nepareikalauja žalos atlyginimo, o ratuoti chuliganai ir toliau beatodairiškai laksto.

LŽ skaitytoja Vaida savo akimis matė, kaip dviračiu važiuojantis paauglys rėžėsi į stovintį jos automobilį, tačiau sunerimusi dėl vaiko sveikatos apie savo mašiną ir nuostolius nė nepagalvojo. "Tuo metu išėjau iš parduotuvės ir pamačiau, kaip kažkur užsižiopsojęs paauglys dviračiu trenkėsi tiesiai į mano automobilio šoną. Išsigandau. Tą akimirką rūpėjo vien tai, ar tam vaikui viskas gerai. Jis buvo sutrikęs, bet sveikas - tuoj pat pasiėmė dviratį ir nulėkė tolyn. Tik tada pastebėjau, kad įlenktos mano mašinos durelės ir nubraukti dažai. Deja, jau buvo per vėlu", - pasakojo Vaida. Suremontuoti automobilį kainavo gana nemažai, bet moteris prisipažino, kad nežino, kaip pasielgtų, jei į tokią situaciją patektų dar kartą. "Juk negalėčiau svetimo vaiko, nors ir paauglio, sulaikyti. Kur ieškoti jo tėvų, taip pat neaišku. Jei ir pavyktų rasti, abejoju, ar jie taip lengvai sutiktų sumokėti už mano mašinos remontą", - svarstė pašnekovė.

Šansų sugauti - mažai

Vilniaus viešosios policijos valdybos viršininkas Vytautas Grašys tikino, kad bet kokiu atveju nukentėjusiesiems nuo dviratininkų vertėtų kreiptis į policiją. Net jei, tarkime, pro šalį praskriejęs ir užkliudyto praeivio striukę perplėšęs dviratininkas nė nestabtelėjo. "Gal būtų įmanoma jį surasti, gal kas iš aplinkinių bus matę įvykį arba rajono gyventojai žinos, kas mėgsta taip lakstyti", - kalbėjo pareigūnas. Tačiau po akimirkos pritilo ir pripažino, kad nustatyti kaltininką vargu ar pavyktų. "Aišku, tai sudėtinga, nes dviračiai neregistruojami. Sunku būtų rasti pasprukusį dviratininką", - neslėpė V.Grašys.

Pasitaiko atvejų, pasak jo, kai nedrausmingi dviratininkai užkliudo ir pėsčiuosius, ir automobilius, bet dažniausiai nukenčia patys. Kartais taip nutinka dėl prastos infrastruktūros arba neatidžių aplinkinių. Tačiau dviračiams vis populiarėjant daugėja ir agresyviai ar lengvabūdiškai besielgiančių jų vairuotojų.

V.Grašys patvirtino, kad sostinėje nuolat sulaikoma neblaivių dviratininkų, o apie važinėjančiuosius chuliganiškai neretai praneša gyventojai. "Pernai didelę problemą kėlė dviratininkai Katedros aikštėje. Tačiau gavome keletą gyventojų pranešimų, ir lakstymai ten baigėsi", - pasakojo pareigūnas. Anot jo, dažniausiai nedrausmingai dviračiais važinėja 13-17 metų paaugliai, bet ne ką mažiau bėdų kelia ir suaugusieji.

Kompensacija - per teismus

Dėl menkai apibrėžtos atsakomybės dviračiai kelių chuliganai jaučiasi nesugaunami. Vairuotojo pažymėjimai dviratininkams nereikalingi, išklausyti kokių nors kursų taip pat nebūtina, nors į bendrą automobilių eismą jie įleidžiami.

Atsakomybės jausmą dar labiau ištirpdo jokių reikalavimų nebuvimas. Dviratės transporto priemonės nereikia nei registruoti, nei atlikti jos techninės apžiūros.

Civilinės atsakomybės draudimas dviratininkams taip pat neprivalomas, nors neatsakingai važiuojantis asmuo gali pridaryti aplinkiniams ne mažiau žalos nei automobilio vairuotojas. Neapsidraudęs dviratininkas nuostolius nukentėjusiesiems turėtų atlyginti savanoriškai. Jei susitarti nepavyksta, kompensaciją tenka išsireikalauti per teismą. Todėl nesmarkiai nukentėję žmonės dažniausiai nuleidžia rankas ir vengia veltis į ginčus dėl pinigų.

Draudikai neslepia, kad Lietuvoje dviratininkų draudimo rinka - vis dar nearti dirvonai, nors tokia paslauga domimasi, ir gana aktyviai. Specialistai jau atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji vis dažniau bando išsireikalauti kompensacijas už dviratininkų sukeltas nelaimes.

Ribota nauda

Draudikai dar tik pradeda teikti savo paslaugas dviratininkams, bet norintieji apsidrausti tai padaryti galėtų ne visose bendrovėse. Kol kas specialiai dviratininkams skirtą draudimą siūlo tik "Seesam Lietuva". Beveik 130 litų per metus kainuojantį draudimo paketą sudaro draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas, tačiau žalos tretiesiems asmenims atlyginimas apribotas iki 5 tūkst. litų, be to, taikoma 300 litų išskaita. Ją, įvykus nelaimei, dviratininkui tektų primokėti iš savo kišenės.

Bendrovės "Seesam Lietuva" rinkodaros specialistas Eugenijus Mažiulis tvirtino, kad dviratininkai domisi nuo praėjusių metų atsiradusia galimybe, bet naudojasi ja nedaugelis. Kompensuoti dviratininkų žalą pagal civilinės atsakomybės draudimą įmonei dar taip pat neteko. Vis dėlto, pašnekovo manymu, toks draudimas reikalingas. Jis pabrėžė, kad paslauga skirta kompensuoti nuostolius, kuriuos dviratininkas padaro netyčia, o ne iš chuliganiškų paskatų ar tyčia pažeisdamas eismo taisykles.

Kiti draudikai specialių paslaugų dviratininkams neteikia, bet šią atsakomybę įtraukia į asmens civilinės atsakomybės draudimą. Tiesa, viena didžiausių šalyje draudimo bendrovių "Lietuvos draudimas" jau svarsto galimybę pasiūlyti tokį draudimą.

BTA bendrosios civilinės atsakomybės draudimo vadovaujantis specialistas Eugenijus Bulavas taip pat užsiminė, jog ketinama pristatyti draudimą dviratininkams, nes precedentas esą yra - panašūs produktai parasparnininkams ar slidininkams jau pasitvirtino. "Antai kalnų slidinėjimo trasose neretai nutinka netikėtų įvykių, kai slidinėjant dėl įgūdžių stokos ar patirties "užlekiama" ant kito žmogaus. Panašioje situacijoje gali atsidurti ir dviratininkas", - aiškino jis.

Draudžiasi vienetai

Iš visų LŽ kalbintų draudimo bendrovių dviratininkų padarytą žalą tretiesiems asmenims teko kompensuoti tik bendrovei "ERGO Lietuva". "Pavyzdžiui, dviračiu įsibėgėjęs vaikas nespėjo laiku jo sustabdyti ir trenkėsi į automobilį. Draudimo bendrovė atlygino mašinos savininkui patirtą žalą - draudimo išmoka buvo skirta apibraižytoms automobilio detalėms perdažyti", - pasakojo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. "ERGO Lietuva" siūlo dviejų rūšių asmens civilinės atsakomybės draudimą - pirmojo apsaugos apimtis gana siaura, o draudimo apsauga važiuojant dviračiu įeina į brangesnį antrąjį variantą, kainuojantį nuo 120 litų per metus. Tačiau, bendrovės duomenimis, plačiąją draudimo apsaugą pasirinko vos apie 10 proc. iš 4,1 tūkst. klientų, apsidraudusių per pirmus keturis šių metų mėnesius, arba geriausiu atveju - vos 410 dviratininkų.

Nors draudimo dviratininkams prireikia ne itin dažnai, A.Pilčicas atkreipė dėmesį, kad jų padaryti žala gali neapsiriboti keliais šimtais litų, o siekti net kelias dešimtis tūkstančių. "Dviračiu atsitrenkus į automobilį dažniausiai jis apibraižomas, įlenkiamas, gali būti išdaužomas stiklas. Tačiau pasitaiko ir didesnio masto eismo įvykių, nes automobilio vairuotojas refleksyviai bando išvengti užkliudyti dviratininką - suktelėjęs į šoną jis gali nuvažiuoti nuo kelio arba atsitrenkti į kitą transporto priemonę", - apie galimus pavojus įspėjo A.Pilčicas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"