TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dyzelį paverčiančius alyva stebukladarius pažabos akcizu

2015 06 15 6:00
Gyventojų apklausos rodo, jog vis daugiau Lietuvos vairuotojų neaiškios kilmės dyzelino vengia ir degalus pilasi tik legaliose degalinėse. LŽ archyvo nuotraukos

Ne vienerius metus Lietuvoje sukčiai dyzelinu nelegaliai prekiauja pavadinę jį tepaline alyva - ir taip išvengia didžiulių akcizo mokesčių, taikomų degalams. Seimui pritarus, lapkričio 1 d. pagaliau įsigalios Akcizų įstatymo pataisos, kurios, tikimasi, pažabos tokius stebukladarius.

Pagal naujausias įstatymo pataisas, tepalinės alyvos, kurios gali būti panaudojamos kaip degalai, neturint specialių leidimų, bus apmokestintos akcizais. Jei alyva parduodama mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, akcizų mokėti nereikia.

Akcizų įstatymą papildžius naujomis nuostatomis, įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus už laikomas tepalines alyvas, už kurias akcizai, vadovaujantis Akcizų įstatymo nuostatomis nesumokėti.

Kadangi šie produktai savo cheminėmis ir fizinėmis savybėmis labai panašūs į gazolius, nurodyta, kad tepalinėms alyvoms taikomas toks pat akcizų tarifas, koks taikomas gazoliams, t. y. 330,17 Eur už 1000 litrų produkto, o šildymui skirtoms tepalinėms alyvoms, jei jos pažymėtos teisės aktų nustatyta tvarka, taikomas sumažintas 21,14 Eur už 1000 litrų produkto akcizų tarifas, t. y. toks, koks taikomas šildymui skirtiems gazoliams.

„Iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2015 m. spalio 31 d., tepalinės alyvos laikomos akcizų objektu tik tada, kai jos panaudojamos kaip variklių degalai ar jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras. Taip panaudotos tepalinės alyvos apmokestinamos, taikant ekvivalentišką akcizų tarifą to produkto, vietoj kurio nurodytos tepalinės alyvos yra parduodamos ar panaudojamos kaip variklių degalai, jų priedai ar šildymui skirtas kuras“, - informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Lenkijos akciziniuose sandėliuose nusikalstamos grupuotės dyzeliną tariamai paverčia mokesčiais neapmokestinta „tepaline alyva“.

Lenkijos sandėlių "stebuklai"

"Lietuvos žinios",jau rašė, kaip pasinaudodamos įstatymų spragomis, dyzeliną iš Baltarusijos per Lietuvą į Lenkiją importuojančios grupuotės, organizuoja veiklą, kai simboliškai įmaišoma sunkiosios alyvos ar kitų priedų į dyzeliną, ir jį tariamai pavertus mokesčiais neapmokestinta „tepaline alyva“, nelegaliai prekiaujama kaip degalais, bet išvengiant degalams taikomų akcizų.

Visai prie pat Lietuvos sienos, kaimynės Lenkijos akcizinių prekių sandėliuose, ne vienus metus vyksta stebuklai - dyzeliniai degalai "virsta" tepaline alyva. VMI skaičiavimais, pasinaudodamos įstatymų spragomis, dyzeliną per Lietuvą į Lenkiją importuojančios grupuotės, kaip manoma, pernai vien mūsų šalyje galėjo išvengti iki 82 mln. eurų akcizo mokesčių. Simboliškai įmaišius sunkiosios alyvos ar kitų priedų į dyzeliną, jo cheminės savybės iš esmės lieka tos pačios.

Neretai, pasinaudojant produktų panašumu, įvarvinti į dyzelinius degalus alyvos nė nesivarginama - juk nelegaliai vis tiek parduos vairuotojams kaip dyzeliną. Mat identifikuoti gabenamą prekę galima tik atlikus laboratorinius tyrimus. Tokia akcizais neapmokestinama "tepalinė alyva" savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis identiška dyzeliniams degalams.

Svarbiausias „perdirbamo“ produkto pokytis įvyksta popieriuje – sukčiai formaliai pakeičia prekės kodą ir... parduoda "tepalą" PVM mokėtojams, kurių šalyse pagal galiojančius teisės aktus šis tepalas - akcizais neapmokestinama prekė.

Kadangi parduodant nurodoma, kad tai tepalas, todėl kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių PVM mokėtojams, akcizai ir PVM Lenkijoje irgi nesumokami. Taip dirbtinai sukuriamos „tepalo“ perpardavimo įvairių ES valstybių narių PVM mokėtojams grandinės, kai kelis kartus įforminamas tepalo perpardavimas vis kitos šalies mokėtojui. Pasak VMI specialistų, galiausiai šios sandorių grandinės vienoje iš ES šalių „baigiasi“ dingusiais prekeiviais – įmonių nerandama, jos neteikia mokesčių deklaracijų ir mokesčių nemoka. Tokios „popierinės“ įmonės paprastai turi tik registracijos adresą, vadovą užsienio valstybės pilietį ir už atlygį apskaitą tvarkantį asmenį, kuris negali patvirtinti realaus prekių gavimo Lietuvos teritorijoje fakto. O Lenkijos akcizais apmokestinamuose sandėliuose gimstančio produkto, kurio oficiali paskirtis – apsaugoti nuo korozijos ir pan.

VMI duomenimis, vien per 2014 metų II–IV ketvirtį minėti sandėliai deklaravo 25 mln. litrų tepalinės alyvos tiekimą Lietuvos ūkio subjektams arba mūsų šalies teritoriją nurodė kaip prekių pristatymo vietą.

Daugiau kaip pusė degalų netaupo

Į šalį tekėjusios tepalu virtusios dyzelino upės, apmokestintos akcizu, matyt, smarkiai išseks. Kaip rodo gyventojų nuomonių apklausos, vis rečiau ne degalinėse parduodamais, neaiškios kilmės degalais gyventoja neretai susigundo.

Jei prieš keletą metų maždaug kas antras vairuotojas teigė, kad, pasitaikius progai, įsigyja degalų ne tik degalinėse. Šiuo metu degalų ne degalinėse, kai yra galimybė, sakosi įsigyjantys kur kas mažiau – apie 30 proc. – vairuotojų. Toks vairuotojų įpročių pokytis atsispindėjo portalo Autogidas.lt atliktoje apklausoje. Pasak jos dalyvių, mažesnės degalų kainos leidžia ne tik nebeieškoti degalų įsigijimo alternatyvų, bet ir sutaupyti ar nuvažiuoti ilgesnį atstumą.

Apie 70 proc. vairuotojų šiuo metu degalų įsigyja tik degalinėse ir neieško kitų būdų apsirūpinti jais, iš jų vos 6 proc. yra bandę pirkti ir kitur, tačiau nusivylė. 30 proc. pripažįsta, kad vos tik yra galimybė, perka degalų ne degalinėse.

Taip pat daugiau kaip 50 proc. apklaustų vairuotojų pripažįsta, kad niekaip nebando taupyti degalų – važiuoja, kiek reikia, savęs neriboja. Trečdalis vairuotojų taupo, susiplanavę ir pasirinkę geriausią maršrutą, apie 17 proc. didesnį dėmesį kreipia ne į maršrutą, o į laiką, kada važiuoti – važiuoja, kai nėra spūsčių arba jos mažiausios. Apie 4 proc. vairuotojų sako, kad pasiekę degalams skirtą mėnesio biudžetą automobiliu nebevažinėja.

Tyrimo duomenys rodo, kad degalai šiuo metu kainuoja mažiau nei piko laikotarpiu 2012 metais. Tačiau ne kiekvienas vairuotojas pajuto skirtumą: ketvirtadalis sako, kad neskaičiavo, ar degalams atpigus išleidžia jiems mažiau, 36 proc. skirtumo nepajuto. Beveik penktadaliui vairuotojų sutaupyti nepavyksta, nes jie pradėjo važinėti daugiau. Skirtumą, kad pavyksta sutaupyti, kai degalų kainos mažesnės, sako pajutęs apie kas ketvirtas vairuotojas.

Vis dėlto dauguma vairuotojų įsitikinę – degalų kainų pokyčiai ir svyravimai iš tiesų pastebimi vairuotojų, ypač jei automobilius tenka naudotis kasdien ar nuvažiuoti daug kilometrų. Respondentų nuomone, degalams skirtos išlaidos sudaro nemenką visų išlaidų dalį, todėl kainų pokyčiai kai kurių vairuotojų pastebimi net ir kasdien.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"