Dyzeliai – ekonomijos ir ekologijos girnose

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-06-10 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-06-10 06:00
Kaip rodo Lietuvos techninės apžiūros įmonių duomenys, dūmingumo patikros TA metu neįveikia maždaug kas penktas automobilis. LŽ archyvo nuotrauka
Ką pirk­ti – ben­zi­nu ar dy­ze­li­nu va­ro­mą au­to­mo­bi­lį? „Dy­ze­li­nu, dy­ze­li­nu“, - pri­myg­ti­nai kar­to­ja dau­gu­ma lie­tu­vių. 2014 me­tais į Lie­tu­vą dau­giau­sia įvež­ta dy­ze­li­nu va­ro­mų au­to­mo­bi­lių.

Kaip ro­do bend­ro­vės „Au­to­ty­ri­mai“ duo­me­nys, to­kių au­to­mo­bi­lių pra­ėju­siais me­tais įrie­dė­jo be­veik 100 tūkst. ir jie su­da­rė 77 proc. vi­sų į ša­lį nau­jai įvež­tų trans­por­to prie­mo­nių. Pa­ly­gin­ti su 2013 me­tais, ši da­lis pa­di­dė­jo 4 pro­cen­tais. Tiek pat - 4 proc. - su­ma­žė­jo įve­ža­mų ben­zi­ni­nių au­to­mo­bi­lių – jų da­lis sie­kė 19 pro­cen­tų. Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je dy­ze­li­nu va­ro­mi nau­ji, kaip ir nau­do­ti, au­to­mo­bi­liai po­pu­lia­res­ni nei ben­zi­ni­niai.

Per­nai Lie­tu­vo­je dy­ze­li­nu va­ro­mi au­to­mo­bi­liai su­da­rė 57,7 proc. (9,5 tūkst. vnt.), o ben­zi­nu va­ro­mi - 40,6 proc. (6,7 tūkst.vnt.) vi­sų par­duo­tų nau­jų trans­por­to prie­mo­nių. Ta­čiau, skir­tin­gai nei įvež­tų nau­do­tų au­to­mo­bi­lių kat­go­ri­jo­je, per pra­ėju­sius me­tus nau­jų dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių par­duo­ta 5,1 proc. ma­žiau nei me­tais anks­čiau.

Po­pu­lia­riau­sių – 11-15 me­tų se­nu­mo dy­ze­li­nu va­ro­mų au­to­mo­bi­lių kai­nos pra­ėju­sių me­tų pa­sku­ti­niais mė­ne­siais bu­vo 6 proc. di­des­nės nei tuo pa­čiu me­tu 2013-ai­siais. Tie­sa, ben­zi­nu va­ro­mų to­kio pat se­nu­mo au­to­mo­bi­lių kai­na ūg­te­lė­jo la­biau – 8,2 pro­cen­to.

Dy­ze­li­nių hib­ri­dų – vienetai

Skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, kur vei­kiau­siai di­des­nę ša­lies au­to­mo­bi­lių par­ko da­lį dar ne vie­nus me­tus su­da­rys dy­ze­li­nės trans­por­to prie­mo­nės, Va­ka­rų vals­ty­bė­se reiš­kia­si ki­tos ten­den­ci­jos. Dau­ge­lis rin­kos po­ky­čių dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių ne­nau­dai ky­la iš mak­si­ma­laus dė­me­sio, ku­rį ES ski­ria ap­lin­ko­sau­gos po­li­ti­kai įgy­ven­din­ti. Ne­pai­sant šių trans­por­to prie­mo­nių pri­va­lu­mų, kryp­tin­gai for­muo­ja­ma nuo­mo­nė, jog dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių eko­lo­giš­ku­mo sto­ka svar­bes­nis ar­gu­men­tas nei jų eko­no­miš­ku­mas.

Kaip pra­ne­ša „Au­to­ty­ri­mai“, ben­zi­ni­niai ir elek­tri­niai hib­ri­dai lai­ko­mi ko­ne ge­riau­sia trans­por­to prie­mo­ne sie­kiant su­ma­žin­ti CO2 emi­si­jas ir at­si­sa­kant dy­ze­li­nių va­rik­lių va­ro­mų ma­ši­nų, ypač jei kal­bė­si­me apie vo­kiš­kas pres­ti­ži­nes mar­kes. Ma­žo tū­rio tri­jų ci­lind­rų ben­zi­ni­niai tur­bi­ni­niai va­rik­liai iš­ki­lo kaip ki­ta al­ter­na­ty­va. Dy­ze­li­niai ir elek­tri­niai hib­ri­dai taip pat ga­li­mi, ta­čiau jie yra la­bai bran­gūs.

Ka­dan­gi dy­ze­li­nas, pa­ly­gin­ti su ben­zi­nu, de­ga aukš­tes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je, iš­me­ta­mo­sio­se du­jo­se lie­ka dau­giau suo­džių, ku­riuo­se yra ang­lies, su­jung­tos su su­lfa­tu, ni­tra­tu bei me­ta­lais „E­le­kri­fi­ka­vi­mas ga­li bū­ti ki­tas žings­nis šva­ri­nant dy­ze­lį. Elek­tri­nio va­rik­lio nau­do­ji­mas sie­kiant su­ma­žin­ti dy­ze­li­nio va­rik­lio ap­kro­vą ga­lė­tų su­ma­žin­ti šio emi­si­jas“, - pa­žy­mė­jo „Ford Es­ca­pe“ hib­ri­do vy­riau­sia­sis in­ži­nie­rius To­mas Wat­so­nas. Pa­sak jo, dy­ze­li­nis va­rik­lis dau­giau­sia ter­ša­lų iš­me­ta pa­grei­tė­ji­mo me­tu, o elek­tri­nis va­rik­lis iš tie­sų ga­li su­ma­žin­ti to­kias ap­kro­vas.

Kaip pa­vyz­dys pa­tei­kia­mas ir „Peu­geot 508 Hyb­rid4“ hib­ri­das, ku­ria­me už­pa­ka­li­niams ra­tams su­kti pa­si­tel­kia­mas elek­tri­nis va­rik­lis, o dy­ze­li­nis va­rik­lis va­ro prie­ki­nius ra­tus. Ta­čiau vi­sos šios pa­pil­do­mos da­lys pa­ste­bi­mai pa­di­di­na są­nau­das ir, su­pran­ta­ma, au­to­mo­bi­lio kai­ną.

Kad dy­ze­li­nius ir elek­tri­nius hib­ri­dus Lie­tu­vo­je ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ir per­žiū­rė­jus po­pu­lia­riau­sių au­to­mo­bi­lių skel­bi­mų por­ta­lo „Au­top­lius“ par­duo­da­mas trans­por­to prie­mo­nes. Be mi­nė­to „Peu­geot“ hib­ri­do, šiuo me­tu ga­li­ma įsi­gy­ti tik re­tą dve­jų me­tų se­nu­mo 2,1 l dy­ze­li­nio „Blue­tec“ mo­to­ro ir pa­pil­do­mo elek­tros va­rik­lio va­ro­mą „Mer­ce­des-Benz E300“.

Nuo­mo­nės dėl tar­šos išsiskiria

Kaip skel­bia bri­tų spau­da, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų ir pre­kei­vių drau­gi­ja SMMT kar­tu su au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jais BMW, „Ford“ ir „Ja­guar Land Ro­ver“ pa­skel­bė kam­pa­ni­ją, ku­rios tiks­las ko­vo­ti su Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je au­gan­čia dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių „de­mo­ni­za­ci­ja“.

„Šian­die­ni­niai dy­ze­li­niai va­rik­liai yra šva­riau­si is­to­ri­jo­je, nes au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jai mi­li­jar­dus sva­rų in­ves­tuo­ja į prie­mo­nes, skir­tas oro ko­ky­bei ge­rin­ti, – sa­kė SMMT va­do­vas Mi­ke'as Haw­ke­sas. – Drau­di­mai ir au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo mo­kes­čiai, tai­ko­mi dy­ze­li­niams au­to­mo­bi­liams, ne­tu­ri pra­smės ap­lin­ko­sau­gos po­žiū­riu.“

Eks­per­tai pa­žy­mi, kad per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jai iš­lei­do mi­li­jar­dus in­ves­ti­ci­joms į dy­ze­li­nių va­rik­lių ga­myk­las siek­da­mi su­ma­žin­ti šių au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo ang­lies diok­si­do kie­kį.

Elek­tro­mo­bi­liai nor­ve­gams atsirūgo

Kad ak­las va­do­va­vi­ma­sis vy­rau­jan­čio­mis gam­to­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jų tie­so­mis ne vi­suo­met iš­ei­na į nau­dą, ro­do ir Nor­ve­gi­jos pa­tir­tis. Stor­tin­go (ša­lies par­la­men­to) de­ši­nių­jų par­ti­jų at­sto­vai pa­tei­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma pa­laips­niui nu­trauk­ti leng­va­tų elek­tro­mo­bi­lių sa­vi­nin­kams tei­ki­mą. Šis pro­jek­tas jau su­lau­kė pir­mi­nio pri­ta­ri­mo.

To­kio po­li­ti­nio žings­nio prie­žas­tis – ypa­tin­gas elek­tra va­ro­mų au­to­mo­bi­lių po­pu­lia­ru­mas. Iš pir­mo žvilgs­nio eko­lo­giš­ko trans­por­to idė­ja at­ro­do pa­trauk­li, ta­čiau da­bar aiš­kė­ja, kad ji tu­ri ir ne­ma­žai ne to­kių tei­gia­mų eko­no­mi­nių bei bui­ti­nių pa­sek­mių.

2008-ai­siais Nor­ve­gi­ja ta­po pir­mą­ja ša­li­mi Eu­ro­po­je, ėmu­sia „e­lek­tri­fi­kuo­ti“ ša­lies au­to­mo­bi­lių par­ką. Elek­tro­mo­bi­lių pir­kė­jams bu­vo at­šauk­tas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis (PVM) ir dau­gy­bė ki­tų su trans­por­tu bei nau­do­ji­mu­si ke­liais su­si­ju­sių mo­kes­čių, bend­rai sie­kian­čių net iki 50 proc. nau­jo au­to­mo­bi­lio kai­nos.

5 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je Nor­ve­gi­jo­je šiuo me­tu re­gis­truo­ta apie 50 tūkst. „Nis­san Leaf“, „Tes­la Mo­del S“ ir ki­tų mo­de­lių elek­tro­mo­bi­lių (2 proc. vi­so ša­lies ma­ši­nų par­ko), ir jų par­da­vi­mo mas­tas sie­kia net penk­ta­da­lį vi­sų nau­jų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mo. Treč­da­lis vi­sų Eu­ro­po­je par­duo­tų elek­tro­mo­bi­lių te­ko bū­tent Nor­ve­gi­jai.

Ta­čiau au­gant šiems skai­čiams ėmė ryš­kė­ti ne­igia­mos leng­va­tų pa­sek­mės – vi­suo­me­ni­nio trans­por­to juo­sto­se at­si­ra­do eko­lo­giš­kų ma­ši­nų spūs­tys, o biu­dže­te ėmė trūk­ti lė­šų, iš ku­rių for­muo­ja­mas ke­lių sta­ty­bos ir prie­žiū­ros krep­še­lis. Skai­čiuo­ja­ma, kad šie­met dėl to ne­su­rink­ta net 2 mlrd. kro­nų (230 mln. eu­rų).

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Batonas  213.252.196.2 2015-06-11 11:31:10
Aisku ekologija priklauso nuo to kaip isgaunama elektra. Bet pvz Norgej net keltai elektriniai jau veikia kuriems elektra is zalios hidroenergijos pastociu eina. Tai ka neekologija. Geriau toliau salerka smirdancia taskytis.
1 0  Netinkamas komentaras
Zurnalistas  178.32.53.131 2015-06-10 22:53:37
Na kokia ekologijai nauda is elektromobilio? Jokios. Jus ka manote, kad elektra atsiranda is gryno oro? Fizikos desniu niekas dar nepanaikino. Kad pagaminti elektra, reikia deginti dujas, nafta, anglis arba naudoti branduolini kura. Todel bendrai gamtai jokio skyrtumo tu degini nafta gaminant elektra, ar degini nafta tiesiogiai variklije. Vienintele nauda tai svaresnis oras mieste. Bet miestas yra miestas, o gamta yra gamta. Todel nereikia perdti elektromobiliu ekologiskumo.
4 0  Netinkamas komentaras
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami