TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Dyzeliai – ekonomijos ir ekologijos girnose

2015 06 10 6:00
Kaip rodo Lietuvos techninės apžiūros įmonių duomenys, dūmingumo patikros TA metu neįveikia maždaug kas penktas automobilis. LŽ archyvo nuotrauka

Ką pirkti – benzinu ar dyzelinu varomą automobilį? „Dyzelinu, dyzelinu“, - primygtinai kartoja dauguma lietuvių. 2014 metais į Lietuvą daugiausia įvežta dyzelinu varomų automobilių.

Kaip rodo bendrovės „Autotyrimai“ duomenys, tokių automobilių praėjusiais metais įriedėjo beveik 100 tūkst. ir jie sudarė 77 proc. visų į šalį naujai įvežtų transporto priemonių. Palyginti su 2013 metais, ši dalis padidėjo 4 procentais. Tiek pat - 4 proc. - sumažėjo įvežamų benzininių automobilių – jų dalis siekė 19 procentų. Lietuvoje ir Latvijoje dyzelinu varomi nauji, kaip ir naudoti, automobiliai populiaresni nei benzininiai.

Pernai Lietuvoje dyzelinu varomi automobiliai sudarė 57,7 proc. (9,5 tūkst. vnt.), o benzinu varomi - 40,6 proc. (6,7 tūkst.vnt.) visų parduotų naujų transporto priemonių. Tačiau, skirtingai nei įvežtų naudotų automobilių katgorijoje, per praėjusius metus naujų dyzelinių automobilių parduota 5,1 proc. mažiau nei metais anksčiau.

Populiariausių – 11-15 metų senumo dyzelinu varomų automobilių kainos praėjusių metų paskutiniais mėnesiais buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu metu 2013-aisiais. Tiesa, benzinu varomų tokio pat senumo automobilių kaina ūgtelėjo labiau – 8,2 procento.

Dyzelinių hibridų – vienetai

Skirtingai nei Lietuvoje, kur veikiausiai didesnę šalies automobilių parko dalį dar ne vienus metus sudarys dyzelinės transporto priemonės, Vakarų valstybėse reiškiasi kitos tendencijos. Daugelis rinkos pokyčių dyzelinių automobilių nenaudai kyla iš maksimalaus dėmesio, kurį ES skiria aplinkosaugos politikai įgyvendinti. Nepaisant šių transporto priemonių privalumų, kryptingai formuojama nuomonė, jog dyzelinių automobilių ekologiškumo stoka svarbesnis argumentas nei jų ekonomiškumas.

Kaip praneša „Autotyrimai“, benzininiai ir elektriniai hibridai laikomi kone geriausia transporto priemone siekiant sumažinti CO2 emisijas ir atsisakant dyzelinių variklių varomų mašinų, ypač jei kalbėsime apie vokiškas prestižines markes. Mažo tūrio trijų cilindrų benzininiai turbininiai varikliai iškilo kaip kita alternatyva. Dyzeliniai ir elektriniai hibridai taip pat galimi, tačiau jie yra labai brangūs.

Kadangi dyzelinas, palyginti su benzinu, dega aukštesnėje temperatūroje, išmetamosiose dujose lieka daugiau suodžių, kuriuose yra anglies, sujungtos su sulfatu, nitratu bei metalais „Elekrifikavimas gali būti kitas žingsnis švarinant dyzelį. Elektrinio variklio naudojimas siekiant sumažinti dyzelinio variklio apkrovą galėtų sumažinti šio emisijas“, - pažymėjo „Ford Escape“ hibrido vyriausiasis inžinierius Tomas Watsonas. Pasak jo, dyzelinis variklis daugiausia teršalų išmeta pagreitėjimo metu, o elektrinis variklis iš tiesų gali sumažinti tokias apkrovas.

Kaip pavyzdys pateikiamas ir „Peugeot 508 Hybrid4“ hibridas, kuriame užpakaliniams ratams sukti pasitelkiamas elektrinis variklis, o dyzelinis variklis varo priekinius ratus. Tačiau visos šios papildomos dalys pastebimai padidina sąnaudas ir, suprantama, automobilio kainą.

Kad dyzelinius ir elektrinius hibridus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, galima įsitikinti ir peržiūrėjus populiariausių automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ parduodamas transporto priemones. Be minėto „Peugeot“ hibrido, šiuo metu galima įsigyti tik retą dvejų metų senumo 2,1 l dyzelinio „Bluetec“ motoro ir papildomo elektros variklio varomą „Mercedes-Benz E300“.

Nuomonės dėl taršos išsiskiria

Kaip skelbia britų spauda, Didžiosios Britanijos automobilių gamintojų ir prekeivių draugija SMMT kartu su automobilių gamintojais BMW, „Ford“ ir „Jaguar Land Rover“ paskelbė kampaniją, kurios tikslas kovoti su Jungtinėje Karalystėje augančia dyzelinių automobilių „demonizacija“.

„Šiandieniniai dyzeliniai varikliai yra švariausi istorijoje, nes automobilių gamintojai milijardus svarų investuoja į priemones, skirtas oro kokybei gerinti, – sakė SMMT vadovas Mike'as Hawkesas. – Draudimai ir automobilių statymo mokesčiai, taikomi dyzeliniams automobiliams, neturi prasmės aplinkosaugos požiūriu.“

Ekspertai pažymi, kad per pastaruosius du dešimtmečius automobilių gamintojai išleido milijardus investicijoms į dyzelinių variklių gamyklas siekdami sumažinti šių automobilių išmetamo anglies dioksido kiekį.

Elektromobiliai norvegams atsirūgo

Kad aklas vadovavimasis vyraujančiomis gamtosaugos organizacijų tiesomis ne visuomet išeina į naudą, rodo ir Norvegijos patirtis. Stortingo (šalies parlamento) dešiniųjų partijų atstovai pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma palaipsniui nutraukti lengvatų elektromobilių savininkams teikimą. Šis projektas jau sulaukė pirminio pritarimo.

Tokio politinio žingsnio priežastis – ypatingas elektra varomų automobilių populiarumas. Iš pirmo žvilgsnio ekologiško transporto idėja atrodo patraukli, tačiau dabar aiškėja, kad ji turi ir nemažai ne tokių teigiamų ekonominių bei buitinių pasekmių.

2008-aisiais Norvegija tapo pirmąja šalimi Europoje, ėmusia „elektrifikuoti“ šalies automobilių parką. Elektromobilių pirkėjams buvo atšauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir daugybė kitų su transportu bei naudojimusi keliais susijusių mokesčių, bendrai siekiančių net iki 50 proc. naujo automobilio kainos.

5 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje šiuo metu registruota apie 50 tūkst. „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“ ir kitų modelių elektromobilių (2 proc. viso šalies mašinų parko), ir jų pardavimo mastas siekia net penktadalį visų naujų automobilių pardavimo. Trečdalis visų Europoje parduotų elektromobilių teko būtent Norvegijai.

Tačiau augant šiems skaičiams ėmė ryškėti neigiamos lengvatų pasekmės – visuomeninio transporto juostose atsirado ekologiškų mašinų spūstys, o biudžete ėmė trūkti lėšų, iš kurių formuojamas kelių statybos ir priežiūros krepšelis. Skaičiuojama, kad šiemet dėl to nesurinkta net 2 mlrd. kronų (230 mln. eurų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"