TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Eismo įvykiai siurbia iždo milijardus

2010 02 24 0:00
Vieno žmogaus žūtis per eismo įvykį pernai valstybei atsiėjo apie 1,8 mln. litų, o sužalojimas - 150 tūkst. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Aukų ir sužeistųjų reikalaujančios eismo nelaimės smogia ne tik nukentėjusių žmonių ir jų artimųjų likimams - tragiškos avarijos gerokai patuština ir valstybės iždą. Metiniai eismo įvykių nuostoliai Lietuvos ekonomikai vertinami daugiau kaip milijardu litų.

Sparčiai Lietuvoje didėjusi automobilizacija turi savo kainą - eismo įvykius ir su jais susijusius dvasinius bei materialinius nuostolius, kurie skaičiuojami jau ne milijonais, o milijardais litų. Ekspertai teigia, kad skolose paskendusiai Lietuvai tokie nuostoliai akivaizdžiai per dideli, ir ragina valdžią atsakyti į klausimą: kas valstybei ir kiekvienam mokesčių mokėtojui atsieina brangiau - pavyzdingo eismo mūsų krašte užtikrinimas ar nesaugaus eismo pasekmės?

Krauju paženklinti milijardai.

Nors avaringumas ėmė mažėti, pagal žuvusių žmonių skaičių keliuose Lietuva išlieka tarp lyderių Europoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas sako, kad įvertinus eismo įvykių nuostolius pagal daugelyje pasaulio valstybių naudojamą skaičiavimo metodiką matyti, jog Lietuvos ekonomika dėl žuvusių ir sužeistų per avarijas žmonių praėjusiais metais prarado daugiau kaip milijardą litų. "Visuomenė dažnai linkusi manyti, kad eismo įvykis tėra vieno ar daugiau automobilių susidūrimas, per kurį daugiau ar mažiau nukenčia žmonės. Tačiau pažvelgus giliau nesunku suvokti, jog avarijos - kur kas sudėtingesnis reiškinys, liečiantis ne tik atskirus individus, bet ir visą valstybę", - LŽ aiškino V.Sadauskas.

Saugaus eismo ekspertas skaičiuoja, kad vieno asmens žūtis per eismo įvykį valstybei 2009 metais galėjo kainuoti 1,8 mln. litų, o sužalojimas - 150 tūkst. litų. Pernai Lietuvoje žuvo 370 žmonių ir dar beveik 4500 buvo sužeista, tad bendras nuostolis valstybės iždui sudarė apie 1,34 mlrd. litų.

Per daug avarijų

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas LŽ neneigė, kad pernai valstybė dėl žuvusių ir sužeistų per eismo įvykius žmonių prarado daugiau kaip milijardą litų. Pašnekovas guodėsi, jog pastaruoju metu avaringumas Lietuvoje mažėja, tačiau neslėpė, kad nuostoliai vis tiek yra pernelyg dideli. "Lietuva pirmauja Europoje pagal žuvusiųjų skaičiaus mažinimą, bet keliuose vis dar įvyksta skaudžių tragedijų. Prieš trejus metus valstybė dėl žuvusių ir sužeistų per avarijas žmonių prarado apie 5 mlrd. litų, prieš dvejus

- 3 mlrd. litų, o pernai - daugiau kaip 1 mlrd. litų. Už skausmingas pasekmes moka ne tik nukentėję žmonės, bet ir visa visuomenė. Kainuoja sužeistųjų gydymas ir reabilitacija, kompensuojami materialiniai nuostoliai, remontuojami sudaužyti automobiliai, tvarkomi keliai, bet svarbiausia - žuvusiųjų šeimos netenka maitintojų", - LŽ dėstė susisiekimo viceministras R.Vaštakas.

5 žalos komponentai

Eismo įvykio kainos modelis, pagal kurį skaičiuojama žala, sudarytas iš 5 komponentų. Kiekvienas jų apima tokias sritis kaip žmonių sveikata, žala turtui, tyrimai, gelbėjimo darbai, produktyvumo praradimas. Į eismo įvykio išlaidas įskaičiuojami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai. Anot V.Sadausko, tiesiogines išlaidas apskaičiuoti lengviausia. Kur kas sudėtingiau įvertinti netiesiogines išlaidas, nes jos paprastai vėliau turi neigiamą įtaką krašto ekonomikai.

Tiesioginės išlaidos yra įvertinamos ir apskaičiuojamos už žalą, padarytą turtui ir aplinkai per eismo įvykį, taip pat už įvairius tyrimus ir ekspertizes, gelbėjimo darbus. Žmogaus sveikata priskiriama prie netiesioginių išlaidų. Jos apskaičiuojamos pagal tai, kiek valstybė patiria nuostolių asmeniui žuvus, susižeidus ar dėl avarijos tapus neįgaliam. Prie šių išlaidų priskiriamas žmogaus gydymas, kol jis visiškai pasveiksta ir atgauna darbingumą. Tokius nuostolius sudaro išlaidos už pirmąją medicinos pagalbą, gydymą, išlaikymą medicinos įstaigoje, vaistus ir kita. Be to, nuostolius didina socialinio draudimo išlaidos.

Tyrimų stoka

Transporto inžinerijos profesorius Alvydas Pikūnas teigė, jog eismą keliuose sudaro trys vienas kitą veikiantys pagrindiniai komponentai: kelias ir jo aplinka, transporto priemonė, žmogus - kelio naudotojas. Profesorius neabejoja, kad eismo įvykis turi būti vertinamas kaip šių komponentų trūkumo arba jų blogos sąveikos rezultatas.

"Kaip parodė moksliniai tyrimai, vos 1 proc. avarijų įvyksta dėl vienos dominuojančios priežasties. Tačiau analizuojant valstybės institucijų, atsakingų už kelių, transporto priemonių ar eismo dalyvių mokymą, priežiūrą ir kontrolę, pateiktą informaciją susidaro priešingas įspūdis. Pavyzdžiui, už kelius atsakinga institucija deklaruoja, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis - patys eismo dalyviai. Tačiau kovodama dėl valstybės biudžeto asignavimų ta pati institucija tvirtina, jog neskyrus keliams lėšų padidės avaringumas", - pabrėžė A.Pikūnas.

Profesoriaus nuomone, Lietuvoje iki šiol menkai tiriamos eismo įvykių priežastys. "Susidaro įspūdis, kad valstybės institucijos eismo įvykių tyrimą atlieka tik dėl to, jog būtų nustatytas nelaimės kaltininkas ir padaryto nusikaltimo sunkumas. Tačiau to nepakanka, kad būtų gerinamas eismo saugumas. Norint pasiekti rezultatą būtina atlikti tyrimus, kurie padėtų parinkti efektyvesnes priemones, užtikrinančias eismo saugumą", - tvirtino A.Pikūnas.

Kelių eismo saugumas - sparčiai didėjanti socialinė ir ekonominė problema pasaulyje. Kasmet ES valstybėse padaroma 1,3 mln. avarijų, per jas žūva apie 40 tūkst. žmonių, dar 1,7 mln. eismo dalyvių patiria įvairių sužalojimų. Pagal daugelyje pasaulio šalių naudojamą eismo įvykio kainos modelį apskaičiuota, kad ES valstybių ekonominiai nuostoliai dėl eismo nelaimių per metus sudaro apie 550 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"