TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Eismo saugumas Lietuvoje – vis dar iššūkis

2013 08 14 6:00
Žiedinės sankryžos, saugumo salelės ir kitos kelyje greitį mažinti priverčiančios priemonės kai kada piktina vairuotojus, tačiau jų būtinybė yra neišvengiama siekiant sumažinti avarijų tikimybę. LAKD archyvo nuotraukos

Svarbiausia – neįkliūti policijai arba išsisukti. Tokiu principu Lietuvoje vadovaujasi daugelis eismo dalyvių – nuo išgėrusių vairuotojų, drąsiai ir bet kaip gatves kertančių pėsčiųjų, tamsoje be atšvaitų keliaujančių provincijos gyventojų, ar be šalmų intensyvaus eismo ruožais nardančių dviratininkų, mopedų vairuotojų.

Kartais atrodo, kad eismo saugumas ir atsakomybė už skaudžius įvykius turėtų rūpėti tik atsakingoms institucijoms. Tuo tarpu žmonėms, neretai besipiktinantiems vieni kitų elgesiu ir reiškiantiems priekaištus policijos ar kitų struktūrų darbui, derėtų prisiminti daug kur tinkantį posakį – pradėkime nuo savęs, ir visi gyvensime geriau.

Pokyčiai – į gera, bet lėti

2012 metais Lietuvos keliuose žuvo 301 žmogus. Iki šių metų rugpjūčio pradžios – 142, t. y. 12 žmonių mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Lietuva išlieka tarp aukščiausių mirtingumo keliuose rodiklių turinčių ES šalių. Mažiausiai žūčių Europoje įvyksta Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Maltoje. Tuo tarpu aukščiausi rodikliai išlieka Lenkijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.

2008–2012 metais laikotarpiu žūstančių keliuose skaičių Lietuvoje pavyko sumažinti perpus. „Faktinis saugaus eismo situacijos pagerėjimas yra akivaizdus, tačiau jis vis dar nėra džiuginantis. Šie skaičiai yra per maži ir labai norėtume ryškesnio pokyčio. Iki 2017 m. norime sumažinti žūčių, tenkančių 1 mln. Lietuvos gyventojų, skaičių, kad pagal šį rodiklį patektume į Europos geriausiųjų dešimtuką. Kad pasiekti tikslą, turime kasmet mirčių skaičių mažinti 7- 8 procentais. Tačiau tam pasiekti vien oficialių institucijų pastangų nepakaks. Kaip ir kitose srityse, stinga finansavimo, reikia žmonių ir visuomenės didesnio sąmoningumo, atsakingesnio požiūrio”, – sako Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Kasmet, nuo rugpjūčio mėnesio avaringumas visoje šalyje padidėja, o savo piką pasiekia lapkritį. Tamsėjantis paros metas išlieka pavojingiausiu – ypač pėsčiųjų saugumui. Pasak LAKD specialisto, eismo saugumo situaciją iš esmės pagerinti padėjo efektyvių inžinerinių priemonių taikymas –žiedinių sankryžų, saugumo salelių, inžinerinių greičio mažinimo priemonių, šalikelių saugumo priemonių, apšvietimo, pėsčiųjų ir dviračių takų diegimas. „Nuo 2007 m. visoje šalyje pavyko ženkliai sumažinti „juodųjų dėmių” keliuose skaičių. Jei prieš šešerius metus tokių vietų buvo 267, tai šiandien jų liko tik 43. Eismo įvykių skaičius pavojingiausiose vietose mažėjo daugiau kaip 60 proc., o kai kur siekia ir 90 procentų. Kiekviena eismo saugos priemonė parenkama atliekant išsamius konkrečios probleminės vietos tyrimus, o sprendimai visuomet ekonomiškai grindžiami atsižvelgiant į siekiamą rezultatą. Ir nors vairuotojai, kiti eismo dalyviai kartais linkę kritikuoti mūsų veiksmus ir darbus, patirtis rodo priešingai. Juk labai daug eismo įvykių atsitinka sankryžose, kuriose vairuotojai lenkia neleistinomis sąlygomis. Tuo tarpu saugumo salelės yra būtent ta priemonė, kuri užkerta kelią jiems tai padaryti. Tokių sankryžų atsiranda vis daugiau, o jų teigiamas efektas – akivaizdus”, – įsitikinęs N.Abukauskas.

N.Abukauskas: "Eismo saugumo padėtį keliuose pagerinti padėjo inžinerinės priemonės, tačiau labai svarbu ir visuomenės švietimas, kontrolės užtikrinimas."

Svarbu švietimas ir kontrolė

Saugiam eismui užtikrinti svarbu ne tik inžinerinės priemonės. Pasak N.Abukausko, reikalingas aktyvesnis visuomenės švietimas ir kontrolė. Sunkmečiu švietėjiška veikla buvo ribota, o kontrolės sistema nukentėjo sumažėjus policijos pajėgoms. „Sumažinus finansavimą, mažėjo pareigūnų atlyginimai, labai daug jų išėjo iš darbo, nenuostabu, kad dėl to mažėjo kelių kontrolės efektyvumas, nes policijai tiesiog trūksta rankų, kitų darbui reikalingų resursų. Kalbant apie švietimą, kol kas nėra iki galo apibrėžta, kaip tai turėtų būti organizuojama, kas už tai atsakingas, kad eismo saugos informacija apimtų visas visuomenės grupes. Mokykloje apie saugų eismą mokoma minimaliai, platesnis suvokimas įgyjamas vairuotojų rengimo mokyklose, o štai vėliau piliečiai, tarsi, ir paliekami savarankiškai plėtoti sąmoningumą ir atsakomybę. Bet kuriuo atveju eismo saugumas privalo būti užtikrintas kompleksinėmis priemonėmis: vystant inžinerinę infrastruktūrą, aktyvinant švietimą ir griežtinant kontrolę. Esame tikri, kad į vaikų, jaunimo švietimą verta investuoti, nes jie lengviau ir nuoširdžiau priima informaciją, ją įsidėmi“, - teigia kelių saugumo specialistas.

Sugriežtėjusi kontrolė, didėjusios nuobaudos ir aktyvus inžinerinių priemonių diegimas nuo 2008 m. davė efektą. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad prie nuobaudų greitai priprantama ir ilgalaikėje perspektyvoje jos tampa mažiau efektyvios. Eismo saugumo specialistai gana vieningai sutaria, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas lemia eismo dalyvių elgsenos pokyčius. „Galime didinti baudas iki begalybės, tačiau kol žmonėms bus sudarytos galimybės jų išvengti, nieko nepasieksime. Tad labai svarbu turėti pakankamus kontrolės instrumentus ir reikiamas policijos pajėgas pažaboti pažeidėjus, kad jie negalėtų išvengti atsakomybės ir laiku papultų į pareigūnų akiratį“, - tikina N.Abukauskas.

Artimiausiuose LAKD planuose – intensyvi ir nuosekli socialinė eismo saugumo kampanija, kurios tikslas – visuomenės savimonės didinimas, nepakantumo pažeidėjams keliuose skatinimas. Susisiekimo ministerijos pavedimu direkcija ketina vykdyti plataus masto reklaminę kampaniją, rengti įvairius saugaus eismo renginius ir tikslinius projektus, skatinančius visų grupių eismo dalyvių atsakingą elgesį. Kokia reklama gali paveikti ir skatinti susimąstyti? N.Abukauskas prisimena 2008 m. reklaminį TV klipą, kuriame buvo rodoma mergaitė, avarijos metu iškrentanti pro priekinį automobilio stiklą. „Šią reklamą lig šiol atsimena daug žmonių, ji buvo paveiki. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje efektyvesnė žiauresnė, sukrečianti reklama. Beje, tokia linkme nuėjo ir airiai, jų socialinėse reklamose naudojami dar žiauresni vaizdai su konkrečių poelgių rezultatais. Žinoma, labai daug priklauso nuo tautos mentaliteto, psichologinių detalių. Kas tinka, tarkime, ispanui, nebūtinai tiks lietuviui, tad planuojant švietėjišką veiklą, privalome remtis įvairių tyrimų rezultatais ir įžvalgomis, bandyti identifikuoti skirtingų visuomenės grupių portretus, socialinio elgesio įpročius.

2008-2012 metais žuvusiųjų keliuose skaičių pavyko sumažinti perpus.

Iniciatyvos imasi ir žmonės

Skaudūs eismo įvykiai, kurių metu žūsta žmonės, sukrečia daugelį, tačiau ar kas nors teikia pasiūlymus, nori prisidėti sprendžiant visus be išimties liečiančią problemą? Saugaus eismo specialistas N.Abukauskas pasidžiaugė trečius metus vykstančiu konkursu „Saugus eismas bendruomenėse”, kuriame pernai dalyvavo 50 bendruomenių, organizavusių originalius saugaus eismo renginius skirtinguose Lietuvos regionuose. „Labai smagu, kad sulaukiame aktyvių žmonių, norinčių prisidėti kuriant saugesnę aplinką. Savarankiškai rengiami žygiai, kraujo donorystės akcijos, geriausio vairuotojo rinkimai. Neseniai vyko dviračių žygis, kurio metu buvo aplankomi atokiose vietovėse gyvenantys senyvo amžiaus žmonės, jiems buvo dovanojami atšvaitai ir kitos eismo saugos priemonės. Po šio projekto ketiname atlikti tyrimus, kaip keitėsi saugaus eismo sitaucija konkrečiame regione, kuriame vyko panašios akcijos. Taip pat sulaukiame daug praktinių patarimų, vairuotojų pastebėjimų, kur kelio ženklinimas nėra tinkamas, kokiose vietovėse ar kelio ruožuose reiktų tobulinti inžineriją. Esame dėkingi už tai ir stengiamės į visus pastebėjimus atsakyti, labai gerai, kad žmonės nori padėti ir yra neabejingi. Kartais sunku rasti sinergiją tarp žmonių ir valstybinės organizacijos, bet ieškome bendrų sąsajų, stengiamės suvienyti jėgas ir siekti visiems svarbaus bendro tikslo”, - optimistiškai teigė LAKD atstovas N.Abukauskas.

Užs.V-2092

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"