TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Eismo sistema - nesutarimų įkaitė

2009 11 18 0:00
Švieslentės vilniečius ir miesto svečius kasdieną pasitinka įprastais šabloniškais pranešimais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nė viena iš Vilniuje įrengtų modernių eismo valdymo priemonių neveikia taip, kaip turėtų - informacinėse švieslentėse mirga šabloniški užrašai, "žalieji koridoriai" nebaigti programuoti, greičio matuokliai blyksi tuščiai, o papildoma kliūtimi tampa didėjantys nesutarimai tarp sistemą kuriančių įmonių.

Daugiau nei šimtas milijonų litų, išleisti Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemai (CEV) įrengti, kol kas žadėtos naudos neduoda. Ne kartą nukeltas darbų pabaigos terminas ir šiuo metu nėra aiškus. Laikinai einantis savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus pareigas Gintas Bliūvas, prieš dvi savaites pakeitęs iš šių pareigų netikėtai pasitraukusį Vaidotą Antanavičių, LŽ tvirtino, kad sistema turi būti baigta netrukus, nors tikslesnio laikotarpio įvardyti negalėjo. "Visi pradėjo piktintis, kad sistema dar nepaleista, bet tokį grandiozinį mechanizmą suderinti labai sunku", - teisinosi jis.

Neaktuali informacija

Viena akivaizdžiai vegetuojančių sistemos dalių yra nuo metų pradžios veikiančios informacinės švieslentės. Jos vilniečius ir miesto svečius kasdien pasitinka įprastais šabloniškais pranešimais, informuojančiais, jog reikia prisisegti saugos diržus, neviršyti greičio, kokia šiandien yra diena ir kiek valandų. Kartkartėmis ekrane pasirodo ir Vilniaus vardas - kad gyventojai netyčia nesupainiotų, kuriame mieste esą.

11 Vilniuje esančių švieslenčių (iki metų pabaigos planuota įrengti 13) valdo SĮ "Susisiekimo paslaugos". S.Batoro, Geležinio Vilko, Ukmergės, Dariaus ir Girėno gatvėse, Savanorių ir Pilaitės prospektuose veikiančių švieslenčių eksploatacija per mėnesį miesto biudžetui atsieina apie tris tūkstančius litų, o vienos švieslentės įranga kainuoja apie 400 tūkst. litų.

Prieš įrengiant švieslentes buvo žadėta, kad įmonės darbuotojai skelbs informaciją vairuotojams apie eismo padėtį miesto gatvėse. Tačiau kol kas jose yra skelbiami tik menkaverčiai pranešimai, o svarbi informacija apie iš tiesų netikėtus įvykius kelyje, nelaimes ir dėl jų susidariusias spūstis pasirodo itin retai.

Neišnaudojamos galimybės

Rugsėjo pabaigoje buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigta, kad švieslentes ketinama apskritai išjungti, nes nežinoma, kaip naudotis jų galimybėmis. CEV įrangą prižiūrinčios bendrovės "Urbico" generalinis direktorius Kęstutis Šimėnas pritarė idėjai, kad švieslentės neturėtų būti įjungtos nuolatos, nes tada vairuotojai liaujasi kreipę į jas dėmesį. "Švieslentės yra naudingos ir jų veikimo idėja - informuoti vairuotojus apie ypatingus atvejus kelyje. Tyrimai rodo, kad tik tada jų veikla yra efektyvi", - tvirtino specialistas.

Tačiau G.Bliūvas galimybę išjungti švieslentes atmetė - jo manymu, švieslentėse pateikiama gana vertingos informacijos. "Pats mačiau keletą aktualių pranešimų. Pavyzdžiui, vieną dieną važiuodamas Žirnių gatvės link perskaičiau pranešimą, jog pirmoje jos eismo juostoje vyksta kelio remontas, taigi rekomenduojama iš anksto persirikiuoti į antrąją. Mačiau, kad nemažai vairuotojų taip ir pasielgė, todėl ten spūsties nesusidarė", - pasakojo jis.

Vis dėlto G.Bliūvas pripažino, kad švieslenčių galimybės nėra iki galo išnaudojamos. "Pasigesčiau daugiau aktualesnės informacijos, pavyzdžiui, apie dangos temperatūrą. Bet ir dabar gerai, kad jos veikia. Važiuoji į darbą, tikslų laiką pamatai", - samprotavo G.Bliūvas.

Gražūs norai

Šlubuojanti informacinių švieslenčių sistema yra tik dalis kelerius metus sostinėje diegiamos eismo reguliavimo ir valdymo sistemos. Jos kūrimu rūpinosi prieš trejus metus suburtas keturių įmonių, "Urbico", "HNIT-Baltic", "Fima" ir "Siemens", konsorciumas.

CEV rangos sutarties kaina pagal atvirą konkursą siekė beveik 103 mln. litų. Prie šios sumos pridėjus finansavimo bei eksploatacijos sąnaudas dešimčiai metų, projekto vertė išauga iki 145 mln. litų.

Diegiant CEV sistemą mieste rekonstruotos 208 sankryžos ir 46 įrengtos naujai. Vykdant projektą miestiečiai pastebėjo, kad naujais keičiami ir vos prieš metus ar dvejus pastatyti šviesoforai, tačiau darbus atlikusio konsorciumo atstovai tuomet tvirtino, jog tai esą būtina, kad visus Vilniaus mieste veikiančius šviesoforus būtų galima sujungti į vieną centralizuoto eismo valdymo sistemą. Reikalinga įranga baigta montuoti dar 2008 metų pabaigoje, tačiau žadėtieji šeši "žalieji koridoriai" neveikia iki šiol. Atsižvelgiant į transporto srautų intensyvumą, planuota, kad mieste šeši transporto koridoriai bus sureguliuoti taip, kad važiuojant leistinu greičiu beveik nereikėtų stabtelėti prie šviesoforų. Tai magistralės Tarptautinis oro uostas-Žaliasis tiltas, Žaliasis tiltas-Kalvarijų g., Žaliasis tiltas-Arsenalo g.-Antakalnio g.-Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), J.Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.)-Savanorių pr. (iki Riovonių g.), Vasario 16-osios g.-Tauro g.-Šopeno g.-Pylimo g.-Vilniaus g. ir Vilniaus miesto centrinė dalis. Buvo planuojama, kad "žalieji koridoriai" turi atsiverti 2008 metų lapkritį.

Sistema - paralyžiuota teismuose

Darbai ėmė strigti kilus konfliktui tarp bendradarbiaujančių įmonių. Konfliktas pasiekė epogėjų, kai rugsėjo pradžioje "Siemens" paskelbė pasitraukianti iš konsorciumo, nes esą nebeįmanoma dirbti kartu su "Urbico". Šios įmonės vadovas negailėjo priekaištų buvusiems partneriams. "Visi konsorciumo dalyviai, išskyrus "Siemens", seniai baigė savo darbus diegdami pagal projektą numatytus "žaliuosius koridorius". Visa įranga yra sumontuota, tačiau "Siemens" specialistai iki šiol nebaigė programavimo darbų, todėl kai kurios sankryžos veikia ne koridorių, o įprastiniu režimu. Be to, dėl "Siemens" pateiktos įrangos kaltės, kai kurių šviesoforų darbas dažnai sutrinka - tada sugriūva visas "žaliasis koridorius", - aiškino K.Šimėnas.

G.Bliūvas neslėpė, kad kilę partnerių nesutarimai, jo žiniomis, jau pasiekė teismą. "Siemens" pasitraukė iš konsorciumo, bet toliau dirba. Liko tik programavimo darbai. Kol kas neaišku, kas ateityje prižiūrės sistemą. Priežiūros sutartį pasirašė konsorciumas, taigi teisininkai spręs, kas turi atlikti šią pareigą", - sudėtingą situaciją komentavo jis.

Informacija į niekur

Teisiniuose labirintuose klaidžioja ir dar viena su CEV susijusi byla. Vilniaus miesto savivaldybė siekia nutraukti su "Urbico" pasirašytą greičio matuoklių priežiūros sutartį, motyvuodama prasta paslaugos kokybe, o savo ruožtu "Urbico" siekia atgauti iš savivaldybės apie 10 mln. litų siekiančią skolą. Kol abi šalys bylinėjasi, greičio matuoklių fiksuojamų pažeidėjų policija nebaudžia. Vilniaus policijos atstovai pranešė, kad 12 stacionarių mieste esančių greičio matuoklių neveikia nuo birželio, nors sostinės meras Vilius Navickas yra prasitaręs, jog radarai yra "akli" nuo vasario. Jis žadėjo kuo greičiau skelbti naują greičio matuoklių priežiūros konkursą, pasirinkti radarus, galinčius atpažinti pažeidėją, tačiau bendrovė savivaldybės veiksmus apskundė teisme. Šis uždraudė savivaldybei skelbti naują greičio matuoklių sistemos konkursą.

"Sutartis dėl greičio matuoklių paslaugų šiuo metu nagrinėjama teisme, nes Vilniaus savivaldybė nutarė ją neteisėtai nutraukti. Taip pat mes matome, kad Vilniaus miesto savivaldybė siekia nutraukti visas su "Urbico" pasirašytas sutartis. Tai viešai deklaruoja jos vadovai, - tvirtino "Urbico" vadovas K.Šimėnas. - Matuokliai šiuo metu veikia ir perduoda signalą policijai, tačiau esame girdėję, kad yra Vilniaus vicemero nurodymas pažeidėjų nebausti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"