Eismo valdovo šviesoforo valia ir galia

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-06-23 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-06-23 06:00
Nors besiruošdami įgyti teisę vairuoti automobilį reguliuotojo signalus išmokstame, vėliau susidūrę gatvėje su "gyvu šviesoforu", retas nesutrinkame. LŽ archyvo nuotrauka
Be­veik prieš pu­san­tro šim­to me­tų, kai pir­ma­sis švie­so­fo­ras ėmė mirk­sė­ti Lon­do­ne, prieš­ais Par­la­men­to rū­mus, žmo­nės dar il­gai ne­ga­lė­jo at­sis­te­bė­ti tuo­lai­kiu tech­no­lo­gi­niu ste­buk­lu. Nū­dien va­žiuo­da­mi mies­to gat­vė­mis jų pra­len­kia­me ne vie­ną de­šimt­me­tį ar net šim­tą per die­ną ir nė ne­su­si­mąs­to­me, kad ga­lė­tų bū­ti ki­taip.

Val­do ju­dan­tį pasaulį

Švie­so­fo­rai re­gu­liuo­ja, kaip mes ju­da­me mies­te, for­muo­ja mies­tą, kei­čia mū­sų ke­lio­nių marš­ru­tus. Pri­pa­žin­ki­me – kar­tais jie ne­iš­ven­gia­mai įve­lia mus į ava­ri­jas, ku­rios ne vi­sa­da bai­gia­si vien tik ap­lam­dy­tu au­to­mo­bi­liu.

Nak­ties glū­du­mo­je ant ša­li­gat­vio pri­sė­dęs poe­tas pa­sa­ky­tų, kad nė­ra nie­ko vie­ni­šiau nei tuš­čio­je mies­to gat­vė­je vei­kian­tis švie­so­fo­ras - jam iš tie­sų ne­rei­kia žmo­nių ar au­to­mo­bi­lių. Ta­čiau at­sklei­si­me vie­ną smulk­me­ną: švie­so­fo­rai iš tie­sų NIE­KO NE­DA­RO.

Jie ne­ga­li jū­sų fi­ziš­kai su­stab­dy­ti. San­kry­žo­je ne­iš­len­da jų val­do­mas bar­je­ras ar koks nors me­ta­li­nis „e­žys“, ku­ris ga­lė­tų pa­sto­ti jums ke­lią, kai įsi­žie­ba rau­do­nas sig­na­las. Jie ne­su­lai­kys, jei už­si­žiop­so­jęs vai­ruo­to­jas rė­šis į per pe­rė­ją ei­nan­čius pės­čiuo­sius. Tai tik tris spal­vi­nius sig­na­lus sklei­džian­ti prog­ra­muo­ja­ma dė­žė, dėl ku­rios rei­ka­lin­gu­mo vi­suo­me­nė su­ta­rė ir įtrau­kė tai į ke­lių eis­mo tai­syk­les.

Su­nku su­gal­vo­ti ki­tą tech­no­lo­gi­ją, ku­ri bū­tų taip pla­čiai tai­ko­ma ir taip įta­ko­tų žmo­nių ju­dė­ji­mą. Su švie­so­fo­rais kas­dien su­si­du­ria di­de­lė da­lis žmo­ni­jos vi­sa­me pa­sau­ly­je. Net ir ne­raš­tin­gi ir nie­kad ne­lan­kę mo­kyk­los žmo­nės ži­no, ką reiš­kia švie­so­fo­ro sig­na­lai. Pa­pras­tai, ta­čiau ge­nia­liai su­pro­jek­tuo­tų švie­so­fo­ro sek­ci­jų sklei­džia­mus sig­na­lus ga­li­ma ma­ty­ti net ryš­kio­je die­nos švie­so­je. Į nau­jus mo­de­lius die­gia­mi LED švies­tu­kai iš­spren­džia ir aki­nan­čios sau­lės prob­le­mą.

Fres­ne­lio lę­šiai, ku­rie pir­miau­sia bu­vo nau­do­ja­mi švy­tu­riuo­se, ta­po ne­at­sie­ja­ma švie­so­fo­rų kons­truk­ci­jos da­li­mi. Mo­der­nūs švie­so­fo­rai iš kaž­ka­da nau­do­tų „kvai­lų“ elek­tro­me­cha­ni­nių dė­žių ta­po iš­ma­niais prie­tai­sais, ku­rie ne tik val­do­mi kom­piu­te­riu ir prog­ra­muo­ja­mi, bet ir pa­tys, pa­de­da­mi rea­laus lai­ko duo­me­nų ap­do­ro­ji­mo tech­no­lo­gi­jų ir su­dė­tin­gų al­go­rit­mų, ga­li keis­ti sa­vo vei­ki­mo re­ži­mą.

Kol nebuvo programuojamos elektronikos, šviesoforą valdyti tekdavo rankomis./LŽ archyvo nuotrauka

Gel­to­na ap­sisp­ren­di­mo zona

Iš pra­džių švie­so­fo­rai tu­rė­jo tik rau­do­ną ir ža­lią sig­na­lus. Švie­so­fo­ras šai­žiai su­dūgz­da­vo, taip pra­neš­da­mas apie sig­na­lų pa­si­kei­ti­mą. Ta­čiau il­gai ne­tru­ko, kol in­ži­nie­riai ir eis­mo da­ly­viai su­pra­to, jog tai - ne pats ge­riau­sias spren­di­mas.

Rau­do­na spal­va, bent jau Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jo­je, nuo Ro­mė­nų lai­kų bu­vo sie­ja­ma su pa­vo­ju­mi. Ža­lia, kaip lei­di­mas va­žiuo­ti, at­ke­lia­vo iš ge­le­žin­ke­lių. Leng­viau­siai, net ir su­nkų spal­vi­nės re­gos su­tri­ki­mą tu­rin­tiems žmo­nėms, yra pa­ste­bi­ma gel­to­na spal­va - jos ban­gas grei­čiau­siai už­fik­suo­ja žmo­gaus akis.

Gel­to­nas švie­so­fo­ro sig­na­las, skir­tin­gai nei ki­ti du, ne­kon­tro­liuo­ja, koks trans­por­to srau­tas jo ži­bė­ji­mo me­tu tu­ri bū­ti pra­leis­tas. Tai tar­si ap­sisp­ren­di­mo zo­na. Kai įsi­žie­bia gel­to­na, ar­čiau­siai švie­so­fo­ro esan­tys eis­mo da­ly­viai tu­ri pri­im­ti grei­tą spren­di­mą: ar pa­spaus­ti grei­čio pe­da­lą, ar min­ti stab­dį. Vai­ra­vi­mo ins­truk­to­riai pra­de­dan­čiuo­sius vai­ruo­to­jus, ži­no­ma, mo­ko, kad vos iš­vy­dus gel­to­ną sig­na­lą rei­kia lė­tin­ti ir su­stab­dy­ti au­to­mo­bi­lį. Ta­čiau rea­lio­mis eis­mo są­ly­go­mis tai ne vi­sa­da ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas. Daž­nai kur kas pa­vo­jin­giau bū­tų grei­tai myg­ti stab­dį nei pa­di­din­ti grei­tį. Kaip pa­si­rink­ti tei­sin­gai? Ar yra koks nors ra­cio­na­lus at­sa­ky­mas?

Tu­ri­te įver­tin­ti, ko­kiu at­stu­mu esa­te nu­to­lę nuo švie­so­fo­ru re­gu­liuo­ja­mos pe­rė­jos ar san­kry­žos ir ar už jos nė­ra kliū­čių. Jei­gu pa­si­rink­si­te klai­din­gai, tai ga­li baig­tis skau­džia ava­ri­ja – taip nu­tin­ka tūks­tan­čius kar­tų per die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ne­pai­sant to, ką sa­ko tech­no­lo­gi­jų prieš­inin­kai – tik dar dau­giau tech­no­lo­gi­jos ga­li pa­to­bu­lin­ti šį tech­nol­gi­jų jau val­do­mą pa­sau­lį. In­ži­nie­riai sie­kia, kad ar­ti­mo­je at­ei­ty­je spren­di­mą pri­im­tų ne emo­ci­jų val­do­mas ir vi­sų fak­to­rių ne­re­tai tin­ka­mai ne­įver­ti­nan­tis vai­ruo­to­jas, o pats au­to­mo­bi­lis.

Svei­ki at­vy­kę į au­to­no­mi­nių ma­ši­nų erą!

Raudona spalva nuo pat Romos imperijos laikų suvokiama, kaip pavojaus signalas./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Ko­mu­ni­kuos tarpusavyje

Ir tai nė­ra po šimt­me­čio pa­si­ro­dy­sian­čios nau­jo­vės, o jau šiuo me­tu in­ži­nie­rių la­bo­ra­to­ri­jo­se ku­ria­mos ir ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je nu­ma­to­mos pri­tai­ky­ti tech­no­lo­gi­jos. Pa­vyz­džiui, „Au­di” ne­se­niai pri­sta­tė ban­do­mą­ją sis­te­mą, ku­ri lei­džia au­to­mo­bi­liui keis­tis in­for­ma­ci­ja su švie­so­fo­ru ir ki­tais in­te­lek­tua­lių trans­por­to sis­te­mų ele­men­tais. Au­to­mo­bi­lis, ap­si­kei­tęs duo­me­ni­mis su švie­so­fo­ru, iš anks­to ži­nos, kiek lai­ko degs vie­nas ar ki­tas švie­so­fo­ro sig­na­las, taip pat ka­me­ro­mis fik­suos ap­lin­kui esan­čių ki­tų eis­mo da­ly­vių pa­dė­ti ir ju­dė­ji­mą. Tai iš es­mės pa­keis švie­so­fo­ro funk­ci­ją eis­mo re­gu­lia­vi­me.

Dau­gu­ma mo­der­nių švie­so­fo­rų jau ne vie­ną de­šimt­me­tį yra prog­ra­muo­ja­mi ir val­do­mi kom­piu­te­riais nuo­to­li­niu bū­du. Taip pat šio­kia to­kia ga­lia val­dy­ti eis­mą su­teik­ta ir pės­tie­siems, ku­rie ga­li spus­te­lė­ti myg­tu­ką pe­rė­jo­je ir taip mi­ni­ma­liai su­trum­pin­ti vie­no švie­so­fo­ro sig­na­lo cik­lą. Švie­so­fo­rams tam­pant vis la­biau iš­ma­niais, kei­čia­si ir žai­di­mo są­ly­gos tarp šio tech­no­lo­gi­nio įtai­so, pės­čių­jų ir vai­ruo­to­jų. Iš­ma­nes­nės sis­te­mos da­vik­liai jau ga­li fik­suo­ti ir, jei nė­ra pės­čių­jų, rau­do­nu sig­na­lu ne­už­kirs­ti ke­lio pra­le­kian­čiam au­to­mo­bi­liui prieš no­sį. Ar­ba at­virkš­čiai – ne­įžieb­ti rau­do­no sig­na­lo tuš­čio­je gat­vė­je.

Kai dau­ge­lis trans­por­to prie­mo­nių, net dvi­ra­čiai, po ke­lių de­šimt­me­čių bus „pri­jung­ti“ prie ke­lių in­ter­ne­to, aukš­tą­jį pi­lo­ta­žą in­te­lek­tua­lios sis­te­mos al­go­rit­mams at­lik­ti taps dar pa­pras­čiau. Tei­gia­ma, kad tai iš es­mės pa­dės pert­var­ky­ti eis­mą, su­ma­žin­ti kamš­čius did­mies­čiuo­se ir leis va­žiuo­ti kur kas eko­no­miš­kiau bei eko­lo­giš­kiau.

JAV Trans­por­to de­par­ta­men­to skai­čia­vi­mu, in­te­lek­tua­lios eis­mo val­dy­mo sis­te­mos, jas įdie­gus vien di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, per me­tus pa­dė­tų su­tau­py­ti apie 10 proc. vi­sų su­var­to­ja­mų de­ga­lų, o tai – 64 mln. to­nų de­ga­lų kas­met. Ką jau kal­bė­ti apie tau­so­ja­mus au­to­mo­bi­liais va­žiuo­jan­čių­jų ne­rvus, ku­rie kas­dien pi­ko me­tu braš­ka traš­ka ne­si­bai­gian­čiuo­se di­džių­jų mies­tų kamš­čiuo­se.

Kaip ža­da sau­gaus eis­mo eks­per­tai, in­te­lek­tua­lių eis­mo val­dy­mo sis­te­mų pri­tai­ky­mas įsi­bė­gės kar­tu su ma­si­nei ga­my­bai skir­tų au­to­no­mi­nių au­to­mo­bi­lių iš­rie­dė­ji­mu į ke­lią. Kai ku­rie ne­tgi ar­gu­men­tuo­ja, kad to­kio švie­so­fo­ro, ko­kį jį ma­to­me da­bar, pri­tai­kius ino­va­ci­jas iš vi­so bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti. Ta­čiau, ti­kė­ti­na, kad švie­so­fo­rai iš­liks dar il­gai po to, kai ke­liuo­se įsi­ga­lės in­ter­ne­to tink­las.

Kai ku­riuo­se ne­di­de­liuo­se JAV ir Eu­ro­pos mies­tuo­se, kur anks­čiau sto­vė­ję švie­so­fo­rai bu­vo pa­nai­kin­ti – eis­mas ne­su­tri­ko, o eis­mo įvy­kių skai­čius su­ma­žė­jo ne sta­tis­ti­niais vie­ne­tais, o kar­tais. Ta­čiau di­des­niuo­se mies­tuo­se švie­so­fo­rai ir to­liau bus ne­at­sie­ja­ma eis­mo da­li­mi. Bent jau iki tol, kol jų gat­vė­mis va­žiuos bent vie­nas au­to­mo­bi­lis, ku­rį vai­ruos ne kom­piu­te­ris, o dvi­ko­jis vai­ruo­to­jas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vil­niaus vi­ce­me­ras kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­kas krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą pra­šy­da­mas pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos skelb­to kon­kur­so į Var­to­to­jų tei­sių [...]
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Pra­ėju­sią sa­vai­tę at­skleis­tą ma­si­nę „Ya­hoo“ var­to­to­jų duo­me­nų va­gys­tę įvyk­dė „pro­fe­sio­na­lūs“ prog­ra­mi­šiai, ku­rie šiuo poel­giu sie­kė pa­si­pel­ny­ti, ro­do ana­li­zė, atlikta ap­sau­gos spe­cia­lis­tų.
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry ket­vir­ta­die­nį pers­pė­jo, kad dėl Ale­po puo­li­mo Va­šing­to­nas Si­ri­jos klau­si­mu yra prie sa­vo de­ry­bų su Rusija nu­trau­ki­mo ri­bos.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami