TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Eismo valdovo šviesoforo valia ir galia

2014 06 23 6:00
Nors besiruošdami įgyti teisę vairuoti automobilį reguliuotojo signalus išmokstame, vėliau susidūrę gatvėje su "gyvu šviesoforu", retas nesutrinkame. LŽ archyvo nuotrauka

Beveik prieš pusantro šimto metų, kai pirmasis šviesoforas ėmė mirksėti Londone, priešais Parlamento rūmus, žmonės dar ilgai negalėjo atsistebėti tuolaikiu technologiniu stebuklu. Nūdien važiuodami miesto gatvėmis jų pralenkiame ne vieną dešimtmetį ar net šimtą per dieną ir nė nesusimąstome, kad galėtų būti kitaip.

Valdo judantį pasaulį

Šviesoforai reguliuoja, kaip mes judame mieste, formuoja miestą, keičia mūsų kelionių maršrutus. Pripažinkime – kartais jie neišvengiamai įvelia mus į avarijas, kurios ne visada baigiasi vien tik aplamdytu automobiliu.

Nakties glūdumoje ant šaligatvio prisėdęs poetas pasakytų, kad nėra nieko vienišiau nei tuščioje miesto gatvėje veikiantis šviesoforas - jam iš tiesų nereikia žmonių ar automobilių. Tačiau atskleisime vieną smulkmeną: šviesoforai iš tiesų NIEKO NEDARO.

Jie negali jūsų fiziškai sustabdyti. Sankryžoje neišlenda jų valdomas barjeras ar koks nors metalinis „ežys“, kuris galėtų pastoti jums kelią, kai įsižieba raudonas signalas. Jie nesulaikys, jei užsižiopsojęs vairuotojas rėšis į per perėją einančius pėsčiuosius. Tai tik tris spalvinius signalus skleidžianti programuojama dėžė, dėl kurios reikalingumo visuomenė sutarė ir įtraukė tai į kelių eismo taisykles.

Sunku sugalvoti kitą technologiją, kuri būtų taip plačiai taikoma ir taip įtakotų žmonių judėjimą. Su šviesoforais kasdien susiduria didelė dalis žmonijos visame pasaulyje. Net ir neraštingi ir niekad nelankę mokyklos žmonės žino, ką reiškia šviesoforo signalai. Paprastai, tačiau genialiai suprojektuotų šviesoforo sekcijų skleidžiamus signalus galima matyti net ryškioje dienos šviesoje. Į naujus modelius diegiami LED šviestukai išsprendžia ir akinančios saulės problemą.

Fresnelio lęšiai, kurie pirmiausia buvo naudojami švyturiuose, tapo neatsiejama šviesoforų konstrukcijos dalimi. Modernūs šviesoforai iš kažkada naudotų „kvailų“ elektromechaninių dėžių tapo išmaniais prietaisais, kurie ne tik valdomi kompiuteriu ir programuojami, bet ir patys, padedami realaus laiko duomenų apdorojimo technologijų ir sudėtingų algoritmų, gali keisti savo veikimo režimą.

Kol nebuvo programuojamos elektronikos, šviesoforą valdyti tekdavo rankomis./LŽ archyvo nuotrauka

Geltona apsisprendimo zona

Iš pradžių šviesoforai turėjo tik raudoną ir žalią signalus. Šviesoforas šaižiai sudūgzdavo, taip pranešdamas apie signalų pasikeitimą. Tačiau ilgai netruko, kol inžinieriai ir eismo dalyviai suprato, jog tai - ne pats geriausias sprendimas.

Raudona spalva, bent jau Vakarų civilizacijoje, nuo Romėnų laikų buvo siejama su pavojumi. Žalia, kaip leidimas važiuoti, atkeliavo iš geležinkelių. Lengviausiai, net ir sunkų spalvinės regos sutrikimą turintiems žmonėms, yra pastebima geltona spalva - jos bangas greičiausiai užfiksuoja žmogaus akis.

Geltonas šviesoforo signalas, skirtingai nei kiti du, nekontroliuoja, koks transporto srautas jo žibėjimo metu turi būti praleistas. Tai tarsi apsisprendimo zona. Kai įsižiebia geltona, arčiausiai šviesoforo esantys eismo dalyviai turi priimti greitą sprendimą: ar paspausti greičio pedalą, ar minti stabdį. Vairavimo instruktoriai pradedančiuosius vairuotojus, žinoma, moko, kad vos išvydus geltoną signalą reikia lėtinti ir sustabdyti automobilį. Tačiau realiomis eismo sąlygomis tai ne visada geriausias pasirinkimas. Dažnai kur kas pavojingiau būtų greitai mygti stabdį nei padidinti greitį. Kaip pasirinkti teisingai? Ar yra koks nors racionalus atsakymas?

Turite įvertinti, kokiu atstumu esate nutolę nuo šviesoforu reguliuojamos perėjos ar sankryžos ir ar už jos nėra kliūčių. Jeigu pasirinksite klaidingai, tai gali baigtis skaudžia avarija – taip nutinka tūkstančius kartų per dieną visame pasaulyje.

Nepaisant to, ką sako technologijų priešininkai – tik dar daugiau technologijos gali patobulinti šį technolgijų jau valdomą pasaulį. Inžinieriai siekia, kad artimoje ateityje sprendimą priimtų ne emocijų valdomas ir visų faktorių neretai tinkamai neįvertinantis vairuotojas, o pats automobilis.

Sveiki atvykę į autonominių mašinų erą!

Raudona spalva nuo pat Romos imperijos laikų suvokiama, kaip pavojaus signalas./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Komunikuos tarpusavyje

Ir tai nėra po šimtmečio pasirodysiančios naujovės, o jau šiuo metu inžinierių laboratorijose kuriamos ir artimiausioje ateityje numatomos pritaikyti technologijos. Pavyzdžiui, „Audi” neseniai pristatė bandomąją sistemą, kuri leidžia automobiliui keistis informacija su šviesoforu ir kitais intelektualių transporto sistemų elementais. Automobilis, apsikeitęs duomenimis su šviesoforu, iš anksto žinos, kiek laiko degs vienas ar kitas šviesoforo signalas, taip pat kameromis fiksuos aplinkui esančių kitų eismo dalyvių padėti ir judėjimą. Tai iš esmės pakeis šviesoforo funkciją eismo reguliavime.

Dauguma modernių šviesoforų jau ne vieną dešimtmetį yra programuojami ir valdomi kompiuteriais nuotoliniu būdu. Taip pat šiokia tokia galia valdyti eismą suteikta ir pėstiesiems, kurie gali spustelėti mygtuką perėjoje ir taip minimaliai sutrumpinti vieno šviesoforo signalo ciklą. Šviesoforams tampant vis labiau išmaniais, keičiasi ir žaidimo sąlygos tarp šio technologinio įtaiso, pėsčiųjų ir vairuotojų. Išmanesnės sistemos davikliai jau gali fiksuoti ir, jei nėra pėsčiųjų, raudonu signalu neužkirsti kelio pralekiančiam automobiliui prieš nosį. Arba atvirkščiai – neįžiebti raudono signalo tuščioje gatvėje.

Kai daugelis transporto priemonių, net dviračiai, po kelių dešimtmečių bus „prijungti“ prie kelių interneto, aukštąjį pilotažą intelektualios sistemos algoritmams atlikti taps dar paprasčiau. Teigiama, kad tai iš esmės padės pertvarkyti eismą, sumažinti kamščius didmiesčiuose ir leis važiuoti kur kas ekonomiškiau bei ekologiškiau.

JAV Transporto departamento skaičiavimu, intelektualios eismo valdymo sistemos, jas įdiegus vien didžiuosiuose miestuose, per metus padėtų sutaupyti apie 10 proc. visų suvartojamų degalų, o tai – 64 mln. tonų degalų kasmet. Ką jau kalbėti apie tausojamus automobiliais važiuojančiųjų nervus, kurie kasdien piko metu braška traška nesibaigiančiuose didžiųjų miestų kamščiuose.

Kaip žada saugaus eismo ekspertai, intelektualių eismo valdymo sistemų pritaikymas įsibėgės kartu su masinei gamybai skirtų autonominių automobilių išriedėjimu į kelią. Kai kurie netgi argumentuoja, kad tokio šviesoforo, kokį jį matome dabar, pritaikius inovacijas iš viso bus galima atsisakyti. Tačiau, tikėtina, kad šviesoforai išliks dar ilgai po to, kai keliuose įsigalės interneto tinklas.

Kai kuriuose nedideliuose JAV ir Europos miestuose, kur anksčiau stovėję šviesoforai buvo panaikinti – eismas nesutriko, o eismo įvykių skaičius sumažėjo ne statistiniais vienetais, o kartais. Tačiau didesniuose miestuose šviesoforai ir toliau bus neatsiejama eismo dalimi. Bent jau iki tol, kol jų gatvėmis važiuos bent vienas automobilis, kurį vairuos ne kompiuteris, o dvikojis vairuotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"