TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Eksperimentas: automobilis iš Vokietijos

2008 06 04 0:00

Apžvelgusios padėtį Lietuvos naudotų automobilių rinkoje ir neradusios pageidaujamo modelio, LŽ nusprendė paieškoti transporto priemonės už šalies ribų. Eksperimentas pavyko - po kruopščių paieškų 11-os metų senumo BMW 328 atriedėjo į Vilnių.

Vokietija - arčiausiai Lietuvos esanti Vakarų Europos šalis, turinti gilias automobilių pramonės šaknis ir garsėjanti kokybiškais gaminiais. Todėl nieko keisto, kad beveik pusė naudotų transporto priemonių į mūsų šalį atkeliauja būtent iš Vokietijos. Daugiausia jų autovežiais atgabena automobilių perpardavimu besiverčiančios įmonės ir asmenys.

Išrankesni pirkėjai, neradę tinkamo automobilio tarp daugybės prekeivių siūlomų modelių, pasiryžta jį susirasti ir atsivežti patys. Nėra abejonių, kad šis paieškų kelias ilgesnis ir sudėtingesnis, bet taip pirkėjas mažiau rizikuoja nusipirkti automobilį, sulipdytą iš duženų, arba nuvažiavęs kelias dešimtis kilometrų sustoti dėl nusibaigusio variklio. Žinoma, tokį automobilį gali įsiūlyti ir pardavėjas Vokietijoje, bet šioje šalyje lengviau rasti būtent tokią transporto priemonę, kokios norite, ir nusipirkti ją "iš pirmų rankų".

Paieškos prasideda

LŽ eksperimento taikinys - BMW 328 dvejų durų modelis - nėra dažnas Lietuvos gatvėse, nors kitokių šio gamintojo automobilių apstu. Apžiūrėjus mūsų šalyje parduodamus 328, nė vienas nepasirodė vertas dėmesio. Didelė kaina, buvusios avarijos žymės, nemenka rida ir kitos problemos vis atbaidydavo nuo pirkinio.

Trūkus kantrybei paieškos persikėlė į virtualią erdvę. Vokiškuose internetiniuose skelbimų puslapiuose buvo siūloma gerokai daugiau ieškomo tipo automobilių, nors kai įsigilinome į skelbimus, tik nedidelė jų dalis skambėjo patikimai. Į tekstus su galybe šauktukų, didžiųjų raidžių arba prierašų anglų kalba nekreipėme dėmesio, nes taip dažniausiai elgiasi vietiniai perpardavinėtojai arba žmonės, bandantys nuslėpti trūkumus ir kuo greičiau parduoti automobilį. Po ilgo naršymo internete ir keleto pokalbių telefonu apsistojome ties 1996-ųjų lapkritį pagamintu, vos 132 tūkst. kilometrų nuvažiavusiu juodu dvejų durų BMW 328. Vokietė Dana Schmit, gyvenanti miestelyje netoli Leipcigo, tvirtino jį parduodanti, nes netekusi darbo nebeišgali išlaikyti galingo sportinio automobilio. Nors ji skelbė pageidaujanti už automobilį 3750 eurų, po pokalbio telefonu sutiko kainą sumažinti keliais šimtais.

Kalbomis pasikliauti neverta

Sutarę, kad atvažiuosime automobilio pasiimti po 4 dienų, pradėjome ruoštis kelionei. Jos išvakarėse kolega dar kartą paskambino pardavėjai, įsitikinti, kad kai nuvyksime nepaaiškės, jog automobilis jau parduotas. Skambindamas kitu numeriu, jis prisistatė kaip dar vienas potencialus pirkėjas, bet D.Schmit paaiškino, kad BMW jau rezervuotas - taigi mums neliko abejonių.

Kadangi transporto registravimo biurai Vokietijoje savaitgaliais nedirba, į kelią patraukėme pirmadienio vakarą. Pagal planą, automobiliu per naktį kirtome Lenkiją, rytą įvažiavome į Vokietiją, o dar per porą valandų pasiekėme Leipcigą, kur mūsų jau laukė pardavėja su draugu ir pagrindiniu išvykos tikslu - BMW 328. Tiesa, automobilis nebuvo tokios geros būklės, kaip ji tikino telefonu. Apiplyšusios veliūro sėdynės akivaizdžiai įmontuotos iš kito BMW, nes durelių apmušalai liudijo apie anksčiau automobilyje buvusius juodus odinius krėslus, dėtuvės medžio apdaila taip pat suskeldėjusi ir aptrupėjusi - taigi toks reginys nenuteikė teigiamai. Bet po bandomojo važiavimo technika nenuvylė: automatinė greičių dėžė veikė be priekaištų, variklis nebuvo praradęs galios, o pakaboje negirdėti jokių įtartinų garsų, todėl susitarę dėl dar didesnės nuolaidos nusprendėme automobilį pirkti.

Vokiškų įstatymų vingrybės

Pasirašę laisvos formos pirkimo ir pardavimo sutartį, patraukėme į transporto priemonių registracijos biurą. Jame buvo išduota laikina, 5 dienas galiojanti rausvos spalvos automobilio registracijos paso I dalis, forma, primenanti Lietuvoje išduodamus registracijos pažymėjimus. II dalį, A5 formato ploną knygelę, kurioje sužymėti visi techniniai automobilio duomenys, mums įteikė D.Schmit. Ji tvirtino, kad ši knygelė yra pats svarbiausias automobilio dokumentas, nes Vokietijoje užtenka turėti tik ją, kad galėtum užregistruoti automobilį kaip savo.

Gavę laikiną registracijos pažymėjimą nuvykome į greta esantį draudimo biurą, nes tik apdraudus automobilį civilinės atsakomybės draudimu yra išduodami numeriai. Pakloję nemažą sumą už trumpiausią ir pigiausią įmanomą draudimą 5 dienoms, pasiėmėme laikinus numerius ir taip baigėme 4 valandas trukusią registracijos procedūrą. Atsisveikinę su pardavėja, patraukėme ilsėtis į Berlyną nuosavu BMW 328, o kitą dieną sėkmingai pasiekėme Lietuvą.

LŽ eksperimento rezultatas - BMW 328 - sėkmingai važinėja Vilniaus gatvėmis, bet ne visos pirkimo istorijos baigiasi taip gerai. Saugiau yra išsirinkti keletą galimų pirkinių, nes dažnai nuotraukos ir pardavėjų teiginiai neatitinka tikrovės. Būtinai reikia turėti papildomų lėšų gedimų atveju, nes kelias nuo Vokietijos iki Lietuvos yra gana tolimas ir gali įvykti nemalonių netikėtumų. Bet sėkmingai atsigabenę trokštamą modelį žinosite, jog turite tai, ko labiausiai norėjote, ir nepamiršite, kokių pastangų reikėjo jam gauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"